Telšių apylinkės teismo nutarimas

A. L. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka už KET, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nepanaudojo tėvo valdžios vaiko interesais, dėl ko jo nepilnametė dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2010-11-03 apie 15 val. ties Pavasario g. 49 namu, Mažeikiuose, esančioje dykvietėje sumušė nepilnametę S. B., gim. (duomenys neskelbtini), jai padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo padarė veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., bet darydama nusikalstamą veiką neturėjo tokio amžiaus nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, taip pat A. L. neturėdama 16 m., minėto įvykio metu su savimi turėjo šaunamąjį ginklą.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje ir 196 straipsnio 2 dalyje nepilnametės tėvams.

A. L. teismo posėdyje su pažeidimu, kad jis nepanaudojo tėvo valdžios dėl savo dukros sutiko, tačiau jo dukrai paaiškinus, kad ji jokio ginklo neturėjo, o jis irgi neturi jokio ginklo, dėl šio pažeidimo savo kaltės nepripažino.

Iš teismui pateikto 2011-01-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais G. B., R. K., G. L., S. K., K. R., K. V., E. K., G. K., Š. T. ir S. B. patvirtino, kad A. L. turėjo ginklą, su kuriuo ji į galvą smūgiavo S. B., o tik viena A. L. parodė, kad ji mobilaus ryšio telefonu smūgiavo S. Specialisto išvadose nustatyta, kad A. L. kūne sužalojimų žymių nerasta, o S. B. nustatytas galvos sumušimas, muštinė galvos žaizda, kraujosruvos kairiajame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2011-01-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įrašytos filmuotos medžiagos apžiūra, kurioje nurodyta, kad mergina, vilkinti tamsiais rūbais A. L., rankoje laiko šaunamąjį ginklą, kuri vėliau suduoda smūgius rankomis ir kojomis.

Motyvuojamoji dalis

Kad A. L. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodo anksčiau įvardinti liudytojų parodymai, kurie išsamūs, nuoseklūs, iš esmės vienodi arba vienas kitą papildantys ir todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti, o A. L. parodymai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys visiems kitiems liudytojų parodymams, rašytinei bylos medžiagai ir kaip siekimas sušvelninti atsakomybę arba siekimas visai jos išvengti, taip pat įrodo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, daiktų apžiūros protokolas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas teismo posėdžio metu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR ATPK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Kadangi teismas nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, už kuriuos pažeidėjas nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirtinos nuobaudos už kiekvieną pažeidimą ir, subendrinus apėmimo būdu, skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią nuobaudą (LR ATPK 33 str.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, atsižvelgdamas į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidimų pobūdį ir pažeidėjo asmenybę - asmuo anksčiau administracine už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas (baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą), neteistas, dirbantis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad A. L. kaltė dėl šių pažeidimų yra visiškai įrodyta, ir jam skirtina už pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje vienintelė nuobauda – įspėjimas, o už pažeidimą, numatytą LR ATPK 196 straipsnio 2 dalyje straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio dydžio nuobauda – 75 Lt dydžio bauda su ginklo bei šaudmenų konfiskavimu. Nuobaudas subendrinus, skirtina galutinė subendrinta nuobauda 75 Lt dydžio bauda su ginklo bei šaudmenų konfiskavimu (LR ATPK 33 str.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d., 286 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šias teisės normas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d. asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 str. 1 d. sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas (LVAT 2006-01-12 nutartis N3-104-06).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų dėl padaryto turtinio nuostolio dydžio, manytina, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo spręstinas civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Pripažinti A. L. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje bei 196 straipsnio 2 dalyje.

pagal LR ATPK 181 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – įspėjimą;

pagal LR ATPK 196 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 75,00 Lt (septyniasdešimt penkių litų 00 ct) dydžio baudą su ginklo bei šaudmenų konfiskavimu.

Pritaikius LR ATPK 33 straipsnį, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 75,00 Lt (septyniasdešimt penkių litų 00 ct) dydžio baudą su ginklo bei šaudmenų konfiskavimu.

O. B. dėl padarytos turtinės žalos išieškojimo turi teisę kreiptis į Mažeikių rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turite sumokėti į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 esančią AB Swedbank (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 55561). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui arba siunčiamas jam per šį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius