Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 2 d., nes susitaikė su nukentėjusiaisiais, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 ir 68 str., R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, jog įrodyta, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d., - 2007 m. sausio 14 d., apie 2 val. 40 min., Klaipėdos m., Rimkų g., ties gyvenvietės pabaigą žyminčiu kelio ženklu, vairuodamas automobilį „Ford Siera“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 punktą, kuriame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, 53 punktą, kuriame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, 68 punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam, 172 punktą, kuriame nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, t. y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, esant ūkanotam orui, 10 metrų matomumui, kelio vingyje nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgęs į transporto priemonės ypatumus, kelio būklę ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apsivertė. Eismo įvykio metu nukentėjusiesiems R. J. ir R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 38 str., R. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais, bylą jam nutraukė ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

Apeliaciniu skundu R. B. prašo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus-pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone-įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis niekur nedirbo ir negalėjo pagrįstai prašyti teismo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Šiuo metu jis dirba ir darbe jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis turės atsisakyti darbo. Dėl netinkamo savo poelgio jis padarė rimtas išvadas, augina ir išlaiko dvi mažametes dukras.

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kokią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama netgi kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nors R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, esant ūkanotam orui, 10 metrų matomumui, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apsivertė, taip be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl anksčiau minėtų neatsakingų R. B. veiksmų dviem automobilio keleiviams buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. R. B. nusikalstamas elgesys tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė dar sunkesnių padarinių. Taigi R. B. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga. Iš byloje esančios informacijos apie R. B. Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 90 - 91) matyti, kad pastarasis neatsargų nusikaltimą padarė turėdamas 7 galiojančias administracines nuobaudas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (už šį administracinį teisės pažeidimą jis 2006-07-04 buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 2 d. 1500 litų bauda). Nors R. B. ir sumokėjo jam skirtą baudą, tačiau akivaizdu, kad ši administracinė nuobauda savo tikslų nepasiekė – R. B. vėl sėdo už vairo neblaivus (specialisto išvadoje Nr. T-A 232/07(03) nurodyta, kad R. B. kraujyje rastos 1,35 promilės etilo alkoholio). Tai, kad R. B. vėl vairavo transporto priemonę girtas, yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Todėl kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė pagrįstą išvadą, jog jam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi tik ši baudžiamojo poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti R. B. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

Girtaudamas ir apsvaigęs nuo alkoholio sėsdamas vairuoti automobilį, R. B. pats sąmoningai ignoravo aplinkybę, kad taip elgdamasis gali prarasti jam ne tik buityje, bet ir darbe reikalingą teisę vairuoti transporto priemones. Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta (be kitų tikslų) ir siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai susiję ir su galimų naujų nusikalstamų veikų prevencija nuteistajam naudojantis šia specialia teise darbinių pareigų atlikimo metu. Iš R. B. prie apeliacinio skundo pridėtos darbo sutarties matyti, kad pastarasis H. Lukoševičiaus prekybinėje įmonėje vairuotoju-staliumi-dailide neterminuotai įsidarbino po skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2008-03-17), ir teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas įtakos priimant jį į darbą neturėjo. Todėl apelianto argumentai, kad dėl paskirtos poveikio priemonės jis gali netekti darbo, nėra pagrindas abejoti teismo išvadų dėl būtinumo skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę pagrįstumu. Apeliantui naudotis teise vairuoti transporto priemones uždrausta tik vieneriems metams, t. y. minimaliam BK 68 str. 2 d. numatytam terminui.

Esant aptartų aplinkybių visumai kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.