Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, bedarbė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. S. 2009 m. gruodžio 26 d. apie 3 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio du kartus peiliu dūrė savo sutuoktiniui M. S. į nugarą ir padarė jam durtines pjautines kairės nugaros pusės mentės srities žaizdas bei sužalojo kairįjį plautį, t.y. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį M. S..

Kaltinamoji I. S. kalta prisipažino ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d. apie 21 val. ji, jos vyras M. S., brolis S. K. su žmona S. K. ir kitas brolis D. K. šventė Šv. Kalėdas. Tą pačią dieną, maždaug nuo 15 val., ji pradėjo pyktis su savo vyru M. S. – jis norėjo išgerti alkoholio, o ji neleido, nes išgėręs jis tampa agresyviu, pradeda ją įžeidinėti ir mušti. Susirinkus svečiams vyras su jos broliais gėrė degtinę, ji su S. K. gėrė tik sidrą. Po vidurnakčio M. S. pradėjo prie jos kabinėtis, prie svečių pasiūlė jai nukirsti ranką, įžeidinėjo, tualete buvo įrėmęs šakutę iš pradžių sau į smakrą, po to mosikuodamasis kliudė ir ją. Išsigandusi ji nubėgo į virtuvę, kur ją pasivijęs M. S. čiupo už plaukų, bet broliai jį sulaikė. Po to ji be batų ir striukės išbėgo į lauką, kur šaltyje prabuvo apie 10 – 15 minučių. Vyras paieškojęs jos lauke grįžo į namą, ji pasislėpė koridoriuje. Namuose M. S. nuėjo į kambarį ir atsigulė. Tada ji įėjo į virtuvę, paėmė peilį ir nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo vyras. Priėjusi arčiau pamatė, kaip vyras, pamatęs ją su peiliu rankoje, pašaipiai nusišaipė. Ji dūrė jam du kartus į nugarą, po to išbėgo iš kambario ir liepė broliams kviesti grietąją medicinos pagalbą, kuri atvykusi išvežė jos vyrą M. S. į ligoninę. Peiliu vyrui dūrė, nes bijojo jo smurto bei buvo ant jo supykusi už pažeminimą artimųjų akivaizdoje, nes būdamas girtas jis niekada ramiai neužmigdavo ir prieš ją smurtaudavo. Kur po to padėjo peilį, nepamena. Tikslo sužaloti ar nužudyti vyrą neturėjo, norėjo jį tik pagąsdinti. Įvykio metu suprato, kad durti peiliu į nugarą yra pavojinga, nesijautė apsvaigusi nuo išgerto sidro, mano, kad jos neblaivumas įvykiui įtakos neturėjo. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti pagal galimybes. Vyro atsiprašė, tačiau nebematė galimybės toliau gyventi kartu.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji I. S. parodė su įvykiu susijusias vietas ir pilnai patvirtino savo parodymus apie vyro sužalojimo aplinkybes (1 t., 102 – 106 b.l.).

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d. apie pietus jis susipyko su žmona dėl to, kad ši jam neleido išgerti. Vakare, kai susirinko Šv. Kalėdų švęsti K., jis gėrė daug degtinės, buvo labai girtas, todėl neprisimena konflikto priežasčių ir eigos. Atsipeikėjo tik ligoninėje. Kad naktį vaikėsi žmoną, smurtavo nepamena, bet teigia, jog taip būti galėjo. Mano, kad dėl įvykusio kaltas tik jis pats, nes yra ūmaus būdo, pavydus, greitai supyksta ir pakankamai dažnai skriausdavo (mušdavo) savo žmoną. Ypač agresyvus tampa būdamas girtas. Šiuo metu jaučiasi gerai. Žmonai atleido, pretenzijų jai dėl sužalojimo neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2009 m. gruodžio 25 d. vakare, kartu su žmona S. K., seserimi I. S., jos vyru M. S. ir broliu D. K., namuose pas I. ir M. S. šventė Šv. Kalėdas. Jie su M. S. tą vakarą gėrė degtinę, o I. S. ir S. K. sidrą. Vakare sesuo ir M. S. ėmė pyktis, kad šis labai daug geria. Po kiek laiko jis matė, kaip M. S. vijosi seserį į kiemą, bandė sulaikyti ją už plaukų, tačiau jis su kitu broliu juodu išskyrė. I. S. išbėgo į kiemą, o netrukus jai iš paskos išėjo ir M. S.. Po kiek laiko grįžęs M. S. nusirengė ir nieko nesakęs nuėjo į kambarį. Sugrįžusi į namus I. S. atėjo į virtuvę, kiek pasėdėjo prie stalo ir išėjo. Netrukus po to ji liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą, pasakė, kad sužalojo M. S.. Sesuo dažnai konfliktuodavo su savo vyru, nes šis buvo agresyvus, piktas, ypač kai išgerdavo. Sesuo nemėgsta alkoholio, tinkamai rūpinasi savo vaikais.

Liudytoja S. K. ir D. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas S. K..

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad M. S. sužalotas buvo name (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas virtuvinis peilis juoda plastmasine rankena. Kambaryje ant lovos rasti pagalvės ir antklodės užvalkalai, ant kurių matyti rusvos dėmės, panašios į kraują. Ant lovos taip pat rasti pilkos spalvos vyriški marškinėliai, ant kurių matosi raudonos dėmės, panašios į kraują (1 t., 14 – 19 b.l.).

Daiktų parodymo atpažinti metu I. S. atpažino įvykio vietos apžiūros metu surastą ir paimtą peilį, kuriuo ji sužalojo savo vyrą (1 t., 109 – 111 b.l.).

Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vietoje rasto ir paimto virtuvinio peilio ilgis 23 cm, geležtės ilgis 12 cm, jos plotis ties viduriu 1,5 cm. Peilio rankena juodos spalvos, ji buvo sutvirtinta trimis kniedėmis, tačiau dviejų kniedžių nėra. Ant geležtės yra užrašas „Vulkano“. Įvykio vietoje rastų pilkos spalvos marškinėlių su tigro atvaizdu nugarinėje dalyje yra du 1,3 cm ilgio pažeidimai. Tarp pažeidimų yra 5 cm atstumas. Marškinėlių nugarinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės. I. S. pateiktų džinsinių kelnių priekinėje dalyje, dešinėje pusėje prie kišenės, yra trys nedidelės rudos spalvos dėmės, o kelnių nugarinėje dalyje, ties juosmeniu, yra neryškios ir išsiliejusios rausvos dėmės (1 t., 20 – 26, 91 – 97 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 106/10(05) įrodo, kad M. S. padarytos durtinės – pjautinės kairės nugaros pusės mentės srities žaizdos. Viena jų kiaurinė, nusitęsia į kairę krūtinplėvės ertmę, sužalotas kairysis plautis. Sužalojimai padaryti dviem smūgiais duriamai pjaunančiu peilio tipo įrankiu. Dėl kiaurinės kairės nugaros pusės žaizdos, kairio plaučio sužalojimo M. S. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., 41 – 42 b.l.).

Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu Alcotest -7410 akto Nr. 220, matyti, kad 2009-12-26 4.30 val., I. S. nustatytas 0,95 promilių girtumas (1 t., 75 b.l.).

Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad M. S. įvykio metu buvo I. S. šeimos narys, sutuoktinis (1 t., 145 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Kaltinamoji I. S. tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino dėl asmeninių paskatų du kartus dūrusi savo vyrui peiliu į nugaros kairę pusę ir padariusi jam teisės medicinos specialisto nustatytus sužalojimus, kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jos parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, liudytojai S., S. bei D. K., aukščiau paminėti įvykio vietos, bylai reikšmingų daiktinių įrodymų apžiūrų protokolai. BK 135 str. 2 d. 3 p. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris sunkiai sužalojo savo šeimos narį. Santuokos sudarymo įraše nurodyta, kad I. S. ir M. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamoji sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktiniui. Kaltinamoji savo sutuoktinį sužalojo peiliu, kurio geležtės ilgis 12 cm, jam dūrė du kartus į kairiąją nugaros pusę, kur yra tokie žmogaus gyvybei svarbūs organai, kaip plautis ir širdis, peiliu smūgiavo gulinčiam ir jai jokio pavojaus jau nebekeliančiam nukentėjusiajam – tai rodo, kad I. S. suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos neteisėtų veiksmų gali kilti sunkios pasekmės (tai ji iš esmės patvirtino ir teisiamajame posėdyje), ir siekė tokių pasekmių, t.y. ji veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamosios I. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Skirdamas bausmę I. S., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais bei taisyklėmis. Atsižvelgiama į tai, kad ji padarė tyčinį, baigtą, labai sunkų nusikaltimą. Tačiau, nusikaltimo pasekmių, kaip teisme parodė nukentėjusysis M. S., jis nejaučia, dabartinei jo sveikatai sužalojimas įtakos neturėjo.

Atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę. Ji administracine tvarka nebausta (1 t., 156 b.l.), gyvenamojoje vietoje ir darbe charakterizuojama tik teigiamai, nusikaltimo padarymo metu dirbo (1 t., 160, 162 b.l.), šiuo metu kaip bedarbė yra registruota darbo biržoje. I. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta prisipažino ir nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pagal liudytojos S. K. parodymus seka, kad po įvykio I. S. buvo susijaudinusi, verkė, gailėjosi dėl to, ką padarė. Nukentėjusysis M. S. teisme patvirtino, kad I. S. jo atsiprašė ir jis jai atleido. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Šie duomenys leidžia teigti, kad I. S. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismui pateikta 2010 m. gegužės 28 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopija patvirtina, kad I. S. savo noru atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dalį – sumokėjo 300 litų. Kaltinamoji su jai pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka ir teigia, kad ateityje, pagal savo galimybes, jį padengs. Įvertinus jos dabartinę pakankamai sudėtingą turtinę padėtį (bedarbė, pas ją auga du mažamečiai vaikai), galima pagrįstai teigti, jog I. S. savo noru atlygino dalį žalos, ir manyti, jog ateityje ji stengsis pilnai atlyginti žalą, kas pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p.

Visi proceso dalyviai teisme parodė, kad M. S. netinkamai elgėsi su savo žmona ir, ypač būdamas girtas, smurtaudavo prieš ją. Tai, kad I. ir M. S. konfliktuodavo pakankamai dažnai, patvirtina ir įvykių paieškos išrašas, iš kurio seka, kad laikotarpiu nuo 2008-06-18 iki 2009-12-26 policija dėl konfliktų į S. namus buvo iškviesta šešis kartus, o taip pat vieną kartą ir po aptariamo įvykio (1 t., 123 – 124 b.l.). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes matyti, kad I. S. peiliu nukentėjusiajam dūrė po eilinio konflikto su juo, kai šis ėmė su ja elgtis netinkamai ir pažemino ją matant jos artimiesiems giminaičiams. Iš liudytojų parodymų matyti, kad po netinkamo ir žeminančio nukentėjusiojo elgesio I. S. buvo susijaudinusi, akivaizdžiai pergyveno dėl padaryto sužalojimo. Tai buvo matyti iš nukentėjusiosios elgesio ir teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo M. S. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

2009-12-26 4.30 val. I. S. buvo nustatytas lengvas – 0,95 promilių, girtumas (1 t., 75 b.l.). Tačiau pagal faktines bylos aplinkybes matyti, kad kaltinamoji kartu su S. K. prieš nusikaltimo padarymą gėrė tik lengvą alkoholinį gėrimą – sidrą. Pati kaltinamoji teigė, kad nusikaltimo padarymo metu ji nesijautė apsvaigusi ir buvo įsitikinusi, kad jos apsvaigimas nusikaltimo padarymui neturėjo jokios įtakos. Kita vertus, nukentėjusioji tvirtino buvo labai išsigandusi savo vyro bei jo galimo smurto protrūkio, buvo ant jo supykusi už pažeminimą – tai ji nurodė, kaip galimą savo elgesio priežastį. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek byloje apklausti liudytojai teisme patvirtino, jog kaltinamoji alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiaudavo ir su savo vyru pykosi dėl to, kad šis daug gėrė. Įvertinus šias aplinkybes galima tvirtinti, kad įvykio metu I. S. buvo lengvai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau byloje nepakanka duomenų tvirtinti, kad toks jos apsvaigimas turėjo įtakos jos elgesiui ir šios nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

BK 41 str. 2 d. šalia kitų bausmės paskirčių įtvirtinta, jog paskiriant bausmę kaltininkui turi būti užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Būtent siekis įgyvendinti teisingumo principą suponuoja teismui pareigą išsamiai ir nuodugniai įvertinti visas bylos aplinkybes bei paskirti kaltininkui teisingą bausmę. BK 62 str. 1 d. suteikia teisę teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 135 str. 2 d. 3 p. numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Apibendrinus aukščiau paminėtus bylos duomenis galima teigti, kad bendrai kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, nustatytos tik kelios pakankamai reikšmingos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Matyti ir tai, kad I. S. šiuo metu viena augina du mažamečius vaikus – K. S., gimusį 2008 m., ir K. Š., gimusią 2004 m. Vaikais ji rūpinasi tinkamai, jos šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįtraukta (1 t., 158 b.l.). Byloje apklausti liudytojai S. ir S. K. taip pat patvirtino, jog kaltinamoji skiria pakankamai dėmesio savo vaikams, yra rūpestinga mama. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, jog nukentėjusysis pats suabejojo savo paties sugebėjimais ir galimybėmis tinkamai pasirūpinti savo sūnumi ir todėl prašė neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės. Iš faktinių bylos aplinkybių seka, kad padariusi nusikaltimą I. S. apie tai nedelsdama pranešė virtuvėje buvusiems savo broliams bei brolienei, kurie iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios darbuotojai apie nusikaltimą informavo policijos pareigūnus. Tokios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad I. S. pati pranešė apie savo padarytą nusikaltimą. Įvertinus visas šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., ir kaltinamajai skirti kitą švelnesnę bausmės rūšį, negu ji numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje – jai skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 11348,97 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo M. S. gydymo išlaidų (1 t., 44 – 53 b.l.). Šis ieškinys tenkinamas iš dalies. Ieškinio dydis patvirtintas pažymomis apie nukentėjusiojo gydymo išlaidas, kalta dėl sužalojimo, taigi ir dėl atsiradusių išlaidų yra kaltinamoji, todėl ji privalo atlyginti savo veiksmais Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad ji 300 Lt atlygino, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys mažintinas iki 11048,97 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, buvo laikinai apribotos I. S. nuosavybės teisės į jos turtą (1 t., 127 – 133 b.l.). Šiuo metu civilinis ieškinys neatlygintas, todėl ši procesinė prievartos priemonė taikytina ir toliau, kol civilinis ieškinys bus visiškai atlygintas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

I. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., nubausti ją laisvės apribojimu dvejiems metams.

Įpareigoti I. S. šios bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su jos darbu, bei atlyginti 5500 (penkis tūkstančius penkis šimtus) Lt iš jos priteistos turtinės žalos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 26 d. 4.35 val. iki 2009 m. gruodžio 26 d. 13.30 val., šį laikotarpį prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai (BK 65 str. 1 d.).

Priteisti iš I. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 11048,97 Lt (vienuolika tūkstančių keturiasdešimt aštuonis litus 97 ct) nukentėjusiojo M. S. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiojo M. S. marškinėlius ir peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laikiną I. S. nuosavybės teisių į jos turtą apribojimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus pažymėjimą apie turto arešto Nr. 0410002026 įregistravimą turto arešto aktų registre palikti galioti iki visiško priteisto civilinio ieškinio atlyginimo, ir panaikinti tik šią žalą jai visiškai atlyginus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.