Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Valdo Meidaus ir Danutės Švitinienės, apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityta viena para, kurią jis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 68, 72 str., I. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise, teise vairuoti visų kategorijų kelių transporto priemones dvejiems metams bei nuspręsta iš jo išieškoti konfiskuojamo automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 750 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nuteistas už tai, kad 2017-02-25 apie 06.10 val. Ignalinoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenimis, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,25 promilės etilo alkoholio).

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nuteistasis I. M. neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 68, 72 str., jam paskyrimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, tačiau nesutinka su jam paskirta arešto bausme, teigdamas, jog ji per griežta ir prašo jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą iki 40 MGL dydžio, kuri, apelianto nuomone, kartu su dviem jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis būtų adekvatus ir teisingas jo pavojingos veikos įvertinimas, dėl to kolegija pasisako tik dėl apeliantui paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio.

BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ir į BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės I. M. individualizavimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, jo gaunamas pajamas ir kartu galimybę sumokėti paskirtą baudą, todėl paskyrė apeliantui per griežtą ir dėl to neteisingą bausmę. Atsižvelgiant į tai, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės keičiama dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

I. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 str. 7 d. už tai, kad, pažeisdamas KET 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,25 promilės etilo alkoholio).

BK 281 str. 7 d., be kita ko, numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką paskyrė nuteistajam I. M. areštą 30 parų, šią bausmę atliekant areštinėje.

Šios bausmės paskyrimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis veikė netiesiogine tyčia, t. y. vairuodamas neblaivus suvokė savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį (suprato, kad už vairavimą neblaiviam net neatsiradus pasekmėms, patikrinus policijos pareigūnams jo blaivumą, gali kilti baudžiamoji atsakomybė), nors tokių padarinių nenorėjo, neatsisakė ir nekeitė savo pavojingo elgesio, tikėjosi išvengti savo veikos padarinių, realios jų atsiradimo grėsmės remdamasis subjektyviais dalykais (sėkme, likimu). Teismas nurodė, kad skirdamas nuteistajam bausmę taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – I. M. siekė savanaudiškų tikslų. Vertindamas apelianto asmenybę, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis dirba, nevedęs, teistas du kartus, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, aštuonis kartus baustas administracine tvarka, tarp jų 2017-07-07 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d.), viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgęs į kitas BK 54 str. 2 d., 56 str. nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad I. M. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam arešto, skiriamam už nusikaltimo padarymą, dydžiui. Teismo nuomone, aplinkybių, dėl kurių I. M. galėtų būti paskirta švelnesnės rūšies bausmė – bauda, nėra, kadangi I. M., nors ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos Socialinio draudimo fondo pateiktais duomenimis sudaro vidutiniškai tik 170 Eur per mėnesį, o kitų, savarankiškų pajamų ar turto nuteistasis neturi. Teismas taip pat nurodė, kad I. M. paskirtos bausmės vykdymas negali būti atidėtas, nes jis pakartotinai nusikalto nepraėjus net metams po pirmesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo, todėl, anot teismo, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada dėl I. M. teistumo neatitinka faktinių bylos duomenų. BK 97 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Nagrinėjamu atveju I. M. ankstesniais nuosprendžiais pripažintas kaltu ne už nusikaltimų, o už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 259 str. 2 d., padarymą, todėl jis nelaikomas turinčiu teistumą BK 97 str. prasme ir, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, naujos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apeliantą turint teistumą, padarė išvadą, neatitinkančią bylos aplinkybių ir tai neabejotinai turėjo įtakos jam skirtinos bausmės individualizavimui. Be to, teismas nurodė, jog skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – I. M. siekė savanaudiškų tikslų, tačiau kokių savanaudiškų tikslų I. M. siekė vairuodamas automobilį neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, teismas neargumentavo. Pažymėtina, kad savanaudiškos paskatos paprastai konstatuojamos turtiniuose, o ne transporto eismo saugumui, bylose. Individualizuodamas skiriamą bausmę apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodė, kad I. M. po aptariamos veikos padarymo yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, nes tokių duomenų byloje nėra, o bylos medžiaga patvirtina, kad už tai jis buvo baustas 2014 m. ir, kaip matyti iš pažymos apie galiojančias nuobaudas, už šį pažeidimą paskirta nuobauda prie galiojančių nuobaudų nėra nurodyta, vadinasi, ji nusikaltimo padarymo metu jau buvo įvykdyta ir buvo išnykęs jos galiojimas. Kiti teismo nuosprendyje minimi I. M. administraciniai teisės pažeidimai – viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėtas narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas, niekaip nėra susiję su apeliantui inkriminuotu nusikaltimu. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė, kad I. M. gaunamos pajamos pagal Socialinio draudimo fondo pateiktus duomenis sudaro vidutiniškai tik 170 Eur per mėnesį, nes tiek iš minimos byloje esančios Socialinio draudimo fondo pateiktos pažymos, tiek ir iš paties nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad I. M. pajamos per mėnesį yra žymiai didesnės ir vidutiniškai sudaro apie 450 Eur. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apelianto mažesnes gaunamas pajamas, padarė nepagrįstą išvadą, kad I. M. neturėtų galimybės sumokėti baudos, dėl to ši bausmės rūšis jam negalėtų būti paskirta. Priešingai, kolegija atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinusi tai, kad I. M. padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas netiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, už KET pažeidimus galiojančių nuobaudų neturėjo, už tokio pobūdžio pažeidimą praeityje nėra baustas, kas rodo, jog jo padarytas KET pažeidimas, užtraukęs baudžiamąją atsakomybę, yra tik atsitiktinio pobūdžio. Be to, jis šiuo metu dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, nekonfliktiškas, drausmingas, darbštus, taktiškas darbuotojas, nėra padaręs drausmės pažeidimų, gyvena vienas, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus ir švelnesnės bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkį, kurią, įvertinus apelianto vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas – 450 Eur, jis turės galimybę sumokėti. Tačiau, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame įstatyme numatytų baudų, skiriamų už nesunkius nusikaltimus, dydį (nuo 1 MGL iki 500 MGL), paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas per šešis mėnesius.

Dėl išvardytų motyvų skundžiamas apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. M. už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., padarymą paskirta 30 parų arešto bausmė, šią bausmę atliekant areštinėje, ir I. M. už šio nusikaltimo padarymą paskirti 50 MGL (1883 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys eurai)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į I. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti vieną jo laikinojo sulaikymo dieną, kuri, remiantis BK 65 str. 2 d. a) papunkčiu, prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, jog I. M. paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (1807,68 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyni eurai ir 68 ct) dydžio bauda.

I. M. paskirtos bausmės – 48 MGL (1807,68 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyni eurai ir 68 ct) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per šešis mėnesius, kiekvieną mėnesį sumokant po 301,28 Eur (tris šimtus vieną eurą ir 28 ct).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.