Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-14 · Administracinė byla Nr. I-698-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
I-698-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03580-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-698-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,

dalyvaujant pareiškėjui D. S.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 11 320 Eur, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) 11 320 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Vilniaus PN administracija nesudaro jam sąlygų bendrauti su artimaisiais (su broliu, gyvenančiu Jungtinėje Karalystėje) internetine telefonija nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki skundo pateikimo dienos, iš viso 566 dienas, nors nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs teisės aktas tokią galimybę numato. KD neatlieka tiesioginių pareigų, dėl ko neužtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos.

Paaiškina, kad kreipėsi į administraciją kelis kartus, tačiau prašymai nebuvo tenkinti, o pareigūnai nurodė, kad tokie skambučiai bus galimi tik, kai bus atlikti visi reikalingi techninio pasirengimo darbai. Mano, kad toks skambutis, kai matosi pašnekovas, gali būti prilyginamas trumpalaikiui pasimatymui.

Dėl nurodytų veiksmų patyrė psichologinių, moralinių ir dvasinių išgyvenimų.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 13–16) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad nuteistųjų teisė kalbėti telefonu reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau - BVK) 102 straipsnio 1 dalyje, o skambinimo telefonu tvarka detalizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigose privalo būti užtikrinta, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Taip pat nustatyta, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Taigi, naujai išdėsčius minėtą Taisyklių punktą, atsirado alternatyvus būdas nuteistiesiems susisiekti su asmenimis, esančiais už pataisos įstaigos ribų.

Paaiškina, kad Vilniaus PN yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, o skambinimas internetinės telefonijos pagalba yra tik alternatyvus komunikacijos būdas, esant techninėms galimybėms. Siekiant tinkami įgyvendinti Taisyklių 124 punkto nuostatos pakeitimą, KD vertina pataisos įstaigų technines galimybes ir rengia naudojimosi internetine telefonija tvarką, todėl ši paslauga pataisos įstaigose kol kas neteikiama.

Atkreipia dėmesį, kad internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, todėl internetine telefonijos paslauga Vilniaus PN nuteistiesiems bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus.

Mano, kad galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas savaime nesuponuoja Taisyklių pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis.

Nurodo, kad pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę bei apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Iš pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės matyti, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. dienos jis 26 kartus pasinaudojo teise paskambinti ir kalbėti telefonu.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp jų ir tariamų pažeidimų bei padarytos neturtinės žalos. Taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos – pasipelnyti iš valstybės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas KD atsiliepime (b. l. 9–11) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad šiuo metu internetinės telefonijos paslauga įkalinimo įstaigose neteikiama. Kadangi skambinimas ir kalbėjimas telefonu gali būti prilyginamas skambinimui ir kalbėjimui internetine telefonija, todėl tokios paslaugos nesuteikimas nėra teisės akto pažeidimas, nes nuteistojo teisės skambinti ir kalbėti telefonu nesuvaržomos.

Paaiškina, kad šiuo metu vykdomas telefoninių pokalbių ir vaizdo skambučių paslaugų teikimo viešojo pirkimo procedūros. Kai bus baigtos viešojo pirkimo procedūros ir įgyvendinti reikalingi techninio pasirengimo darbai, visose laisvės atėmimo vykdymo įstaigose bus numatyta galimybė nuteistiesiems skambinti internetine telefonija.

Mano, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nesuteiktos galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu reglamentuota BVK 102 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygos, t. y. nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

Pagal šio straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Taisyklės. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu.

Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Iš byloje esančio Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 7-4 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei“ (b. l. 19) matyti, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Taigi, jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas) ir apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (BVK 73 straipsnio 1 punktas).

Iš 2017 m. balandžio 17 d. nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 17–18) matyti, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 17 d.–2017 m. spalio 20 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos) skambino telefonu 20 kartų.

Pareiškėjas skunde neneigia galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, o patirtą neturtinę žalą iš esmės grindžia jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyviai BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus PN pareiga. Pagal minėtą teisinį reguliavimą ir teismo padarytą išvadą, Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tik tada, kai neigiamą poveikį asmeniui sukėlę neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjui sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Be to, atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad vyksta pasirengimas įdiegti internetinės telefonijos paslaugos teikimą visose Lietuvos pataisos įstaigose, tam atliekamos būtinos procedūros, įskaitant viešuosius pirkimus. Taip pat pažymėjo, kad ši paslauga, kaip ir skambinimas ir kalbėjimas telefonu, bus mokama pagal paslaugos teikėjo nustatytus tarifus. Taigi, Vilniaus PN įdiegus internetinės telefonijos paslaugos teikimą, pareiškėjas galės pasinaudoti skambinimo ir kalbėjimo telefonu alternatyva – skambinimu ir kalbėjimu internetine telefonija.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, skundo bei atsiliepimų į skundą argumentus teismas nenustatė nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų dėl to, kad pareiškėjui nesudarytos sąlygos skambinimui internetinės telefonijos būdu.

Taigi, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygos už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė