Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-377-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-06
Bylos Nr.
2A-377-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė
Atsakovas
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Ieškovas
N. N.
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-377-115/2009

Teisėjas Marius Bajoras Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.10.7; 11.9.10.8; 14.7; 15.3; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. balandžio 6d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovei Ingridai Kudabienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-873-790/2008 pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-10-11 įsakymą Nr. 232P dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ir grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad bendrovėje dirbo nuo 1995-05-01. Po atsakovo bendrovės reorganizacijos 2004-02-03 ieškovė dirbo Vilniaus elektros tinklų filialo Vilniaus miesto pietinio klientų aptarnavimo skyriuje vadybininkės pareigose. 2007 m. sausio mėnesį ieškovė administracijai pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl darbuotojų darbo laiko skaičiavimo tvarkos. Darbo laiko skaičiavimo tvarka buvo pakeista, tačiau tai papiktino administraciją ir ieškovei 2007-01-12 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už darbo tvarkos taisyklių pažeidimą 2007-01-04 išėjus pietauti 12 val. 30 min. ir į darbo vietą grįžus 14 val. 25 min., neinformavus kitų darbuotojų. 2007-10-08 ieškovę pakvietė tiesioginis vadovas A. Daščioras ir pranešė, kad ieškovė vartotojui išdavė atsiskaitymo knygelę su neteisingu kodu. Ieškovei nebuvo parodyta knygelė su padaryta klaida. Vadovas pasiūlė ieškovei išeiti iš darbo jos pačios prašymu su 5 mėnesių išeitine išmoka. Ieškovė 2007-10-10 pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2007-10-15 darbuotojos prašymu, tačiau nuėjusi į personalo skyrių sužinojo, kad jokių išeitinių išmokų jai nemokės. 2007-10-11 pateikė prašymą atleisti iš darbo šalių susitarimu, išmokant išeitinę išmoką, nurodant, kad 2007-10-11 prašymą laikyti negaliojančiu. 2007-10-12 ieškovė buvo supažindinta su 2007-10-11 įsakymu Nr. 232P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo, darbo sutarties nutraukimo ir kintamos atlyginimo dalies nemokėjimo“. Įsakyme buvo nurodyta, kad nuobauda – atleidimas iš darbo, skiriama už neleistiną elgesį su klientais. Ieškovė buvo sugniuždyta, įskaudinta, pažeminta. Nuo 2007-10-16 ieškovė serga, jai yra išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Paūmėjo liga – bipolinis afektinis sutrikimas. Šis įvykis paveikė psichologinę ir fizinę savijautą.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei buvo skirta drausminių nuobaudų ir iki paskirtos paskutinės drausminės nuobaudos. 1998-06-03 įsakymu Nr. 3 nebuvo išmokėta kintama darbo užmokesčio dalis, 2006-03-17 buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 20331-205, 2006-03-24 įsakymu Nr. 30 neišmokėta 50 proc. kintamos atlyginimo dalies, 2007-01-10 surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 20331-44 dėl darbo drausmės pažeidimo, 2007-01-12 įsakymu Nr. 14P ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas ir už 2007 m. sausio mėn. neišmokėta kintama atlyginimo dalis. Ieškovė, dirbdama vadybininkės pareigose, nuolat pažeidinėdavo darbo drausmę, nerodė noro ir iniciatyvos gilinti kompiuterinio raštingumo žinias. 2007 m. spalio mėn. kreipėsi vartotojas, siekdamas išsiaiškinti, kodėl jo mokėjimų už komunalines paslaugas negauna paslaugų teikėjai. Ieškovė jam buvo išdavusi naują knygelę, kurioje nurodė savo vartotojo numerį. Atmestina galimybė, jog ieškovė suklydo netyčia, nes abiejų abonentų numerių skaičiai buvo visiškai skirtingi. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ patvirtino, jog vartotojo sumokėtos pinigų sumos buvo užskaitytos ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo galiojančią drausminę nuobaudą ir į tai, kad ieškovei nepateikus jokio pasiaiškinimo, jos veiksmai negalėjo būti įvertinti kitaip, kaip neleistinas elgesys su bendrovės klientais, galimas siekis pasinaudoti pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų ir veika, turinti sukčiavimo požymių. Atsakovo manymu, šiuo atveju darbo sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis tiek LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1, tiek 2 punktu. Darbo sutartis nutraukta vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nes paskutinis ieškovės darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių pažeidimų (LR DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 4, 7 punktai). Prašymas pasiaiškinti ieškovei buvo įteiktas 2007-10-05, o jo negavus 2007-10-08 VmPKAS viršininko tarnybinis pranešimas buvo pateiktas Vilniaus regiono direktoriui, kuris pavedė teisės skyriaus vadovei įvertinti situaciją ir paruošti įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Ieškovei 2007-10-10 pateikus prašymą atleisti ją iš darbo pačiai prašant, Vilniaus regiono direktorius neprieštaravo, juolab, kad įsakymas dar nebuvo priimtas. Ieškovė 2007-10-11 pateikė naują prašymą atleisti ją iš darbo šalių susitarimu, išmokant išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į ieškovės veiksmus ir padarytus darbo drausmės pažeidimus, atsakovas negalėjo sutikti su tokiu ieškovės prašymu, todėl buvo užbaigta drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo ieškovei procedūra. Su įsakymu ieškovė buvo supažindinta 2007-10-12, tačiau įsakymą pasirašyti atsisakė. Faktą, kad įsakymas įteiktas asmeniškai ieškovei, patvirtina darbuotojų parašai. Atsakovas nurodė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, dėl ko ir buvo teisėtai atleista iš darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir pakeitė darbo sutarties, sudarytos su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio klientų aptarnavimo skyriaus vadybininke N. N. , nutraukimo formuluotę, nustatant, jog darbo sutartis su ieškove N. N. nutraukta pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 2007-09-19 elektros energijos vartotojui adresu Savanorių pr. 11-32, Vilniuje, išduodama atsiskaitymo knygelę, kurioje nurodė ne šio vartotojo kodą, o savo kodą, pažeidė darbo pareigas, t.y. padarė neteisėtą veiką. Ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su kolektyvine sutartimi ir kitomis vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, todėl ji netinkamai vykdė savo pareigas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodydama neteisingą buitinio vartotojo kodą. Tačiau teismas sprendė, kad Atsiskaitymo knygelės pildymo nuostatų 2.3.4 punkto pažeidimas, t. y. atsiskaitymo knygelės vartotojui išdavimas su neteisingai nurodytu vartotojo kodu, esant neatsargiai darbuotojo kaltės formai, nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Teismas nurodė, vien tik konstatavus darbuotojo nepakankamą atidumą perrašant ir sutikrinant vartotojo kodą, darbuotojo veika neturėtų būti kvalifikuojama kaip neleistinas elgesys su bendrovės klientais ir kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas LR DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Darbuotojo pažeidimo kvalifikavimui kaip šiurkštaus pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus būtina tyčinė darbuotojo kaltės forma, tačiau pirmos instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus ieškovės veiksmuose tyčios nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmai atsakovo nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir su ja nepagrįstai nutraukta darbo sutartis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbo sutartis su ieškove galėjo būti nutraukta vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas patikrino, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu. Teismas konstatavo, kad atsakovui ginčijamu įsakymu skiriant ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – egzistavo juridinių faktų sudėtis darbo sutarties nutraukimui pagal LR DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą. Nustatyta, kad ieškovė ir iki 2007-09-19 padaryto darbo pareigų pažeidimo nusižengdavo darbo drausmei, nerūpestingai atlikdavo darbines pareigas. Kadangi ieškovės darbo funkcijos susijusios su atsakovo klientų aptarnavimu, atsiskaitymais už elektros energiją, ieškovės daromi darbo drausmės pažeidimai bei nerūpestingas pareigų atlikimas pažeidė atsakovo interesus, teismas padarė išvadą, kad 2007-09-19 ieškovės padarytas darbo pareigų pažeidimas nebuvo atsitiktinis. Tai, kad ieškovė vartotojui adresu Savanorių pr. 11-32, Vilniuje, išduotoje atsiskaitymo knygelėje nurodė savo kaip vartotojo kodą, rodo tai, kad jos neatidumas buvo itin didelio laipsnio, nes ji visiškai netikrino vartotojui išduodamoje knygelėje esančio kodo su vartotojo sutartyje nurodytu abonentiniu numeriu, faktiškai ignoravo atsakovo patvirtintas taisykles, pagal kurias turėjo būti atliekama atsiskaitymo knygelės keitimo ir pildymo procedūra. Todėl teismas, įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, ieškovės kaltę, aplinkybes, kurioms esant jis padarytas, ieškovės ankstesnį darbą ir elgesį, atsakovas turėjo pagrindą paskirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (LR DK 237 str.1 d. 3 p.) ir nutraukti darbo sutartį LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes darbuotojo, darančio tokio pobūdžio darbo pareigų pažeidimus, palikimas darbe esmingai pažeistų atsakovo ir jo klientų interesus. Teismas nenustatė, kad būtų pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra. Kadangi atsakovas iš esmės pagrįstai ir teisėtai paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o nenustačius neteisėto atleidimo iš darbo fakto, atsakovui neatsirado pareiga ieškovei atlyginti neturtinę žalą (LR DK 250 str., LR CK 6.246 str.).

Šalies argumentai

Ieškovė N. N. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-05 sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir priimti naują sprendimą, kuris pilnai patenkintų ieškinio reikalavimus; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose. Ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškinį neatsižvelgė į tai, jog ieškovė 2007-10-11 įsakymu buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę pagal LR DK 235 str. Šiuo atveju ieškovė ginčijo 2007-10-05 atsakovo įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, todėl mano, jog atsakovo išdėstyti argumentai jokiu būdu negali pakeisti ieškiniu ginčytame įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyto pagrindo. Teismas neturėjo teisės atsakovo naudai išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir ieškovės nenaudai pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą. Mano, kad teismas neteisingai įvertino savo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas ir pažeidė CPK nuostatas (LR CPK 414,417, 418 str.). Ieškovė pažymi, kad pirmos instancijos teismas neįvertino fakto, kad atleidžiant ją iš darbo faktiškai buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, t.y. atleidimas iš darbo ir kintamos atlyginimo dalies už spalio mėnesį neišmokėjimas, o tai draudžia LR DK 239 str. Ieškovė mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo veiksmus, kaip neteisėtus, įvertinant ieškovės darbo sutarties pažeidimą kaip šiurkštų ir kvalifikuojant jį pagal LR DK 235 str. 1 d. Todėl mano, kad esant tokiam vertinimui teismas turėjo jos atleidimą iš darbo šiuo pagrindu pripažinti neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ yra nurodęs, jog jeigu konkrečiu atveju darbo sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tiek ir pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, darbdavys turi teisę pasirinkti, pagal kurį iš LR DK 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų jis nutraukia darbo sutartį, arba gali darbo sutartį nu­traukti abiem šioje teisės normoje nustatytais pagrindais. Šiuo atveju darbdavys (atsakovas) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog darbo sutartis su ieškove galėjo būti nutraukta vadovaujantis ir LR DK 136 str. 3 d. 1 p., todėl laiko, jog teismas, pakeitęs darbo sutarties nutraukimo pagrindą, tą padarė teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovei nebuvo taikomos dvi drausminės nuobaudos, nes kintamosios dalies neišmokėjimas nėra laikomas drausmine nuobauda (drausminių nuobaudų rūšys nurodytos LR DK 237 str.). Kintamos dalies sumažinimas nėra drausminė nuobauda, todėl jam netaikomos ir Darbo kodekse įtvirtintos drausminių nuobaudų skyrimo taisyklės (reikalavimas pasiaiškinti, informavimas pasirašytinai ir pan.). Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, nes teisme buvo įrodytas netinkamas sistemingas ieškovės darbo pareigų ir funkcijų vykdymas bei jų nevykdymas, jos kaltė ir atsiradusios žalingos pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė N. N. nesutinka su pirmo instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jos ieškinys pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-10-11 įsakymą Nr. 232P dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ir grąžinti ieškovę į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmo instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nes atmesdamas ieškinį neatsižvelgė į tai, jog ieškovė 2007-10-11 įsakymu buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę pagal LR DK 235 str. ir šį atleidimo pagrindą ji ginčijo. Todėl ji mano, kad teismas pažeidė CPK 414,417, 418 str. nuostatas, kadangi neturėjo teisės atsakovo naudai išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, o ieškinį tenkinti, nes teisingai nustatė, jog jos padarytas pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to, ieškovė mano, kad atleidžiant ją iš darbo faktiškai buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, t.y. atleidimas iš darbo ir kintamos atlyginimo dalies už spalio mėnesį neišmokėjimas, o tai draudžia LR DK 239 str.

Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovė 2007-09-19 elektros energijos vartotojui (Savanorių pr. 11-32, Vilniuje) išduodama atsiskaitymo knygelę nurodė ne šio vartotojo, o savo kodą ir tuo padarė neteisėtą veiką, t.y. netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi pažeidė Atsiskaitymo knygelės pildymo nuostatų 2.3.4 punkto reikalavimus. Teismas pripažino, kad dėl neatidumo padaryta klaida negali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo nepriskyrimo prie šiurkštaus, o tuo pačiu ir galimybės ieškovę atleisti iš darbo pagal DK 136str.3d.2p. ginčo nėra. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad darbdavys turėjo teisę su ieškove darbo sutartį nutraukti vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 1p., kadangi ji iki 2007-09-19 padaryto darbo pareigų pažeidimo nusižengdavo darbo drausmei, nerūpestingai atlikdavo darbines pareigas, turėjo galiojančią nuobaudą ir 2007-09-19 padarytas darbo pareigų pažeidimas nebuvo atsitiktinis. Apeliantė mano, kad teismas neturėjo teisės darbdavio naudai išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą. Tačiau kolegija su tuo nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 20p. yra nurodęs, jei­gu kon­kre­čiu at­ve­ju dar­bo su­tar­tį lei­džia­ma nu­trauk­ti tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą, darb­da­vys tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, pa­gal ku­rį iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų jis nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį, ar­ba ga­li dar­bo su­tar­tį nu­trauk­ti abiem šio­je tei­sės nor­mo­je nu­sta­ty­tais pa­grin­dais. Kai dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta vie­nu iš šių pa­grin­dų, o darb­da­vys (at­sa­ko­vas) pro­ce­si­nia­me do­ku­men­te, pa­teik­ta­me teis­mui iki nu­tar­ties skir­ti by­lą nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je pri­ėmi­mo (CPK 232 straips­nis), pa­reiš­kia, kad už tą pa­tį dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, už ku­rį dar­buo­to­jas at­leis­tas iš dar­bo, bu­vo pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ir ki­tu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų bei pra­šo tai įver­tin­ti pri­imant spren­di­mą, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti, ar bu­vo pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tiek pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 1 punk­tą, tiek ir pa­gal DK 136 straips­nio 3 da­lies 2 punk­tą. Nu­sta­tęs, kad tuo pa­grin­du, ku­ris nu­ro­dy­tas do­ku­men­te apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, dar­bo su­tar­tis nu­trauk­ta be tei­sė­to pa­grin­do, ta­čiau bu­vo pagrindas dar­bo su­tar­tį nu­trauk­ti ki­tu iš DK 136 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų, teis­mas, ne­kons­ta­ta­vęs at­lei­di­mo iš dar­bo ne­tei­sė­tu­mo dėl at­lei­di­mo tvar­kos pa­žei­di­mo, tu­ri at­mes­ti dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mą dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu ir pa­keis­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo for­mu­luo­tę į nu­sta­ty­tą ati­tin­ka­ma­me DK 136 straips­nio 3 da­lies punk­te.

Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį (b.l. 18), tai jame yra nurodyta, kad ieškovė turėjo galiojančią drausminę nuobaudą, todėl dėl padaryto naujo darbo pareigų pažeidimo darbdavys galėjo darbo sutartį su ieškove nutraukti vadovaujantis DK 136str. 3d. 1 ar 2 p., tačiau esamoje situacijoje darbuotoja buvo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Pirmos instancijos teismas pripažino, kad atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136straipsnio 3 dalies 2punktą pagrindo nėra, tačiau nustatė, jog ieškovei anksčiau yra taikytos tam tikros poveikio priemonės už netinkamą pareigų vykdymą (b.l. 31-38, t.1). Be to, teismas nustatė, kad ieškovė turėjo galiojančią nuobaudą, kuri jai paskirta 2007-01-12 įsakymu už darbo drausmės pažeidimą, padarytą 2007-01-04 (b.l. 39-41, t.1). Kolegija pažymi, kad papeikimas už 2007-01-04 padarytą darbo drausmės pažeidimą(nebuvimą darbo vietoje nuo 12,30 iki 14,25 va.) apskųstas nebuvo ir faktiškai teismo dienai jos apskundimo terminas yra pasibaigęs (DK296str.), nors su įsakymu ieškovė supažindinta (b.l.39, t.1). Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą ieškovė pasiaiškinimo darbdaviui nepateikė (b.l.39-41), o teismo posėdyje pripažino, kad ji 2007-01-04 per pietus buvo pas notarą ir laiku nespėjo grįžti, nes buvo avarija (b.l. 85, t.2). Tačiau kolegija šiuos ieškovės argumentus vertina kritiškai, nes apie tariamą avarija ir buvimą pas notarą niekam nepranešė. Be to, kolegija pažymi, kad savų reikalų tvarkymas darbo metu be darbdavio leidimo negali pateisinti savavališko nebuvimo darbo vietoje, o apeliantė pasirašytinai yra supažindinta su AB“Rytų skirstomieji tinklai“ 2005-08-11 įsakymu nustatyta klijentų aptarnavimo skyriaus darbuotojų darbo laiko ir pertraukų pradžia bei pabaiga (b.l. 159-162, t.1). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei, kaip ir kitiems to paties skyriaus darbuotojams buvo nustatyta 45 minučių trukmės pietų pertrauka (nuo 10,45 iki 11,30val. arba nuo 11,30 iki 12,15val.). Tai rodo, kad ieškovė, nebūdama savo darbo vietoje jos darbo laiku, kuris neatitinka nustatyto pietų pertraukai, o taip pat viršijant faktiškai ir pietų pertraukos trukmę, pažeidė darbdavio nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles ir tuo pačiu padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 234str.). Iš byloje esančių duomenų kolegija sprendžia, kad drausminė nuobauda(papeikimas) ieškovei iš esmės yra parinkta ir paskirta nepažeidžiant DK 236-241str. nuostatų. Todėl galima daryti išvadą, kad padarius naują darbo drausmės pažeidimą arba netinkamai vykdant savo darbines pareigas, darbdavys turėjo teisę darbo sutartį su apeliante nutraukti pagal DK 136straipsnio 3dalies 1punktą, nes 2007-01-12 paskirta nuobauda dar galiojo (DK 243str.). Tai rodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo teisę pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą ir šis pakeitimas negali būti pripažintas nepagrįstas ar neteisėtas, kadangi apeliantės palikimas darbe esmingai pažeistų atsakovo ir jo klientų interesus.

Apeliantė taip pat nurodo, kad jai faktiškai už tą patį pažeidimą yra taikytos dvi drausminės nuobaudos, tačiau kolegija su tuo nesutinka, nes kintamosios dalies atlyginimo neišmokėjimas nėra laikoma drausmine nuobauda (LR DK 237 str.).

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-873-790/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Danutė KutrienėDalia Višinskienė