Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-1082/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
1-121-1082/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21729-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
G. B.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Darius Staškevičius
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-1082/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21729-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.3; (S) 1.2.27.1; 2.3.6.4.6.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražauskui,nukentėjusiajam G. B.,kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2025 m. birželio 21 d. apie 11.45 val. autobusų sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasipriešino viešojo administravimo funkcijas vykdančiam (duomenys neskelbtini) darbuotojui - kontrolieriui G. B., t. y. G. B. siekiant sulaikyti administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje, padariusį asmenį – be bilieto autobusu važiavusį A. K., pastarasis stipriai suspaudė nukentėjusiojo G. B. kairę ranką, taip padarydamas poodinę kraujosruvą ir odos įdrėskimą kairiajame dilbyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis A. K. teisme kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis pasiėmė dviratį, prirakino prie turgaus ir užspaudė spyną, o rakto neturėjo, galvojo pametęs. Eidamas jis pamatė autobusą, į kurį jis įlipo ir pamiršo apie bilietą, nes užsigalvojo. Jam išlipus iš autobuso, moteris prisikabino ir klausė, kur bilietas, bet jis jau buvo praeivis, o nebe keleivis. Prasidėjo incidentas, jis buvo susinervinęs. Žino, kad jį nupurškė dujomis. Jis pasipriešino kontrolieriui, buvo kaltinime nurodyti veiksmai, nes kai rodė vaizdo įrašą, matėsi, kad taip buvo. Įvykis buvo pernai vasarą, rytas buvo. Prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Moteris buvo kontrolierė ir paskui vyrai prisistatė. Jis suprato, kad jie kontrolieriai, salėje sėdintis nukentėjusysis taip pat buvo. Moteris sakė, kad jis pateiktų bilietėlį. Vyrai jau nebeprašė bilietėlio. Jis kontrolieriams nepakluso, buvo konfliktas. Jie norėjo, kad jis pasiduotų ir surašyti protokolą, o jis nesutiko, nes jis jau buvo praeivis, bet pripažįsta, jog autobusu važiavo be bilieto. Jį kontrolieriai kalbino ir bilieto paprašė išlipus jau iš autobuso. Mano, kad jau nebeturėjo teisės prašyti bilieto. Jis važiavo be bilieto ir neturėjo, ką pateikti kontrolieriams. Jis nesutiko su tuo, kad jį norėjo sulaikyti. Jis nukentėjusiajam suspaudė ranką, tik nežino, kiek stipriai, bet suspaudimas buvo. Gal ir galėjo būti padaryta kraujosruva ir įdrėskimas. Jis kaltinimą pilnoje apimtyje pripažįsta. Jis atsiprašo nukentėjusiojo, šiam atlygino 400 eurų žalą. Taip susiklostė aplinkybės, bet gailisi dėl savo poelgio. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, bet dabar pakeitė nuomonę. Prašymą palaiko dėl susitaikymo instituto taikymo. Jis blogai vertina savo elgesį. Autobusu važiavo be bilieto, kurį reikėjo išsimušti. Vienas blogas sprendimas vedė prie kito blogo sprendimo. Jis nežino dėl neblaivumo, į alkotesterį nepūtė. Tą dieną nebuvo spėjęs išgerti. Iš vakaro vartojo alų. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs. Matė iš įrašo, kaip negerai elgėsi. Jis gal būtų pripūtęs ir galbūt tai ir įtakojo jo elgesį, gal nebūtų taip pasielgęs. Jį už važiavimą be bilieto nubaudė ir jis sumokėjo baudą. Ateityje paklus pareigūnų reikalavimams. Išvados padarytos, labai gailisi.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitaikymo akte viskas nurodyta teisingai, jis gavo pinigus, tai yra 400 Eur. Civilinio ieškinio likusioje dalyje jis atsisako. Jis geranoriškai sumažino sumą ir suma, kurią gavo, yra pakankama žalai atlyginti. Atlygintoji žala jį tenkina, reikalavimų nebepalaiko. Susitarimas padarytas 2026 m.

Iš liudytojo G. B. 2025-06-21 apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju - kontrolieriumi. Šį darbą dirba jau 17 metų. 2025-06-21 apie 11.35 val. atvyko kartu su dar dviem apsaugos darbuotojais į autobusų stotelę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) siekiant patikrinti atvykstančio maršrutinio autobuso keleivius, ar jie įsigiję važiavimo bilietą. Apie 11.43 val. atvyko maršrutinis autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį su kolegomis turėjo patikrinti. Sustojus autobusui, autobuso vairuotojas pradarė keleivių priekines ir vidurines duris. Jis įlipo pro priekines keleivio duris ir nuėjo iki autobuso vairuotojo, kad pasirašytų dėl atliekamo patikrinimo. Kiti du apsaugos darbuotojai įlipo pro vidurines keleivio duris patikrinimui, tačiau pastebėjo, kad nepažįstamas vyriškis iškart šalinosi iš autobuso ir vengė patikrinimo. Vyriškis vengdamas patikrinimo nustūmė apsaugos darbuotoją ir išlipo iš autobuso, išlipęs iš autobuso pradėjo šaukti „išnykit, kas jūs tokie per gaidžiai, blet, naxui“. Jis jam prisistatė, pasakė, kad būsite patikrintas, ar turite įsigijęs maršrutinio autobuso keleivio bilietą. Šis delnu įrėmęs į krūtinę pastūmė nuo savęs ir toliau bandė šalintis. Buvo dar kartą paaiškinta tvarka, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Jis priėjo prie jo ir švelniai suėmė už rankos ir paaiškino, kad yra šiuo metu sulaikytas, kadangi padarė administracinį nusižengimą. Bandė jį pasodinti ant suolo, tačiau jis priešinosi toliau, suėmė jam už kairės rankos ir suspaudė. Jis tuomet garsiai ir aiškiai jam pasakė, kad nesipriešintų sulaikomas ir paleistų jo ranką, tačiau jis tai ignoravo. Vėl bandant pasodinti asmenį ant suoliuko šis dar kartą ranka suėmė jo kairę ranką ir stipriai spaudė apie 10 sekundžių, šiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Jis jį garsiai ir aiškiai įspėjo, kad paleistų jo ranką arba bus panaudota spec. priemonė – ašarinės dujos, šis tai ignoravo, dėl to buvo panaudotos ašarinės dujos. Panaudojus ašarines dujas šis paleido ranką ir vėl pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Asmuo buvo pasodintas ant suolo. Pasodinus asmenį, po maždaug 2 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė nepažįstamą vyriškį, kuris jį sužalojo ir pasipriešino sulaikomas. Asmuo buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, t. y. sklido stiprus alkoholio kvapas iš burnos, paraudusios akys, svirduliavo. Maršrutiniame autobuse, kurį tikrino, vyko dar apie 10 keleivių, kurie girdėjo ir matė nepažįstamo vyriškio vandališkus veiksmus. Maršrutinio autobuso stotelėje stovėjo keli žmonės taip pat dar keli praėjo pro šalį. Visas įvykis buvo filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pritvirtinta buvo prie jo šviesą atspindinčios liemenės. Taip pat įvykį galėjo fiksuoti jų darbinio automobilio DACIA JOGGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė vaizdo stebėjimo kamera. Civilinį ieškinį teiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 29-32).

Iš liudytojos R. Š. 2025-06-26 apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kontroliere. 2025 m. birželio 21 d. ji ir dar du kolegos - G. B. ir M. S. atvyko į stotelę (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Turėjo tikrinti autobusų keleivius ar šie yra įsigiję autobusų bilietus. Nežino tiksliai kelintą valandą į stotelę atvyko maršrutinis autobusas, kurį turėjo patikrinti. Sustojus autobusui, vairuotojas pradarė autobuso priekines ir vidurines duris. Pro priekines duris įlipo G. Ji ir M. nuėjo prie vidurinių durų, nes turėjo per jas įlipti tikrinti žmonių bilietų. Kai atsidarė autobuso durys, daug žmonių buvo laukiančių iš jo išlipti. Jie į autobusą net neįlipo, ji tik padėjo koją ant autobuso slenksčio ir paprašė, kad žmonės truputį atsitrauktų, nes reikia patikrinti jų bilietus. Vienas vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo žodžiais provokuoti. Kaip vėliau išsiaiškino, vyriškio vardas yra A. Jis jai atsakė: „Ką tu nori, aš čia lipsiu“. Paprašė jo pateikti bilietą autobuso. Jis jiems pradėjo sakyti, kodėl jie prie jo kimba, pradėjo šaukti ant jų, liepė leisti jam eiti namo, autobuso bilieto nepateikė. Jis ją pastūmė, kad galėtų praeiti, tačiau dėl to fizinio skausmo nejuto, pretenzijų jam neturi. Visą įvykį pamatė G., kuris priėjo prie jų, ji pasakė, kad reiktų vyriškį sulaikyti, nes neturi autobuso bilieto ir reikia surašyti administracinį nusižengimo protokolą. Vyriškis išlipo iš autobuso, galbūt buvo spėjęs padėti tik žingsnį nuo autobuso, prie jo priėjo kolegos. Iš pradžių bandė gražiuoju šnekėti su vyriškiu, ėjo šalia jo, tačiau vyriškis nesileido į kalbas, bandė šalintis. Tuomet M. ir G. paėmė vyriškį už abiejų rankų ir norėjo jį nuvesti atsisėsti prie parduotuvės esančio borto, su juo pakalbėti ir paaiškinti apie visą situaciją. Vyriškis visą laiką priešinosi, šukavo, bandė ištrūkti. Visą laiką jis šūkavo, įžeidinėjo juos. Ji nematė to momento, kai vyriškis kolegai G. suspaudė už rankos ir sukėlė fizinį skausmą, ji tuo momentu telefonu bandė išsikviesti pagalbą. Kadangi visą laiką vyriškis priešinosi, G. panaudojo ašarines dujas. Net ir po to vyriškis nenurimo, šukavo. Tuomet ir policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Vyriškis ir toliau buvo priešiškai nusiteikęs. Jai G. sakė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo po šonkauliais, skaudėjo petį ir koją. Taip pat ir kitą dieną jis skundėsi skausmais. Jai šis įvykis tikrai sukėlė blogų emocijų, kiekvienas toks įvykis yra nemalonus ir ilgai užsilieka atmintyje (1 t., b. l. 46-49).

Iš liudytojo M. S. 2025-07-02 apklausos protokolo matyti, jog jis parodė, kad jis apie mėnesį laiko dirbo (duomenys neskelbtini) kontrolieriumi. 2025 m. birželio 21 d. dirbo kartu dirbo su G., kurio pavardės nežino, ir R., kurios pavardės taip pat nežino. Pagal grafiką buvo prie (duomenys neskelbtini) esančioje stotelėje. Apie 11-12 val. atvažiavo autobusas, numerio ir valstybinių numerių neatsimena. Turėjo patikrinti ar keleiviai su savimi turi autobusų bilietus. Kai autobusas sustojo, priėjo prie autobuso vidurinių durų, kolegė R. paprašė autobuse prie išėjimo stovėjusio vyriškio parodyti savo bilietą. Vyriškis buvo žemas, vyresnis. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, nesiklausė, kas jam yra sakoma ir priešinosi. Išlipdamas iš autobuso vyriškis pastūmė R., šaukė ko jie nori iš jo, kad jis nori išlipt. Matėsi, kad jis buvo išgėręs, jautė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą. Jie su kolega G. ėjo paskui vyriškį. Kadangi jis nesustojo, jis nestipriai pagriebė jam už kuprinės, neleido jam eiti. Tuomet jį su G. paėmė už rankų ir pasodino ant suoliuko ir aiškino, kad jiems reikia autobuso bilieto. Jis jiems nenurodė, kad turi autobuso bilietą, tačiau nenurodė, kad jo ir neturi. Lyg ir traukė iš kišenės pinigus, norėjo susimokėti. Vyriškis visą laiką keikėsi, elgėsi vis agresyviau. Vyriškis vis bandė stotis, veržtis pro juos ir pasišalinti, taip darė kokius 3-4 kartus. Vyriškis vis skėsčiojo rankom. Jis tiksliai nematė, ką vyriškis darė, kad G. panaudojo ašarines dujas, galbūt tą sekundę buvo nusisukęs. G. jam vėliau paaiškino, kad vyriškis panaudojo fizinę jėgą prieš jį, kad jam skauda ranką. Viskas vyko labai greitai, jis pats nespėjo suprasti. Kai vyriškiui papurškė ašarinių dujų, jis atsisėdo ir toliau keikė juos. Prieš jį fizinės jėgos nenaudojo, vyriškiui pretenzijų neturi. Tačiau jam buvo nemalonus toks įvykis, nes viskas vyko viešoje vietoje, aplinkui buvo žmonės, kurie žiūrėjo, ką jie darė. Buvo nemalonu prieš juos (1 t., b .l. 40-43).

Iš 2025-06-21 G. B. protokolo - pareiškimo matyti, kad 2025-06-21 apie 11 val. 45 min. adresu (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant jam pavestas tiesiogines funkcijas, viešoje vietoje, maršrutiniame autobuse, sulaikant jam nepažįstamą asmenį, dėl administracinio nusižengimo padarymo, šis stipriai suėmė jo kairę ranką ir ją spaudė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Nepažįstamas vyriškis vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. (1 t., b. l. 5-13)??????2025-06-21 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. B. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nurodoma, kad 2025 m. birželio 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pagal LR BK 284 str., todėl kai kurie bylos dokumentai užpildyti, įrašant šį padarytos veikos straipsnį. Susipažinus su surinkta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nustatyta, kad įtariamojo A. K. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str.: - tas, kas panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino kontrolieriui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, todėl byloje padaryta veika perkvalifikuota (1 t., b. l. 137-138).

Iš 2025-06-21 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-06-21 apie 11.48 val. dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskr. VPK), Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju T. Š., iš operatyvaus valdymo budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), stotelėje (duomenys neskelbtini) yra agresyvus keleivis, kuris stumdosi, griebė pranešėjui už rankos, puola muštis. Pranešė apsaugos darbuotojas, laukia kartu vietoje. Informuota BPC dėl GMP. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko 3 keleivių kontrolės darbuotojai G. B., M. M., R. Š.. G. B. paaiškino, kad 2025-06-21 apie 11.45 val. adresu (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant G. B. pavestas tiesiogines funkcijas, viešoje vietoje, maršrutiniame autobuse, sulaikant nepažįstamą asmenį, dėl administracinio nusižengimo padarymo, šis stipriai suėmė G. B. kairę ranką ir ją spaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nepažįstamas vyriškis vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat dėl to keleivių kontrolės darbuotojas G. B. prieš asmenį panaudojo pipirines dujas. Priėjus prie nurodyto žmogaus išsiaiškinta, kad tai A. K. gim. 1960-03-07, kuris paprašė iškviesti GMP, kadangi jam perštėjo akis nuo dujų. Atvykus GMP A. K. suteikė pirmąją pagalbą ir išleido. Bandant bendrauti su A. K. šis elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, atsisakinėjo prisistatyti, vis šaukė ant keleivių kontrolės darbuotojų. Paklausus A. K. ar šis vartojo alkoholinius gėrimus jis atsakė, kad taip, tačiau pasitikrinti atsisakė nors jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo A. K. buvo sulaikytas, faktinis sulaikymo laikas 12.15 val., dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas keleivių kontrolės darbuotojo G. B. pareiškimas ir atlikta apklausa (1 t., b. l. 133-134).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra autobusų sustojimo aikštelė, (duomenys neskelbtini). <...> Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 15-22).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini) kontrolieriaus kūno kameros garso ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti trys saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) kontrolieriai ir autobuso keleivis, jų bendravimas, kaltinime aprašytas įvykis <...> (1 t., b. l. 70-73).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. B. padaryta poodinė kraujosruva ir odos įdrėkimas kairiame dilbyje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 26).

Iš 2025-10-09 (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog bendrovė pateikė G. B. darbo sutartį, Keleivių kontrolės paslaugų pirkimo sutartį ir Keleivių ir bagažo vežimo autobusais (miesto) reguliaraus susiekimo maršruto Panevėžio mieste taisykles (1 t., b.l. 79).

Iš 2024-10-28 Keleivių kontrolės paslaugų pirkimų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) atlieka Panevėžio miesto autobusais besinaudojančių keleivių kontrolės paslaugą, įskaitant keleivių važiavimo bilietų bei dokumentų patikrinimą, autobusų vairuotojų darbo ir bilietų apskaitos dokumentų patikrinimą, procesinių dokumentų susijusių su administracinių nusižengimų fiksavimu, surašymą asmenims, padariusiems administracinius nusižengimus, viešosios tvarkos užtikrinimą ir kitas teises ir pareigas. Kontrolės paslaugų atlikimo taisyklių 3 skirsnyje nurodytos kontrolieriaus teisės ir pareigos. 3.2.5 punkte nurodyta, kad asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą keleiviniame kelių transporte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu surašyti administracinio nusižengimo protokolą dviem egzemplioriais, iš kurių vieną nedelsiant įteikti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o kitą perduoti Vykdytojui. Nustačius, kad asmuo pažeidimą padarė pirmą kartą metų bėgyje – surašyti AN protokolą su administraciniu nurodymu. AN surašymo tikslu Kontrolierius turi teisę patikrinti administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybės dokumentus – asmens tapatybės kortelės ar paso duomenis, asmens vardą, pavardę, kodą, gyvenamosios vietos duomenis (1 t., b.l. 93-118).

Kaip matyti, kaltinamasis A. K. teisme kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, parodė pasipriešinęs kontrolieriui ir, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Tokie kaltinamojo teisme duoti parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su nukentėjusiojo G. B., taip pat liudytojų R. Š., M. S. duotais parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis ir specialisto išvada, kuri patvirtina, jog G. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, o nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo A. K. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2025 m. birželio 21 d. apie 11.45 val. autobusų sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasipriešino viešojo administravimo funkcijas vykdančiam (duomenys neskelbtini) darbuotojui - kontrolieriui G. B., t. y. G. B. siekiant sulaikyti administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje, padariusį asmenį – be bilieto autobusu važiavusį A. K., pastarasis stipriai suspaudė nukentėjusiojo G. B. kairę ranką, taip padarydamas poodinę kraujosruvą ir odos įdrėskimą kairiajame dilbyje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Nėra abejonių, kad A. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, jam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai prieš viešojo administravimo funkcijas vykdžiusį (duomenys neskelbtini) darbuotoją – kontrolierių G. B. teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis savanoriškai atlygino nukentėjusiajam G. B. padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Daugiau kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors kaltinamasis teisme nurodė savo kaltę pripažįstantis bei teigė besigailintis dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir tik baudžiamajai bylai pasiekus teismą prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat susitaikymo akte nurodė bei teismo posėdžio metu pakartojo, jog kaltę prisipažįsta ir dėl savo elgesio gailisi, be kita ko savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Teismas pastebi, kad A. K. net ir nurodęs apie kaltės prisipažinimą, pasakodamas apie įvykio aplinkybes stengėsi save pateikti kuo palankiau, teisindamas save. Paklaustas kas pasikeitė, kad teisme priešingai ikiteisminiam tyrimui jis kaltę pripažįsta, kaltinamasis teigė pakeitęs nuomonę, pažymėjo matęs vaizdo įrašus, kuriuose viskas matosi, ir parodė palaikantis prašymą dėl susitaikymo instituto taikymo.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. K. prisipažinimas buvo įtakotas byloje surinktų įrodymų, jis išsakytas dėl tyrimo metu surinktų įrodymų bei siekiant susitaikymo instituto pritaikymo jo atžvilgiu. Taipogi kaltinamojo parodymų teisme turinys nesąlygoja išvados ir dėl nuoširdaus gailesčio buvimo kaltinamojo veiksmuose. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismo manymu, duomenų, konstatuoti kaltinamojo veiksmuose minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nepakanka.

BK 60 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę sunkinančias aplinkybes, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas pastebi, kad nors teisme pats kaltinamas teigė, jog įvykio metu gal ir būtų pripūtęs ir galbūt tai ir įtakojo jo elgesį, gal nebūtų taip pasielgęs, jis kartu pažymėjo ir tai, jog jis tik iš vakaro vartojo alų, įvykio dieną jis alkoholio nebuvo gėręs ir įvykio metu nebuvo apsvaigęs. Be tokių nekonkrečių, prielaidas keliančių jo parodymų byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog A. K. kaltinime nurodytus veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl, be kita ko atsižvelgiant į baudžiamojoje teisėje galiojantį teisės principą, kad visi byloje kilę neaiškumai vertinami kaltininko naudai, nėra pagrindo kaltinamojo veiksmuose konstatuoti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytas bendras susitaikymo aktas. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino susitaikę, nukentėjusysis taip pat patvirtino ir apie visišką žalos atlyginimo jam bei jokių pretenzijų kaltinamajam neturėjimą. Atsižvelgiant į tai bei į kitas aplinkybes, kaltinamojo gynėjas prašė, tam pritarė ir prokuroras, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, šiam su nukentėjusiuoju susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Šioje byloje kaltinamasis A. K. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, yra pensininkas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Kaip matyti, kaltinamasis teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad A. K. veikė paveiktas emocijų, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, garbaus amžiaus, kas rodo, kad veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nors nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, tačiau ji nesukėlė didelės žalos. Kaltinamasis teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, nukentėjusiojo atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė ir jam savanoriškai atlygino visą neturtinę žalą. Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikęs su kaltinamuoju.

Visos aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamasis A. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50). Atsižvelgiant į teismui pateiktą susitaikymo šioje baudžiamojoje byloje aktą (2 t., b.l. 33-34), kuriame be kita ko pažymima apie 400 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimą, ką nukentėjusysis G. B. teisme patvirtino žodžiu ir kartu atsisakė likusios civilinio ieškinio dalies, procesas dėl jo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nutrauktinas.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą, jam su nukentėjusiuoju G. B. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo G. B. civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti A. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė