Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. N. gynėjo advokato O. D. prašymą dėl arešto ir laisvės apribojimo laiko išskaičiavimo iš bausmės atlikimo laiko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo M. N. atstovo advokato O. D. prašymas dėl M. N. suėmimo Jungtinėje Karalystėje laiką, t.y. nuo 2015-03-08 d. iki 2015-03-26 d. (19 parų) išskaičiavimo iš paskirtos 2009-06-08 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės bei išskaičiavimo iš paskirtos 2009-06-08 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės visą, t.y. nuo 2015-03-27 d. iki 2016-10-26 d. (580 parų) laisvės apribojimo laiką, bet ne mažiau kaip 290 d. laisvės apribojimą, taikytą JK pagal EAO vykdymo procedūrą.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendžiu M. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie pagal 2006-03-28 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos 1 m. 6 d. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

2009-12-03 Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmestas.

2010-07-30 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išdavė Europos arešto orderį M. N. atžvilgiu.

Nuteistasis M. N. 2016-10-26 pagal Europos arešto orderį buvo konvojuotas iš Jungtinės Karalystės (Londono) ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą.

Kauno apylinkės teisme 2016-12-02 gautas nuteistojo gynėjo advokato O. D. prašymas suėmimo Jungtinėje Karalystėje laiką, t. y. nuo 2015-03-08 iki 2015-03-26 (19 parų) išskaičiuoti iš paskirtos 2009-06-08 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu galutinės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taip pat, iš 2009-06-08 paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės išskaičiuoti visą, t. y. nuo 2015-03-27 iki 2016-10-26 (580 parų) laisvės apribojimo laiką, bet ne mažiau kaip 290 dienų laisvės apribojimą, taikytą Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderio vykdymo procedūrą. Prašyme gynėjas advokatas pažymėjo, kad 2015-03-08, 8:30 val. nuteistasis M. N. buvo suimtas ir pristatytas į Vulverhamptono centrinę policijos nuovadą, kurioje buvo perduotas kardomojo kalinimo seržantui, kuris davė leidimą jį suimti. M. N. už užstatą paleistas 2015-03-26 su sąlygomis: Gyventi ir miegoti adresu: (duomenys neskelbtini); Būti aukščiau nurodytu adresu kasdien nuo 22:00 val. vakaro iki 04:00 val. ryto; Komendanto valandos laikymąsi stebėti elektroniniu būdu; Nustatytu laiku būti prie gyvenamosios patalpos durų ir prisistatyti policijos pareigūnui /PCSO/komendanto valandos pareigūnui jei to reikalaujama; Nesikreipti dėl tarptautinių kelionių dokumentų; Dėl bet kokių priežasčių nemėginti išvykti iš Anglijos ar Velso; Laikyti mobilųjį telefoną įjungtą ir visuomet pakrautą prie savęs 24/7 - (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis į teismo posėdį neatvyko, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo M. N. atstovas advokatas O. D. prašo M. N. prašymą tenkinti bei nurodė jo prašyme nurodytus motyvus, ypatingai motyvuodamas tai, kad M. N. asmenybė yra ypatingai pasikeitusi į gerąją pusę. Jis išlaiko tris mažamečius vaikus, gyvena kartu su dviejų mažamečių vaikų mama, turi sukūręs savo verslą, nuo atvykimo į Jungtinę Karalystę nesislėpė, mokėjo mokesčius, turėjo sąskaitas banke.

Prokurorė siūlė tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Dėl suėmimo Jungtinėje Karalystėje įskaitymo į bausmės atlikimo laiką

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. N. pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išduotą Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2015 m. kovo 8 d., o iš Jungtinės Karalystės pareigūnų perimtas bei konvojuotas į Lietuvos Respubliką buvo 2016 m. spalio 26 d. Iš nuteistojo gynėjo advokato prašymo matyti, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas nuteistajam yra skaičiuojamas ne nuo faktinio sulaikymo Jungtinėje Karalystėje dienos, o nuo jo pargabenimo į Lietuvą dienos t. y. 2016-10-26.

LR BK 66 straipsnyje yra nustatyta, jog teismas privalo įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) į paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas 2015 m. kovo 8 d., 8.30 val. ir pagal užstatą paleistas 2015 m. kovo 26 d., todėl į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaičiuojamas laikotarpis, išbūtas suėmime Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį, t.y. nuo 2015-03-08 d. iki 2015-03-26 d., iš viso 19 parų.

Dėl laisvės apribojimo Jungtinėje Karalystėje įskaitymo į bausmės atlikimo laiką

Byloje nustatyta, kad M. N. už užstatą Jungtinėje Karalystėje paleistas 2015-03-26 su sąlygomis: 1.Gyventi ir miegoti adresu: (duomenys neskelbtini); 2. Būti aukščiau nurodytu adresu kasdien nuo 22:00 val. vakaro iki 04:00 val. ryto; 3. Komendanto valandos laikymąsi stebėti elektroniniu būdu; 4. Nustatytu laiku būti prie gyvenamosios patalpos durų ir prisistatyti policijos pareigūnui /PCSO/komendanto valandos pareigūnui jei to reikalaujama; 5. Nesikreipti dėl tarptautinių kelionių dokumentų; 6. Dėl bet kokių priežasčių nemėginti išvykti iš Anglijos ar Velso; 7. Laikyti mobilųjį telefoną įjungtą ir visuomet pakrautą prie savęs 24/7 - (duomenys neskelbtini).

2002m. birželio 13d. Tarybos Pagrindų sprendimo „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) (toliau Pagrindų sprendimo) 26 straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmės laiko, atlikto vykdančioje valstybėje narėje, išskaičiavimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išduodančioji valstybė narė išskaičiuoja visus dėl Europos arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje narėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo.

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuoroda į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai. Todėl reikia konstatuoti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 26 straipsnio 1 dalies sąvoka „laisvės atėmimas“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri jos teritorijoje turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotę, kontekstą ir teisės akto, kurio dalis ji yra, siekiamą tikslą. Pagrindų sprendimo 12 straipsnyje numatyta, kad kai asmuo areštuojamas pagal Europos arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal vykdančiosios valstybės narės teisę nusprendžia, ar prašomą perduoti asmenį reikėtų laikyti laisvės atėmimo vietoje. Asmuo pagal vykdančiosios valstybės narės vidaus teisę gali būti bet kuriuo metu laikinai paleistas, jei minėtos valstybės narės kompetentinga institucija imasi visų, jos nuomone, reikalingų priemonių užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų. Taigi šioje nuostatoje numatyta, kad yra „laisvės atėmimo“ alternatyva, t. y. lygtinis paleidimas kartu su priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią, kad susijęs asmuo pasislėptų. Remiantis nurodyta nuostata konstatuojama, kad laisvę ribojantis poveikis, būdingas laikymui laisvės atėmimo vietose, gali reikšti ir įkalinimą, ir išimtiniais atvejais kitas priemones, kurios, nebūdamos įkalinimu griežtąja prasme, šiuo aspektu vis dėlto būtų tokios varžančios, kad turėtų būti prilyginamos tokiam įkalinimui. Tai būtų būdinga priemonėms, kurios dėl savo pobūdžio, trukmės, pasekmių ir vykdymo būdų pasiektų tokį sunkumo laipsnį, kad atimtų iš susijusio asmens laisvę taip, kad būtų panašu į įkalinimą. Iš to matyti, kad Pagrindų sprendimo 26 straipsnio 1 dalies negalima aiškinti tik kaip nustatančios, kad Europos arešto orderį išdavusi valstybė narė turi išskaičiuoti tik įkalinimo laikotarpius vykdančiojoje valstybėje narėje, bet ne laikotarpius, kuriais taikytos kitos priemonės, kai atimtos laisvės pasekmės buvo panašios į įkalinimo pasekmes. Iš to seka, kad sąvoka „laisvės atėmimas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apibūdina ne laisvę apribojančią, bet ją atimančią priemonę, kurios forma nebūtinai yra įkalinimas. Nustatydamas, ar asmens „laisvė atimta“, kaip tai suprantama pagal EŽTK 5 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad reikia remtis jo konkrečia situacija ir atsižvelgti į visus kriterijus, pavyzdžiui, nagrinėjamos priemonės pobūdį, trukmę, pasekmes ir vykdymo būdus. Teismo nuomone, M. N. paleidus už užstatą bei paskyrus tam tikrus apribojimus, buvo apribota jo judėjimo laisvė, tačiau iš esmės jos nėra tokios ribojančios, kad jomis būtų atimama laisvė, dėl ko jas reikėtų kvalifikuoti kaip „laisvės atėmimą“, kaip jis suprantamas pagal Pagrindų sprendimo 26 straipsnio 1 dalį, bet į tai reikalinga atsižvelgti nagrinėjant nuteistojo prašyma. Iš paskirtų apribojimų matyti, kad M. N. kasdien nurodytu gyvenamosios vietos adresu turėjo būti tik 6 valandas per parą, t.y. nuo 22.00 val. iki 04.00 val. ryto, gyventi ir miegoti tik vienu konkrečiu nurodytu adresu, komendanto valandos laikymąsi stebėti elektroniniu būdu, nustatytu laiku būti prie gyvenamosios patalpos durų ir prisistatyti policijos pareigūnui /PCSO/komendanto valandos pareigūnui jei to reikalaujama, nesikreipti dėl tarptautinių kelionių dokumentų, dėl bet kokių priežasčių nemėginti išvykti iš Anglijos ar Velso, laikyti mobilųjį telefoną įjungtą ir visuomet pakrautą prie savęs. Iš išdėstyto matyti, kad M. N. laisvė laisvai gyventi bei judėti ir vykdyti savo verslą buvo pakankamai stipriai apribota, tačiau iš M. N. atstovo paaiškinimo matyti, kad M. N. vykdoma veikla nesustojo, o tik patyrė tam tikrų nepatogumų ir tam tikras jo verslo funkcijas vietoj jo atliko kiti jo versle dirbantys darbuotojai ar kiti asmenys.

Vis dėlto, kadangi Pagrindų sprendimo 26 straipsnio 1 dalyje nustatomas tik minimalus asmens, kuriam išduotas Europos arešto orderis, pagrindinių teisių apsaugos lygis, jo negalima aiškinti, kaip uždraudžiančio, kad šį arešto orderį išdavusios valstybės narės teisminė institucija, remdamasi tik nacionaline teise, iš viso laisvės atėmimo laikotarpio, kuris susijusiam asmeniui turi būti taikomas šioje valstybėje narėje, išskaičiuotų visą arba dalį laikotarpio, kai šiam asmeniui vykdančiojoje valstybėje narėje taikytos laisvę ribojančios, bet jos neatimančios priemonės. Tokių nuostatų laikytasi priimant Teisingumo teismo 2016 m. liepos 28d. sprendimą byloje C-294/16. LR BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, į M. N. asmenybę bei atsižvelgiant į teisingumo teismo praktiką bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti M. n. atstovo prašymą ir įskaityti į 2009-06-08 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką 290 dienų laisvės apribojimo, taikyto JK pagal EAO vykdymo procedūrą, laiką.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, 2002m. birželio 13d. Tarybos Pagrindų sprendimu „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) teismas,

nutaria:

Nuteistojo M. N. gynėjo advokato O. D. prašymą dėl arešto ir laisvės apribojimo laiko išskaičiavimo iš bausmės atlikimo laiko tenkinti pilnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu M. N. paskirtos galutinės 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo Jungtinėje Karalystėje kardomajame kalinime (suėmime) pagal Europos arešto orderį išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 26 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai bei 290 (du šimtus devyniasdešimt dienų) dienų laisvės apribojimo, taikyto JK pagal EAO vykdymo procedūrą, laiką, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.