- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 1-58-630/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- M. D., J. P.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Donatas Ramanauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam M. D. (M. D.), jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiajai G. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Daugpilio mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2001-01-23 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. 2001-07-02 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi, remiantis BK 47¹ str. 7 d. 2 p., bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 m. laisvės atėmimo bausmę, 2002-06-19 pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BK 542 str., paleistas iš laisvės atėmimo lygtinai 1 metams 3 mėnesiams 29 dienoms;
2) 2006-01-18 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.;
3) 2006-01-19 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 60 parų areštu;
4) 2006-03-10 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, 65 str., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-18 nuosprendžiu ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2006-01-19 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 8 mėn. 2006-05-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Zarasų apylinkės teismo 2006-03-10 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista subendrinimo dalyje, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos Visagino miesto apylinkės teismo 2006-01-18 nuosprendžiu iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmė atlikta;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2008-11-04 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn.;
6) 2009-03-30 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-11-04 paskirta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 11 mėn., bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;
7) 2011-10-28 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. ir pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.;
8) 2014-04-08 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. 9 mėn.; taikytas BK 64¹ str. ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-10-28 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 2015-04-17 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę. Teistumas neišnykęs; ir
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:
1) 2004-09-23 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 302 str. 1 d. 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 2005-04-12 to paties teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2005-10-13 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
3) 2006-01-26 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 4 mėn. laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
4) 2007-07-12 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 182 str. 3 d., 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.; vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2006-01-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimu;
5) 2007-08-29 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2007-07-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimu;
6) 2009-02-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2007-08-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas 2 m. 3 mėn. 26 d. laisvės atėmimu;
Žemesnės instancijos teismas
7) 2012-07-11 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. bei 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;
8) 2013-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d. bausmė subendrinta su 2012-07-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Šiuo metu atliekantis bausmę. Bausmės pabaiga – 2017-01-19;
9) 2014-10-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu, pagal BK 215 str. 1 d. 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimu, pagal BK 182 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 str. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant ir iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. laisvės atėmimo; taikytas BK 64(1) str. ir paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimas; Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, iš dalies atliktas pagal 2013-06-17 nuosprendį;
10) 2015-10-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d. 8 mėn. laisvės atėmimu; pagal BK 289 str. 4 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 214 str. 1 d. ir 289 str., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 215 str. 1 d. 8 mėn. laisvės atėmimu; pagal BK 182 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimu; pagal BK 198(1) str. 1 d. 5 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 215 str. 1 d., 198(1) str. 1 d. ir 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos subendrintosios bausmės (subendrintos pagal BK 214 str. 1 d. bei 289 str. ir subendrintos pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d.) subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 64(1) str. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistas 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi jas iš dalies sudedant ir galutinai nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji M. D. ir J. P. veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, įgijo svetimą turtą, būtent: M. D. ir J. P. veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, 2015 m. birželio 7 d. laikotarpyje nuo 16:12 val. iki 17:07 val. keletą kartų minėtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona buvo Alytaus pataisos namuose, paskambino į G. V. priklausantį AB „TEO LT“ fiksuoto ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pateikė melagingą informaciją, kad ji tą dieną parduotuvėje „Gulbelė“ Šakiuose atsiskaitė galimai padirbtais eurais, ir nurodė, kad reikia sutikrinti turimus namuose eurus, o J. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose Ulonų g. 8A, Alytuje, iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. D. į jo sutuoktinės R. D. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė jam nueiti į G. V. namus, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti iš jos tariamai padirbtus eurus, ir M. D. nuėjus pas nukentėjusiąją ir paėmus 175 Eur, nukentėjusiajai G. V. padarė 175 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškindamas, kad nesutinka dėl kvalifikuojančio požymio - organizuotos grupės ir parodė, kad praeitais metais balandžio 17 d. išėjo iš įkalinimo įstaigos Alytaus pataisos namų, kur bendravo su J. P., kartu atlikinėjo bausmę. Išėjus iš pataisos namų palaikė ryšį, kelis kartus susiskambino ir bendravo. Birželio 6 d. paskambino P. ir paprašė, kad jis nuvažiuotų į Šakius paimti pinigus, bet tiksliai nebuvo kalbos, kokius pinigus. Kitą dieną, t. y. birželio 7 d. jis su žmona R. D. atvažiavo į Šakius, iš žmonos telefono paskambino P. ir pasakė, kad atvažiavo į Šakius, o jis sakė palaukti, kol perskambins. Praėjus pusantros ar dviem valandoms paskambino P. ir pasakė adresą, kur reikia nueiti. Pasakė, kad kai bus netoli paskambintų jam. Ne iš karto rado adresą, ilgai vaikščiojo, užtruko gal 40 min. Tada paskambino P. ir pasakė, kad atėjo, o jis liepė paskambinus į duris prisistatyti policijos pareigūnu ir pasakyti, kad atėjo sutikrinti pinigus. Tuo metu jis suprato, kad daro nusikalstamą veiką. Pakalbėjęs su P., paskambino į duris, prisistatė policijos pareigūnu ir prašė leisti sutikrinti turimus eurus. Jam atidarė duris senyvo amžiaus moteris, paprašė užeiti, taip pat pakvietė jį prie laidinio telefono, pasakė, kad jį kviečia. Atsiliepus jam P. pasakė, kad kai paduos pinigus, juos paimtų ir išeitų. Atidavė atgal nukentėjusiajai telefono ragelį, paėmė pinigus ir išėjo iš buto. Nežinojo kiek pinigų paėmė, neskaičiavo. Grįžęs pas žmoną, padavė jai pinigus. Iš kur pinigai nepasakė. Jokio atlygio P. už paslaugą jam nežadėjo. Tarp jų nebuvo jokio susitarimo daryti nusikaltimus, pirmą kartą taip buvo. Po to einant jam link stoties atvažiavo policijos mašina, sulaikė jo žmoną, o jis išsigando ir pasišalino iš įvykio vietos.
Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškindamas, kad nesutinka dėl kvalifikuojančio požymio - organizuotos grupės ir parodė, kad paskambino D. dieną prieš nusikaltimo įvykdymą, t. y. birželio 6 d. ir pasakė, kad reikės nuvykti paimti pinigų, bet nesakė kokių. Tą dieną pasižiūrėjo informaciją 118, prisirinko numerių iš Šakių, paskambino, pataikė, patikėjo, kad pareigūnai skambina. Atrodo, kad nukentėjusiajai skambino vieną kartą, neatsimena tiksliai kiekvienos nusikalstamos veikos, kaip vykdė. Kai paskambino D. birželio 6 d., adreso dar nežinojo, tik žinojo, kad į Šakius važiuos. Tikslų adresą nusirašė tik tada, kai juo nukentėjusioji patikėjo. Nukentėjusiajai jis prisistatė policijos pareigūnu, nurodė, kad „Gulbelės“ parduotuvėje apsipirkinėjo ir atsiskaitė tariamai padirbtais eurais, kad ateis kitas pareigūnas, kuris paims iš jos eurus ir patikrins. Nukentėjusiajai tik skambino, su D. susirašinėjo SMS žinutėmis ir susiskambino. Prie nukentėjusiosios namų D. pasakė, kad prisistatytų policijos pareigūnu. Jam atėjus į vidų, nukentėjusioji pasakė, kad atėjo pareigūnas, jis paprašė, kad pakviestų jį prie telefono, kad įsitikintų, jog D. atėjo, o ne iš tikrųjų pareigūnai. Su nukentėjusiąja valandą laiko nešnekėjo, tuo metu gal 5-6 telefonais naudojosi. Visas nusikalstamas veikas atliko vienas, jis buvo organizatorius, niekieno nurodymų nevykdė, pagalbininko neturėjo. Po to skambino D. paprašyti, kad jam pervestų pinigus, bet jis dingo. Paskui savo telefoną pardavė. D. nieko nežadėjo, nebuvo pažado dalintis, tik paslaugą D. jam padarė. Suprato, kad D. įtraukė į nusikalstamą veiką. Prasimanydavo pinigų tam, kad atiduotų skolas, kurių pridarė vartodamas narkotikus. Dabar jau nevartoja, įsidarbino, mokosi, keičia gyvenimo būdą.
Nukentėjusioji G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai nuolat skambina, klausia ar pas ją kas nors gyvena, gal pinigų keitė, kur ėmė, ar banke ėmė, ar gavo grąžą. Kai jai paskambino, pasakė, kad ji atsiskaitė „Gulbelės“ parduotuvėje padirbtais pinigais, liepė pasiimti 50 eurų ir pažiūrėti kaip atrodo numeriai. Ji pasakė, kad yra numeriai ant pinigų. Jai pasakė, kad ateis pareigūnas pažiūrėti. Ji galvojo, kad tikrai padirbti eurai ir per televizorių taip sakė. Aiškino, kad kasininkė Šakiuose paima padirbtus pinigus, iškeičia ir atiduoda. Gal nė pusvalandis nepraėjo ir atėjo vienas tariamas pareigūnas. Atėjęs pasakė, kad iš policijos. Jam daug pinigų nedavė. Pinigai buvo prie telefono ir ji nesumatė, kaip jis juos pagriebė ir pabėgo. Jam išbėgus, ji išėjo į laiptinę, bet laiptinėje daugiau nieko nestovėjo. Ji iškarto pranešė policijai. Atėjęs tariamas pareigūnas vis kartojo, kad jam išsikrauna racija, todėl turi greičiau kalbėti, nors racijos ji nematė. Pinigai jai grąžinti, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyras pasiūlė kartu važiuoti į Šakius. Važiavo į Šakius nieko nežinodama, nesigilino kokiu tikslu važiuoja. Jis buvo minėjęs, kad ketina susitikti su draugu. Atvyko apie 2-3 val. po pietų. Vienu momentu, ji liko viena apie 10-15 min., vyras neminėjo kur eina, sakė tuoj grįš. Kai jis buvo išėjęs, ji sėdėjo ant suoliuko netoli autobusų stoties. Kai grįžo, sakė, kad buvo išėjęs susitikti su žmogumi. Parnešė pinigų, bet neskaičiavo kiek. Sakė, kad jam žmogus padavė, kad jis galėtų perduoti kitam kažkokiam draugui. Ji pas save į piniginę įsidėjo pinigus. Vyras naudojosi jos telefonu, nes tuo metu savo neturėjo. Tą dieną jis buvo vieną kartą pasiėmęs jos telefoną. Iš vakaro kažkas skambino, bet ji neatsiliepė, o vyras atsiliepė. Į jos telefono atmintį nebuvo suvesti vyro draugų telefono numeriai. Jis šnekėjo su kažkokiu draugu ar pažįstamu. Po to jam turėjo skambinti draugas, pasakyti, kad turi susitikti su kažkokiu draugu, ten perduoti pinigus, bet po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad važiuotų namo, nes tas žmogus neatvyks. Pareigūnai ją sulaikė prie autobusų stoties. Vyras su ja ėjo, po to jis kažkur nuėjo, nes jį pirmą pasikvietė, o po to ją. Jis paskui pabėgo ir ją paliko. Po jos sulaikymo, jai žinutes rašė kažkas, klausė kur vyras, paskui tyrėja paėmė iš jos telefoną ir pinigus.
Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. P. truputį pažįsta, nes kartu buvo 19-ame būryje. Jį į 19 būrį perkėlė birželio pradžioje, jis įsidarbino, vaikščiojo į darbą. Bendravo nedaug, nes jis iki penkių dirba, pareina vakare ir viskas. Tuo metu mobiliuoju telefonu nesinaudojo, jo akyse nematė. Jį rado po jo lova. Nežino iš kur tas telefonas, jis niekam neskambino, tokiais dalykais neužsiima. D. nepažinojo, pirmą kartą mato. Iš P. nieko nėra pirkęs, su juo neturi nieko bendro.
Liudytojas N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nes su abiem kalėjo. Santykiai geresni su D.. Kelis kartus iš kalėjimo paskambino D. paklausti kaip einasi. Jokių užduočių D. neturėjo, jokių nurodymų nedavė. Iš savo telefono skambino, gal į jo, bet tiksliai nežino. Telefoną gavo mainais, bet neatsimena iš ko. Telefonu naudojosi apie savaitę, paskui jo telefoną policija rado. Su kuo bendravo D. nežino. Jis jam nepervesdavo pinigų. D. vadindavo „miša“, P. atrodo „ozu“ vadindavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad be kaltinamųjų M. D. ir J. P. prisipažinimo, jų kaltė įrodyta jų parodymais, liudytojų G. V., R. D., D. K., N. S. parodymais (t. 1, b. l. 15, 23-24, 26-27, 29-30); protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad G. V. 2015-06-07 pranešė apie tai, kad jai 2015-06-07 apie 16.00 val. būnant namuose į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė pareigūnu ir pasakė, kad ji „Gulbelės“ parduotuvėje atsiskaitė padirbtais pinigais. Bekalbant telefonu pas ją atėjo vyriškis, kuris prisistatė atėjęs pagal skambutį ir nurodė, kad reikia patikrinti ar jos turimi pinigai nėra padirbti. Jis paprašė G. V. pateikti asmens dokumentą ir kai ji nuėjo į virtuvę pasiimti dokumento, jis pasišalino su 175 Eur suma (t. 1, b. l. 13); telefoninių srautų informacija, iš kurios matyti, kad 2015-06-07 iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) keturis kartus skambinta į nukentėjusiajai G. V. priklausantį telefono numerį (duomenys neskelbtini), t. y. 16 val. 12 min. 15 sek. (pokalbis truko 14 sek.), 16 val. 13 min. 30 sek. (pokalbis truko 964 sek.), 16 val. 34 min. 44 sek. (pokalbis truko 1991 sek.) ir 17 val. 08 min. 08 sek. (pokalbis truko 40 sek.), (t. 1, b. l. 35-36); apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ duomenimis abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (R. D.), 2015-06-07 kontaktavo su daugybe abonentų, pagal nusikaltimo padarymo laiką daugiausiai kontaktų fiksuota su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė Ulonų g. 39, Alytaus, Alytaus pataisos namų veikimo zonoje (t. 1, b. l. 34, 37-40); UAB „Bitė Lietuva“ informacija, iš kurios matyti, kad celės ALT09A buvimo vieta Alytus, Likiškėlių g. 76, celės ALT04C – Alytus, Ulonų g. 39 (t. 1, b. l. 42); apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad pagal mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių duomenis, šis abonentas naudotas iki 2015-06-10. Fiksuoti kontaktai 2015-06-31, 3, 8-10 su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (šis abonentas R. D. telefone įvestas vyro M. D. vardu) (t. 1, b. l. 104-106), elektroninių srautų informacija (t. 1, b. l. 52); apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad pagal mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenis, ši SIM kortelė buvo naudota nuo 2015-06-01 iki 2015-07-01 telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas veikė Ulonų g. 39, Alytuje, pataisos namų veikimo zonoje. Kontaktai fiksuoti su įvairiais fiksuoto ryšio abonentais, t. y. 383 - Molėtai, 345 – Šakiai. Minėtame telefono aparate laikotarpyje nuo 2015-05-13 iki 2015-07-05 naudotos skirtingos SIM kortelės su abonentiniais numeriais, o nuo 2015-06-05 iki 2015-07-05 abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62-65); elektroninių srautų informacija (t. 1, b. l. 70, 75, 80); Alytaus pataisos namų informacija dėl rasto telefono, iš kurios matyti, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) (iš kurio skambinta nukentėjusiajai) buvo rastas 18 būrio koridoriuje, šiukšliadėžėje, asmuo nenustatytas (t. 1, b. l. 84); Alytaus pataisos namų informacija, iš kurios matyti, kad mobiliojo ryšio telefonai, pagal kurių IMEI buvo nustatyta, kad jie kontaktavo 2015-06-01, 03, 10 su R. D. telefone įvesto vyro M. D. vardu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimti 2015-06-20 iš nuteistojo N. S. ir 2015-06-17 rastas po nuteistojo D. K. lova (t. 1, b. l. 90); apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 85-86); perdavimo – priėmimo aktu (t. 1, b. l. 87); apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad iš nuteistojo N. S. 2015-06-20 paimto mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ pranešimai (siųsti ir gauti) fiksuoti nuo 2015-06-20 iki 2015-07-02. Priimtų ir praleistų skambučių aplanke fiksuoti kontaktai nuo 2015-06-17 iki 2015-06-20. Adresų knygoje įvestas telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) raidėmis AON (kontaktavo su R. D.), „Mišos“ žmona (t. 1, b. l. 97-99); priėmimo – perdavimo aktu (t. 1, b. l. 100); reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš R. D. 2015-06-07 paimtas jos mobiliojo ryšio telefonas „Samsung FT-S5830i“, IMEI (duomenys neskelbtini), vyriška rudos spalvos piniginė, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė išduota M. D. vardu Nr. 13279244, 277,01 Eur įvairiomis kupiūromis ir monetomis (t. 1, b. l. 102), perdavimo – priėmimo aktu (t. 1, b. l. 107); nutarimu dėl paimtų pinigų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31985-15 grąžinimo nukentėjusiajai G. V., iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai G. V. grąžinti 175 Eur (t. 1, b. l. 114) ir kita byloje surinkta medžiaga.
Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobilaus ryšio telefono, kurio veikimo zona Alytaus pataisos namai, paskambinęs nukentėjusiajai G. V. ir prisistatęs policijos pareigūnu, kaltinamasis J. P. iš mobilaus ryšio telefono, kurio veikimo zona Alytaus pataisos namai, paskambinęs kaltinamajam M. D. į jo sutuoktinei R. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ir nurodęs nueiti į nukentėjusiosios namus, o kaltinamasis M. D. atėjęs į nukentėjusiosios namus bei prisistatydamas policijos pareigūnu, suklaidino nukentėjusiąją ir apgaulės būdu išviliojo bei neteisėtai įgijo 175 Eur vertės svetimą turtą. Kaltinamųjų tyčiniai apgaulingi veiksmai ir pareiškimai padarė esminę įtaką nukentėjusiosios apsisprendimui perduoti jiems tariamai padirbtus pinigus. Šios veikos atlikimo metu kaltinamieji ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nusikalstamai siekė svetimo turto pasisavinimo. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė sąmoningai, tyčia, suprasdami savo veiksmų prasmę. Apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamieji meluodami, t. y. prisistatydami policijos pareigūnais ir pranešdami nukentėjusiajai apie atsiskaitymą padirbtais eurais, ją suklaidino ir apgaule pasisavino jos pinigines lėšas. Nors kaltinamieji nurodė, kad jokio trečiojo asmens, kuris būtų dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, nėra, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo naudota telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), skambino nukentėjusiajai G. V. į fiksuoto ryšio telefono abonentą (16 val. 12 min. 15 sek. (pokalbis truko 14 sek.), 16 val. 13 min. 30 sek. (pokalbis truko 964 sek.), 16 val. 34 min. 44 sek. (pokalbis truko 1991 sek.) ir 17 val. 08 min. 08 sek. (pokalbis truko 40 sek.) ir prisistatė policijos pareigūnu. Alytaus pataisos namai informavo, kad minėtas telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas 18 būrio šiukšliadėžėje, o jo savininkas nenustatytas. Kaltinamasis J. P. iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo naudojama telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), skambino M. D., į jo sutuoktinei R. D. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurio SIM kortelė buvo naudota telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir davė jam nurodymus nueiti į nukentėjusiosios namus.
Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį ar neteisėtai išvengta ar panaikinta turtinė prievolė. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas arba prievolės išvengimas, panaikinimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Jei panaudojus apgaulę, svetimo turto užvaldyti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas sukčiauti. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismai turi nustatyti apgaulės faktą. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą.
M. D. ir J. P. buvo kaltinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta organizuotoje grupėje. Tai yra šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis – organizuota grupė. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).
Esminiai organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) skirtumai nuo paprasto bendrininkavimo (BK 25 straipsnio 2 dalis) yra išankstinis asmenų tarpusavio susitarimas, griežtas pasiskirstymas vaidmenimis ir tikslas įvykdyti bent kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Kaltinamųjų vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Be to, organizuotos grupės veikimas praktiškai neįmanomas be organizatoriaus, todėl bent vienas ir organizuotos grupės narių turėtų atlikti organizatoriaus vaidmenį – suvienyti ir nukreipti kitų bendrininkų pastangas, sukurti sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai. Paprasto bendrininkavimo atveju bendrininkavimui nebūtinas išankstinis susitarimas – jis gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nebūtinas ir griežtas veiksmų pasiskirstymas, esminė sąlyga, kad bent du iš bendrininkų būtų vykdytojais, t. y. realizuotų objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį), be to, kadangi bendrininkų grupę turi sudaryti mažiausiai du asmenys, ji gali būti sudaryta vien iš vykdytojų. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčinės nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis M. D. parodė, kad jam birželio 6 d. vakare paskambino kaltinamasis J. P. ir pasakė, kad rytojaus dieną turės nuvykti į Šakius ir paimti pinigus. Iš ko pinigai bus paimti, kokiu tiksliai adresu reikės vykti ir tai, kad bus daroma nusikalstama veika, jis nežinojo. Kaltinamasis M. D. taip pat parodė, kad tik nuėjęs prie nukentėjusiosios namų ir sužinojęs, kad jam reikės prisistatyti policijos pareigūnu, suprato, jog bus daroma nusikalstama veika. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamieji ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo būtų susitarę dėl nusikalstamų veikų darymo – jų veiksmams nebūdingi organizuotos grupės požymiai – pastovumas, veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika buvo daroma spontaniškai, t. y. tik pavykus rasti asmenį, kuris patikėjo apgaule dėl atsiskaitymo padirbtais pinigais. Kaltinamasis M. D. iš anksto nežinojo, kur jis turės nueiti paimti pinigus, žinojo tik, kad važiuos į Šakius, tai jam pranešė J. P.. Apie tai, kad bus daroma nusikalstama veika suprato tik atėjęs pas nukentėjusiąją. Tikslaus vaidmenų pasiskirstymo nebuvo, J. P. parodė, kad jis organizavo nusikalstamą veiką, jokio padėjėjo ir vykdytojo jam nereikėjo, taip pat jų veiksmai nebuvo griežtai apibrėžti, nes kaltinamieji veikė pagal tuo momentu susiklosčiusią situaciją. Taip pat nebuvo tikslaus susitarimo, ką toliau daryti su paimtais pinigais, kur ir kokiu būdu turėjo būti perduoti pinigai. Pasisavintus pinigus M. D. atidavė savo žmonai. Tiek M. D., tiek J. P. parodė, kad visa pinigų suma turėjo būti perduota ar pervesta bankiniu pavedimu J. P.. Abu kaltinamieji parodė, kad nebuvo jokio susitarimo, kam ir kokia dalimi turi būti dalinamas gautas uždarbis, nes M. D. jam padarė paslaugą. Taip pat teismas laiko, kad nenustatytas ir organizuotos grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji kartu kalėjo pataisos namuose, kaltinamajam M. D. išėjus iš įkalinimo įstaigos taip pat bendravo, bet nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų jų galimai suburtos organizuotos grupės ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą. Be to, kaltinamieji bendrai įvykdė tik vieną nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamųjų M. D. ir J. P. kitas bendrai įvykdytas nusikalstamas veikas.
Šioje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių organizuotos grupės požymius. Tiek pateiktame kaltinime, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta, kokie požymiai parodo organizuotos grupės egzistavimą, organizuotos grupės egzistavimo požymiai nebuvo įrodinėjami ir bylos nagrinėjimo metu. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Šiuo atveju įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra. Nors kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir kiekvienas vykdė tam tikras užduotis, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano, o M. D. vykdė momentinius nurodymus. Teismas laiko, kad nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad ši veika buvo padaryta organizuota grupe. Aptarti kaltinamųjų veiksmai atitinka tik paprasto bendrininkavimo požymius, todėl kaltinamieji gali būti pripažinti kaltais tik dėl to, kad veikė bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis).
Kaltinimas nusikaltimą padarius organizuotoje grupėje buvo kaltinamųjų nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis. Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus organizuotos grupės požymio, kaltinamųjų nusikalstama veika negali būti kvalifikuota pagal 182 straipsnio 2 dalį, todėl pašalinus iš kaltinimo organizuotos grupės požymį, perkvalifikuotina į 182 straipsnio 3 dalį – nedidelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, veikiant bendrininkų grupėje. Šis kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio kaltinimo, nesuvaržo kaltinamųjų teisių į gynybą, teisiamojo posėdžio metu baigiant įrodymų tyrimą kaltinamieji buvo įspėti, kad gali būti nuteisti dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jie turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis, laiko pasirengti gynybai neprašė.
Teismas kaltinamųjų M. D. ir J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė; atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė.
Skiriant kaltinamiesiems M. D. ir J. P. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, tai yra suvokiant, kad klaidinama nukentėjusioji ir to pasėkoje bus neteisėtai ir neatlygintinai įgyti pinigai, numatė, jog nukentėjusioji dėl to patirs turtinės žalos ir to norėjo; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – baudžiamasis nusižengimas baigtas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant materialinės naudos; į kaltinamųjų asmenybę – kaltinamasis M. D. teistas aštuonis kartus, teistumas neišnykęs, yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po grįžimo iš įkalinimo įstaigos, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, pastovaus bei oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi, augina nepilnametį vaiką, vedęs, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūnija M. D. charakterizuojančių duomenų nepateikė, buvo paskelbta kaltinamojo M. D. paieška; kaltinamasis J. P. teistas dešimt kartų, teistumas neišnykęs, yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, dirba įkalinimo įstaigoje, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, Alytaus pataisos namų būrio viršininko charakterizuojamas neigiamai, kritiškai vertina savo poelgį; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškiamas, kadangi neteisėtai pasisavinti 175 Eur grąžinti nukentėjusiajai; į padarytos nusikalstamos veikos žemas paskatas ir moralines pasekmes, nes nusikalstama veika padaryta prieš senyvo amžiaus moterį, kuri iš pradžių nesuprato ir tinkamai neįvertino tariamo pavojaus; į tai, kad apgaulės būdu buvo užvaldyta nedidelės vertės pinigų suma, tačiau iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie tikėjosi užvaldyti didesnę pinigų sumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. D. skirtina 45 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2015-12-28 iki 2016-05-04, pagal BK 66 str. 2 d. viena kardomojo kalinimo (suėmimo) ir viena laikino sulaikymo diena prilygintina vienai arešto parai (1:1) ir laikytina, kad kaltinamasis atliko teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Kaltinamajam J. P. skirtina 45 parų arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrintina iš dalies sudedant su 2015-10-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė ? 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bausmė atliktina pataisos namuose.
Kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.
Kaltinamajam J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).
Teismui pateikta 2016-05-02 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. NTP-7-4911, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. P. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 143,82 Eur advokato užmokestis ir 27,21 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 171,03 Eur. Nors teismui nėra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. D., tačiau teismas pasisako dėl šių išlaidų priteisimo iš M. D..
Kaltinamasis M. D. niekur nedirba, turto neturi, gyvena socialiniame būste, turi nepilnametį vaiką, kaltinamasis J. P. nedirba, turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama kaltinamajam esant suimtam, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika, teismas sprendžia, jog kaltinamieji M. D. ir J. P. nėra pajėgūs apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung FT-S5830i", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK (t. 1, b. l. 102-113) sunaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus;
- 102,01 Eur įvairiomis kupiūromis ir monetomis perduoti į Marijampolės apskrities VPK finansų skyriaus kasą grąžintini R. D. nuosprendžiui įsiteisėjus;
- Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė išduota M. D. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 103), vyriška rudos spalvos piniginė ir geltono metalo žiedas, saugomi Marijampolės apskrities VPK (t. 2, b. l. 17), grąžintini kaltinamajam M. D. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 str. 3 d., ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-12-28 iki 2016-05-04, pagal BK 66 str. 2 d. vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) ir vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1) ir laikyti, kad kaltinamasis atliko teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti šią kardomąją priemonę.
J. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 str. 3 d., ir skirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2015-10-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016-05-30.
J. P. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- telefoną ,,Samsung FT-S5830i", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;
- 102,01 Eur įvairiomis kupiūromis ir monetomis, perduotus į Marijampolės apskrities VPK finansų skyriaus kasą grąžinti R. D. nuosprendžiui įsiteisėjus;
- Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę išduotą M. D. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, vyrišką rudos spalvos piniginę ir geltono metalo žiedą, saugomus Marijampolės apskrities VPK, grąžinti M. D. nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nepriteisti iš M. D. ir J. P. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.