- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- N-444-219-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2007 m. balandžio 5 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi: 1) visiems darbuotojams, išskyrus M. B., nemokėjo visą priklausantį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. sausio mėnesio, nepateikė darbo užmokesčio priskaitymo-atskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių už 2007 m. sausio ir vasario mėnesius, taip pažeisdamas Darbo kodekso (toliau – DK) 201 straipsnio 1 dalį; 2) visiems darbuotojams, išskyrus M. B., neskaičiuoja delspinigių už ne laiku ne dėl darbuotojų kaltės išmokėtus darbo užmokesčius, taip pažeidžiant DK 207 straipsnio 1 dalį, Delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnį; 3) su atleistais darbuotojais ne dėl jų kaltės neatsiskaitė jų atleidimo iš darbo dieną: 2006 m. spalio 1 d. neatsiskaitė su P. Š., 2006 m. lapkričio 17 d. – su F. B., 2007 m. kovo 26 d. – su R. S. ir kt., taip pažeidžiant DK 141 straipsnio 1 dalį; 4) darbuotojų dirbtas laikas už 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius žymėtas nesilaikant Vyriausybės patvirtintos darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos, o nuo 2007 m. sausio 1 d. darbuotojų dirbtas laikas nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, taip pažeidžiant DK 147 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos 2, 3.1, 3.2 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 12 d. nutarimu V. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 2800 litų baudą
II.
V. B. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodė, jog laikotarpiu, kuriuo padaryti pažeidimai, UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ir iki Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimo negalėjo vykdyti savo, kaip įmonės direktoriaus pareigų. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo sustabdyti visi jo įgaliojimai, kas atsispindi viešame įmonių registre, įšaldytos įmonės lėšos, todėl neturėjo nei menkiausios galimybės vykdyti atsiskaitymų, tame tarpe ir su įmonės darbuotojais. Teisme papildomai paaiškino, jog dalis atlyginimų nuo 2006 m. lapkričio buvo mokama, dalis - ne, nes įmonės lėšoms buvo uždėtas areštas, pripažino, jog administracine tvarka yra anksčiau baustas, darbo laiko apskaitos žurnalo nepildė buhalterės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartimi V. B. skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuotos įmonei priklausančios sąskaitos bankuose ir kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą, nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą, turto vertės sumažinimą, sustabdyti išieškojimo veiksmai iš įmonės turto, o Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakyta kelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, jog Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus nutarime nurodytas laikotarpis - nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio, kuriuo užfiksuoti pažeidimai, sutampa su laikotarpiu, kai UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ir areštuotos lėšos bei turtas, asmuo pateikė teismui dokumentus, įrodančius, jog UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita, esanti AB banke „Hansabankas“ buvo areštuota, o sąskaita AB SEB Vilniaus banke su nuliniu likučiu, taigi byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas dėl objektyvių priežasčių ginčo laikotarpiu negalėjo laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Nurodė, jog DK 207 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami tik, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl suformuluotas V. B. kaltinimas dėl neatsiskaitymo su darbuotojais nepagrįstas ir iš kaltinimo šalinamas. Teismas nustatė, jog V. B. kaltė dėl neteisingo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir darbo užmokesčio priskaitymo-atskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių už 2007 m. sausio ir vasario mėnesius nepateikimo įrodyta Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. kovo 9 d. bei 2007 m. kovo 26 d. kvietimuose (b. l. 25, 31), 2007 m. kovo 30 d. reikalavime (b. l. 33-34), administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 35), UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje – grafike (b. l. 37-45), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje (b. l. 46-59) užfiksuotais duomenimis, paties 2007 m. gegužės 28 d. paaiškinimu. Teismas pabrėžė, jog V. B. argumentas dėl šio pažeidimo, jog įmonės buhalterė netinkamai atliko savo pareigas, pripažįstamas nepagrįstu, nes Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kasdieninę bendrovės veiklą organizuoja ir atsako bendrovės vadovas.
Nutartyje teismas nurodė, jog atsižvelgiant į administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus bei į tai, jog V. B. susiaurintas kaltinimas, padaryti pažeidimai tvarkant darbo laiko apskaitos žiniaraščius nesukėlė sunkių pasekmių, Institucijos nutarimu paskirta 2800 litų bauda neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, įvertinus pažeidimo pobūdį, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, skirti V. B. minimalią ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą – 500 litų.
III.
Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas perfrazavo pirmąjį pažeidimą teigdamas, jog už laikotarpį nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. sausio mėnesio nesumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, tačiau nutarime nurodyta, jog visiems darbuotojams, išskyrus M. B., nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, o nuo 2007 m. sausio 19 d. panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, buvo galimybė pradėti mokėti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį, taip pat atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais, tačiau teismas į tai neatsižvelgė; 2) teismas visiškai nevertino pažeidimo, jog nuo 2007 m. sausio 1 d. darbuotojų dirbtas laikas nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o įmonėje dirba apie 30 darbuotojų, taigi taip pažeidžiamas teisingo apmokėjimo už darbą principas; 3) teismas neatsižvelgė į tai, jog V. B. per metus laiko padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, nei Institucijai, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad iki bylos nagrinėjimo (2007 m. balandžio 12 d.) šalino nustatytus pažeidimus; 4) teismas žymiai sumažino paskirtą baudą, tačiau bylos nagrinėjimu metu nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tos pačios rūšies pažeidimai kartojasi, kas rodo, jog paskirtos baudos nepasiekia nuobaudoms keliamų tikslų. Taip pat pažymi, jog V. B. atžvilgiu tikrinimai buvo inicijuoti gavus darbuotojų skundus, t. y. per dešimt mėnesių gauta vienuolika skundų, todėl teismo teiginys, jog pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių – nepagrįstas.
V. B. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, fiksuojantis nustatytus įrodymus, kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjant bylą.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog V. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, administracinis kaltinimas suformuluotas už tai, jog šis:
1) visiems darbuotojams, išskyrus M. B., nemokėjo visą priklausantį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. sausio mėnesio, taip pažeisdamas Darbo kodekso (toliau – DK) 201 straipsnio 1 dalį;
2) nepateikė darbo užmokesčio priskaitymo-atskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių už 2007 m. sausio ir vasario mėnesius;
3) visiems darbuotojams, išskyrus M. B., neskaičiuoja delspinigių už ne laiku ne dėl darbuotojų kaltės išmokėtus darbo užmokesčius, taip pažeidžiant DK 207 straipsnio 1 dalį, Delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnį;
4) su atleistais darbuotojais ne dėl jų kaltės neatsiskaitė jų atleidimo iš darbo dieną: 2006 m. spalio 1 d. neatsiskaitė su P. Š., 2006 m. lapkričio 17 d. – su F. B., 2007 m. kovo 26 d. – su R. S. ir kt., taip pažeidžiant DK 141 straipsnio 1 dalį;
5) darbuotojų dirbtas laikas už 2006 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius žymėtas nesilaikant Vyriausybės patvirtintos darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos, o nuo 2007 m. sausio 1 d. darbuotojų dirbtas laikas nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, taip pažeidžiant DK 147 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos 2, 3.1, 3.2 punktų reikalavimus.
Taigi iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir priimto nutarimo matyti, jog apeliantui administracinis kaltinimas suformuluotas už eilę pažeidimų, kurie visi kvalifikuoti pagal vieną straipsnį, t. y. ATPK 41 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią, jog administracinę atsakomybę užtraukia darbo įstatymų <...> pažeidimas, ir tik šio pažeidimo apimtyje pirmosios instancijos teismas vertino visus apeliantui suformuluotus kaltinimus, nors tai nepagrįsta. Iš pirmojo ir trečiojo kaltinimų matyti, jog čia keliamas darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo klausimas, kas kvalifikuotina ne pagal ATPK 41 straipsnį, o pagal specialią normą, t. y. ATPK 41⁴ straipsnį, kuriame atskleisti kiti (lyginant su pirmuoju straipsniu) pažeidimo sudėties elementai; darbo užmokesčio priskaitymo-atskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščių už 2007 m. sausio ir vasario mėnesius nepateikimas taip pat kvalifikuotas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, tačiau veikai pagal aptariamą straipsnį kvalifikuoti būtina nurodyti pažeistą darbo įstatymo normą, kas nei protokole nei nutarime nepadaryta, o pirmosios instancijos teismas konstatavęs apelianto kaltę kaip tai pagrindžiančius įrodymus išvardino bylos medžiagą, patvirtinančią, jog prašyti dokumentai nepateikti nereaguojant į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus reikalavimus, kas atitiktų ATPK 41² straipsnio sudėtį; ketvirtasis kaltinimas gali būti kvalifikuojamas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, tačiau administracinė atsakomybė darbdaviui ar jų įgaliotiems asmenims gali kilti, jei pastarieji pažeidžia atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, tačiau teismas dėl neatsiskaitymo su atleistais darbuotojais apskritai nepasisakė ir tokio kaltinimo nenagrinėjo; pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė apelianto kaltę dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarkos pažeidimo, kaip pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau už darbo laiko apskaitos pažeidimus atsakomybė numatyta ATPK 41⁵ straipsnyje.
Pabrėžtina, jog tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra ypač svarbus ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog skirtingi administraciniai teisės pažeidimai darbo srityje netinkamai kvalifikuoti, kas lėmė ir netinkamą kaltinimo turinio atskleidimą bei įrodymų rinkimą, ir atitinkamai - pirmosios instancijos teismo pareigos tinkamai motyvuoti savo sprendimą pažeidimą (ATPK 286 str.), taip neišpildant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Pažymėtina, jog įstatymas įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą kiekvieno asmeniui suformuluoto kaltinimu atžvilgiu, išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta bei į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą; administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini, o byla grąžintina Institucijai tirti iš naujo, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti iš naujo, aiškiai atskleidžiant apeliantui inkriminuojamus pažeidimus, surinkti įrodymus, kurie įgalintų konstatuoti būtinus administracinių teisės pažeidimų sudėčių elementus ir, pagal kompetenciją, veikas tinkamai kvalifikuoti. Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, jog ATPK griežtai įvardija, kokie subjektai ir pagal kokius pažeidimus yra įgalioti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus bei nagrinėti bylą, todėl tiriant bylą iš naujo tokios aplinkybės turi būti įvertinamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. balandžio 12 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.