Kauno apygardos teismo nutartis

2010-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-508-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
1A-237-508-2010
Teisminio proceso Nr.
61-1-00856-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Valdas Vitunskas, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A. B., ir T
Advokatai
Raimundas Gargasas, Jelena Koltakova

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-237-508/10

Teisėja J.Bučmienė Proceso Nr. 61-1-00856-08;

Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.4.6KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, nuteistajam A. B., nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; pagal LR BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-04-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 92 str., 87 str., 84 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. B. atidėtas 3 (trejiems) metams, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant A. B. būti namuose nuo 20 val. iki 06 val., uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. A. B. įpareigotas per tris metus atlyginti turtinę žalą V. R. ir S. R.. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas kardomasis kalinimas nuo 2008-09-21 iki 2008-11-26. A. B. pagal LR BK 135 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Solidariai iš A. B. ir Tomo P. V. R. priteista 1930,84 Lt turtinės žalos atlyginimui. Iš A. B. V. R. priteista 6661,42 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, S. R. priteista 2089 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, M. S. ir K. S. priteista po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir T. P., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 132 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 17.30 val. tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesusitarimų su R. R. metu, Jonavos rajone Ruklos mstl., Piliakalnio g. 6-o namo antros laiptinės laiptų aikštelėje, esančioje tarp 4-o ir 5-o aukštų, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė nukentėjusiajam R. R. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido ir kaklo sritis, tuo padarė nukentėjusiajam R. R. dešinės akies srities sumušimą su poodine kraujosruva vokuose, kraujosruvą akies obuolio junginėje palei vyzdžio išorinį kraštą, paviršines muštines žaizdeles palei orbitos apatinį-išorinį kraštą ir minkštųjų audinių kraujosruvą ties orbitos išorine ir apatine kraštinėmis, minkštųjų audinių ir pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje ties dešiniu kampu bei dantenose, apatinio žandikaulio skersinį lūžį dešiniojo kampo srityje, kraujosruvą kaklo minkštuosiuose audiniuose kairėje pusėje ir kairėje pažandėje, skydinės kremzlės ir trachėjos pirmo žiedo įlūžimą vidurio linijoje bei paliežuvinio kaulo kairės pusės didžiojo rago galo lūžimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą R. R. ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. R. į krūtinės sritį, nuo ko pastarasis iškrito pro ketvirto aukšto laiptinės langą, krisdamas atsitrenkė į laiptinės stogelį, nukrito ant grindinio, esančio priešais Piliakalnio g. 6-o namo antrą laiptinę, ir tuo padarė nukentėjusiajam R. R. dešinės momeninės srities sumušimą su odos nubrozdinimu ir muštinėmis žaizdomis, kaukolės skliauto ir pamato daugybinius skeveldrinius lūžimus su galvos smegenų ir jų dangalų destrukcija, kaklinės stuburo dalies šešto slankstelio kūno kompresinį lūžį su panirimu į kairę, juostos pavidalo odos nubrozdinimą krūtinės dešinėje, pakrūtinio srityje ir pilvo kairėje, dešinės pusės 2-7, kairės pusės 7-10 šonkaulių kremzlinių galų bei krūtinkaulio kardinės ataugos lūžius, dešiniojo plaučio sumušimą odos nubrozdinimus su paviršinėmis smulkiomis pjautinėmis žaizdelėmis kaktos dešinės pusės ir momens riboje bei abiejų plaštakų pirštų nugariniuose paviršiuose, paviršinius odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio krašte bei užausio srityje, dešiniame šone- klubinėje srityje bei dešinio kelio sąnario srities išoriniame paviršiuje ir nuo šių patirtų sužalojimų R. R. įvykio vietoje mirė, tačiau nenumatė, kad tokių savo tyčinių veiksmų pasėkoje R. R. gali mirti, nors atsižvelgiant į veiksmų pobūdį, gyvenimišką patirtį turėjo ir galėjo tai numatyti, tuo dėl neatsargumo atėmė R. R. gyvybę.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti ir panaikinti nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal LR BK 132 str. 1 d. bei civilinių ieškinių patenkinimo V. R., S. R., M. S. ir K. S. naudai. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms aplinkybėms, todėl teismas padarė neteisingas išvadas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad dėl jo veiksmų R. R. iškrito per langą ir mirė. Tai įvyko dėl paties R. R. neatsargių veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad R. R., būdamas vertikalioje padėtyje, dėl suduoto smūgio būtų iškritęs per langą. Pagal lango padėtį ir matmenis, R. R., būnant atsitūpus ir tupinčiam sudavus smūgį arba pačiam neišlaikius pusiausvyros dėl girtumo, iškrito per langą. Nėra įrodymų, kad tupinčiam R. R. jis būtų sudavęs smūgį, todėl jis nekaltas dėl R. R. mirties ir turi būti išteisintas. Teismas nepagrįstai patenkino civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl R. R. mirties jis nekaltas. Be to, prieštarauja priteistoms atitinkamos sumoms S. R. dukroms, nes R. R. nebuvo šių mergaičių tėvas, jis jų neišlaikė. Nuosprendis civilinių ieškinių dalyje naikintinas, suteikiant ieškovėms teisę reikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusiosios V. R. ir S. R. nurodė, kad nuteistojo A. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-01-22 nuosprendis teisingas, byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais neabejotinai patvirtinta, kad A. B. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 132 str. 1 d., 138 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios S. R., liudytojos J. V., kaltinamojo T. P. parodymais, be to pats A. B. pripažino sudavęs kumščiu 3-4 smūgius R. R. į veido sritį, patvirtino, kad nuo jo suduotų smūgių, iki to laiko, kai R. R. iškrito per langą praėjo apie pusę minutės, taip pat pripažino, kad konflikto pradžioje jis pirmas puolė R. R.. Teismas įvertino teismo medicinos instituto specialisto išvadą, kad R. R. mirties priežastis – kritimo iš aukštumos pasekoje patirta politrauma. Šias išvadas teismo posėdyje patvirtino ekspertas J.Vėlavičius. Eksperto paaiškinimai paneigia nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad R. R., būdamas vertikalioje padėtyje, dėl suduoto smūgio būtų iškritęs per langą. Teismas, tenkindamas civilinius ieškinius, rėmėsi bylos medžiaga ir teisingai taikė LR BPK 110 str. bei LR CK 6.250 str. nuostatas, priteisdamas turinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę ir nukentėjusiųjų, civilinių ieškovių atstovę prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija kaltę pagal LR BK 132 str. 1 d. ir civilinių ieškinių priteisimą atlyginant žalą tretiesiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. B. nusikalstamas veikas pagal LR BK 132 str. 1 d. bei 138 str. 1 d., teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Faktinės aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, patikrintas įrodymų liečiamumas, leistinumas, pakankamumas, jų tarpusavio ryšys, pašalinti iškilę prieštaravimai, faktinės bylos aplinkybės nustatytos remiantis ne prielaidomis ar spėlionėmis, o surinktų byloje įrodymų visuma.

Pripažindamas A. B. kaltu pagal LR BK 132 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios S. R., liudytojos J. V., kaltinamojo T. P. parodymais, specialisto J.Vėlavičiaus išvada bei parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.

Nukentėjusioji S. R. teisme parodė, kad A. B. pirmas puolė prie R. R., T. P. dar bandė užstoti jam kelią. Ji matė, kaip A. B. vieną kartą sudavė R. R. į veido sritį kumščiu, o T. P. - vieną kartą kumščiu tarp krūtinės ir pilvo. Tada R. R. truputį susilenkė, o A. B. jam sudavė vieną kartą kumščiu į galvos sritį. Ji prašė S. P. pagalbos, kad sutramdytų savo brolį A. B., tačiau ši nieko nedarė. Atsisukusi matė, kad A. B. spyrė koja R. R., kuris tuo metu buvo suklupęs ir pasilenkęs į priekį aikštelėje tarp laiptų, spirdamas A. B. pataikė į krūtinės sritį. Po šio spyrio R. R. iškrito su stiklais per langą. Ji dar bandė R. R. ištiesti ranką, sugriebti jį, bet S. P. atitraukė ją nuo lango. R. R. iškrito nuo smūgio, kurį sudavė A. B.. T. P. stovėjo apie 1 m atstumu nuo R. R.. Tapačius parodymus nukentėjusioji davė ir 2008-12-09 ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 66-75).

Teisme apklausta liudytoja J. V. patvirtino, kad įvykio dieną apie 17.30 – 18.00 val., išgirdo triukšmą laiptinėje, girdėjo, kad A. B. šaukė „kur telefonas“, girdėjo, kad du kartus S. R. prašė S. P. patraukti savo brolį A. B.. Į konfliktą ji nesikišo, atidarė duris tik tada, kai išgirdo dūžtant stiklus. Jai atidarius duris, V. P. stovėjo ant trečio laiptelio, žemiau jo žmona S. P., ketvirto ir penkto aukšto aikštelėje stovėjo A. B., T. P. stovėjo prie lango arčiau dešinės sienos. Ji girdėjo kaip V. P. kažkam pasakė, „ką tu padarei, juk sakiau nelysti, dabar bėk“, o S. P. pasakė: „niekur nebėk, einam į namus“. Išėjusi į lauką, prie laiptinės matė R. R. lavoną. Vėliau telefonu jai buvo grasinama, kad ji melagingai liudytų.

Tapačias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis T. P., kuris teisme parodė, kad suduodamas smūgius R. R., jis pataikė į krūtinę ir šis nuo jo smūgių truputį susilenkė, bet po to šis puolė muštis su A. B. ir tai vyko jau laiptų aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukštų. A. B. puolė R. R. ir porą kartų sudavė jam į galvos sritį. R. R. nuo smūgių susilenkė ir tada A. B. sudavė dar pora smūgių R. R. į krūtinės sritį. Po suduotų smūgių A. B. atsitraukė, o R. R. pritūpė ir susvirduliavęs iškrito per penkto aukšto langą. Po paskutinių A. B. suduotų smūgių R. R. niekas nelietė. Nuo suduotų A. B. smūgių iki R. R. iškritimo pro langą praėjo apie 15-20 sekundžių.

Šie S. R. ir T. P. parodymai patvirtina, kad R. R. per langą iškrito po A. B. suduotų smūgių jam, būnant pritūpusiam, į krūtinę. Jie patvirtino, kad po A. B. suduotų smūgių prie R. R. daugiau niekas nebuvo priėję. Nors įvykio vietoje buvę ir betarpiškai visą eigą matę liudytojai S. P. ir V. P. šių aplinkybių nepatvirtino, tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pagrįstai nurodė, kad jų parodymai vertintini kritiškai, kadangi S. P. yra kaltinamojo A. B. sesuo ir ji su savo vyru V. P. galimai suinteresuota subjektyvia bylos baigtimi.

Be nukentėjusiosios S. R., liudytojos J. V. ir kaltinamojo T. P. parodymų, byloje nustatyti ir kiti objektyvūs įrodymai dėl R. R. mirties.

Teismo medicinos specialisto išvadą patvirtino teismo posėdyje apklaustas ekspertas J.Vėlavičius, nurodydamas, kad įvykio metu R. R., krisdamas per langą, vertėsi aukštielnikas, nes griuvimas neįvyko ir krito jis pro langą. Jis nurodė, kad jei smūgį R. R. gavo pritūpęs, jis galėjo iškristi per langą. R. R. kaukolė buvo sužalota totaliai, ypač dešinė jos pusė ir sužalota iki kaukolės pamato struktūrų. Poliežuvinio kaulo lūžis galėjo atsirasti tik nuo stipraus fizinio kontakto, t. y. suduoto smūgio riboto paviršiaus daiktu, tai gali būti pėda, apauta batu, taip pat galėjo būti suduodant smūgį į pažandę ar gerklų projekciją, taip pat galėjo būti suduota koja į žandikaulio apatinę dešinio kampo sritį, nes šis sužalojimas nebūdingas kritimui, tai patvirtina ir kraujosruvos lūpose ir žandikaulio srityse. Toks sužalojimas negalėjo atsirasti kontaktavus su ištiestais paviršiais.

Apie tai, kad R. R. po A. B. suduotų smūgių į veidą buvo susilenkęs ir pritūpęs, patvirtino nukentėjusioji S. R. ir kaltinamasis T. P.. Jie nurodė, kad susilenkusiam ir suklupusiam R. R., A. B. koja spyrė į krūtinės sritį, po ko R. R. krito per langą. Šie parodymai sutampa, todėl pagrįstai laikytini A. B. kaltės įrodymu.

Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal LR BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (LR BK 16 str. 2 d.) ar nusikalstamam nerūpestingumui (LR BK 16 str. 3 d.). Kvalifikuodamas veiką pagal LR BK 132 straipsnį, teismas turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką ir išaiškinimus nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal LR BK 132 str. ir 138 str. numatytų nusikaltimų sutaptį, jei dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. R. per langą iškrito po A. B. spyrio pastarajam į krūtinę. Tarp A. B. veiksmų ir nusikalstamų pasekmių, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, jog R. R. mirties priežastis - kritimo iš aukštumos pasekoje patirta politrauma, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamą veiką ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal LR BK 132 str. 1 d. A. B., vartodamas smurtą laiptinėje, suduodamas smūgius R. R. į galvą ir spirdamas susilenkusiam bei suklupusiam į krūtinę, po ko pastarasis iškrito per langą, R. R. atžvilgiu elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nes nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę R. R., tačiau pagal veikos aplinkybes, veiksmų pobūdį turėjo ir galėjo tai numatyti, nes laiptų aikštelė nedidelė, už R. R. buvo langai, fizinis smurtavimas vyko pakankamai dideliame aukštyje. A. B. pagal savo amžių ir socialinę brandą galėjo numatyti pavojingus padarinius.

Nors A. B. nesuprato savo veikos pavojingumo, jog dėl tokios jo veikos gali būti atimta gyvybė R. R., tačiau suduodamas smūgius į galvą R. R. ir spirdamas jam į krūtinę, suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta R. R. sveikata ir taip veikdamas padarė R. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl A. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d. ir LR BK 132 str. 1 d. sutaptį, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, taip pat kitų teisės normų, numatančių teisę į teisingą teismą, kruopščiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje esančių įrodymų vertinimo taisyklių, išsiaiškino reikšmingas veikos kvalifikavimui bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 str. 1 d.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas civilinį ieškinį panaikinti gali tik tada, jei nustatoma, jog sprendžiant civilinį ieškinį buvo nesilaikoma LR BPK reikalavimų. Šiuo atveju nukentėjusiųjų V. R. ir S. R. civiliniai ieškiniai išnagrinėti nepažeidžiant LR BPK nuostatų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas civilinis ieškinys, todėl apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: a) kai padaryta fiziniam ir juridiniam asmeniui žala; b) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; c) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos: turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji V. R. 2009-05-06 apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 8682,26 Lt turtinės ir 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 74-77). Nukentėjusioji S. R. 2009-05-06 taip pat pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 3844 Lt turtinės, 85000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dviems nepilnametėms jos dukroms M. S. bei K. S. (3 t., b.l. 78-81).

Teismas išsamiai išnagrinėjo nukentėjusiosioms V. R. ir S. R. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, nuosprendyje nurodydamas, dėl ko susidarė turtinė ir neturtinė žala, kas pagrindžia būtent tokį žalos dydį ir LR BPK 115 str. pagrindu pagrįstai išsprendė civilinių ieškinių klausimus.

Nukentėjusiajai V. R. teismas iš A. B. priteisė 6661,42 Lt turtinei žalai, susidariusiai dėl laidojimo išlaidų gėlėms - 352 Lt, gedulingiems pietums - 715 Lt ir kapo sutvarkymo išlaidoms - 3663,60 Lt atlyginti. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais (3 t. b. l. 92, 93, 94, 102, 106). Be to, nukentėjusiajai V. R. teismas solidariai iš A. B. ir T. P. priteisė 1930,84 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl kelionės išlaidų iš Airijos ir atgal bei negauto darbo užmokesčio už vieną darbo savaitę, šios išlaidos pagrįsto byloje esančiais dokumentais (3 t. b. l. 95, 96-99, 100-101, 104-105). Nukentėjusiajai S. R. teismas iš A. B. priteisė 2089 Lt turtinės žalos, kurią sudaro laidojimo išlaidos - 1859 Lt, už R. R. rūbus ir grandinėlę - 230 Lt, išlaidos taip pat pagrįstos byloje esančiais dokumentais (3 t., 120-121).

Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms V. R. ir S. R. pirmosios instancijos teismas įstatymų reikalavimų taip pat nepažeidė. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala. Galutinai žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, į turtinės žalos dydį, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir vadovaujasi sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais.

Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad R. R. gyvybė atimta dėl A. B. nusikalstamų neatsargių veiksmų, nukentėjusiosios V. R. ir S. R. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš A. B., kadangi sūnaus ir vyro staigi bei netikėta netektis sukėlė neabejotinai didelį išgyvenimą ir dvasinį sukrėtimą, su visomis iš jų kylančiomis pasekmėmis. Nukentėjusioji S. R. matė įvykį, fizinį smurtavimą jos sutuoktinio atžvilgiu, ko pasėkoje dėl neatsargumo buvo atimta gyvybė jos sutuoktiniui, tai ypač sukrėtė moterį. Nors nukentėjusioji V. R. reiškė 90000 Lt, o S. R. - 85000 Lt dydžio ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, teismas juos patenkino tik iš dalies, priteisdamas kiekvienai po 30000 Lt. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į A. B. kaltės formą, į tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnamečiu, turto neturi. Šis teismo sprendimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Nuosprendyje tinkamai išspręstas reikalavimas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo K. S. gim.1998-04-14 ir M. S. gim.1999-07-03. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. R. ir R. R. santuoka įregistruota 2008-01-10, jie kelerius metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu augino ir pagal išgales rūpinosi vaikais. Mergaitės tokio amžiaus, kad jau suvokia bendravimą šeimoje ir artimųjų dėmesį, prieraišumą. Akivaizdu, kad šiuos asmenis siejo artimi ir glaudūs santykiai iki nužudyto asmens mirties.

Tai atitinka ir teismų praktiką, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje 2007 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007 pažymėta, jog LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisinti A. B. pagal LR BK 132 str. 1 d. ir atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Remiantis LR BPK 103str.6p., 105str.1d., pripažintinos proceso išlaidomis 370 Lt pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-31 pažymą Nr.TP-7-(2.7)-312, kurios išieškotinos iš nuteistojo apelianto A. B., už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. B. 370 Lt valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms apeliacinėje instancijoje, lėšas išieškant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas „Swedbank“.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėValdas Vitunskas