- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-364-478-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00889-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- K. U.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Nukentėjusysis
- P. N.
- Kategorijos
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-478-2014
Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00889-2013-0
2014 m. gegužės 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistojo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. U. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. vasario 7 d.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas pilnai 86,78 litų sumai, šią sumą išieškant iš K. U..
Nukentėjusiojo P. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas 20 litų sumai ir ši suma jam priteista iš K. U.. Nukentėjusiojo P. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas 1000 litų sumai ir ši suma jam priteista iš K. U., ieškinio dalis dėl 2000 litų atlyginimo atmesta. Iš K. U. išieškota 250 litų P. N. jo turėtų advokatės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. U. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio mėn. 18 d. apie 2 val., viešoje vietoje – Alytuje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie naktinio klubo ,, (duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 2,61 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, iš taksi automobilio vairuotojo P. N. įžūliai, be priežasties pareikalavo pinigų, šiam pasakius, kad pinigų neduos, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiais į kairės pusės veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam P. N. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, kairio skruosto-kairės pažandės srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
K. U. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendį ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę bei, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti bausmę vienu trečdaliu. Nuteistasis taip pat prašo bausmę subendrinti su 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu bei skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Skunde apeliantas nurodo, kad yra per griežtai nubaustas, nes pripažino savo kaltę, nors yra kaltas tik dėl to, kad nukentėjusiajam sudavė tris smūgius. Nuteistasis teigia iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavęs, bet pats jam siūlęs pinigų prie policijos pareigūnų. Paprašius išimti vaizdo kamerų medžiagą, prokuroras K. U. prašymą atmetė, taigi apeliantas teigia neturėjęs galimybės įrodyti, kad meluoja ne jis, bet nukentėjusysis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendyje teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo K. U. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis, nors ir teigia, kad pripažįsta savo kaltę, tačiau tik dėl to, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius. Tokios pačios pozicijos nuteistasis laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai apklausiamas nurodė kitokias konflikto su nukentėjusiuoju kilimo aplinkybes, nei šias aplinkybes nurodė pats nukentėjusysis. Skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo ir K. U. parodymuose esantys prieštaravimai buvo pašalinti lyginant ir analizuojant visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, o K. U. versija pagrįstai buvo pripažinta siekimu sušvelninti savo teisinę padėtį. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis nuosekliai laikėsi savo parodymų, kurie atitinka nedelsiant po įvykio nukentėjusiojo protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes, juos patvirtina liudytojo policijos pareigūno R. S. parodymai, todėl nėra pagrindo jais abejoti.
Skirdamas bausmę K. U., apylinkės teismas tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai pripažinta tai, kad K. U. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas teisingai įvertino tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taigi yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), nusikalto praėjus vos trims mėnesiams po grįžimo iš pataisos įstaigos, kur atliko bausmę, jis baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenei priimtinų elgesio normų, o skiriamos bausmės reikiamos įtakos jam nedaro. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas K. U. teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nežymiai švelnesnę nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi nėra BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo sąlygų. K. U. byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, tai yra, ne pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje priimtas nuosprendis, o ne baudžiamasis įsakymas, byloje nebuvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jo kaltės pripažinimas buvo dalinis.
Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo prašymą subendrinti jam paskirtą bausmę su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. vasario 26 d. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo išspręsti šį klausimą, kadangi klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 64), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. U., išlaidas iki 2014 m. balandžio 15 d. sudaro 226 litų 80 centų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. U. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo K. U. apeliacinį skundą atmesti.