Utenos apylinkės teismo nutartis

Byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-71-913/2018

2018 m. rugpjūčio 9 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Utenos apskrities Anykščių r. PK 2018-04-24 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriuo prašoma panaikinti šį nutarimą; K. J., kurios veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 115 str. ir 518 str. požymių, patraukti administracinėn atsakomybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausiojo tyrėjo S. P. 2018-04-24 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl P. Š. gyvatvorės viršūnių nupjovimo. Nutarime nurodyta, kad 2018-04-15 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK gautas P. Š. pareiškimas, kad 2018-04-15 apie 13 val. atvykęs į jam priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , rado nupjautas 8 tujų viršūnes, padaryta žala 100 eurų. Apklausta K. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini), turi jai priklausantį sodo sklypą. Šalia jos sklypo yra P. Š. sodo sklypas. Maždaug prieš du metus P. Š. sodo sklype, palei jos sklypą buvo pasodinta gyvatvorė iš tujų. Ji sodinimo metu informavo, kad tujų aukštis negali būti aukštesnis kaip 1,3 m. Tujoms paaugus P. Š. dukros vyrui ji keletą kartų pranešė, kad tujos turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m, kuris pažadėjo jas patrumpinti. Kadangi į jos prašymus nebuvo reaguota, ji 2018 m. balandžio mėn., dienos tiksliai neatsimena, atvykusi ir pamačiusi toliau augančias tujas, nupjovė trijų tujų viršūnes, parodydama kokio aukščio turi būti gyvatvorė. Tyčios sugadinti tujas neturėjo, o tik norėjo parodyti, kokio aukščiau tujos turi būti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 yra patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Šio teisės akto 9 priedo 6 d. nurodyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Įvertinus surinktą medžiagą darytina išvada, kad K. J. tikslo sunaikinti ar sugadinti P. Š. tujas neturėjo, o tik jas patrumpino iki leistino aukščio, todėl ji nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymius. Jei pareiškėjas mano, kad dėl K. J. veiksmų jam padaryta materialinė žala, ją turi teisę išsireikalauti civilinio proceso tvarka.

Posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Regina Šaltinienė nurodė, kad skundas tenkintinas, nes skaitant nutarimą nėra suprantama kas jį rašė, ar pareigūnas gali taip rašyti. Visų pirma reikia išsiaiškinti kas yra gyvatvorė ir ar jai taikomas STR. Gyvatvorė yra iš augančių krūmų. Šiuo atveju tvora tai yra tinklinė, o medeliai yra ne gyvatvorė, o tiesiog medeliai. Šiuo atveju tujas traktuoti kaip gyvatvorę negalima, nes tai yra būtent krūmų želdinys. Todėl dėl kokių aplinkybių buvo taikytas STR yra visai neaišku. Nes ir STR yra nurodyta, kad gyvatvorė yra tvora, o šiuo atveju tvora yra tinklinė. Yra duomenų tokių, kad tujos užstoja šviesą. Bet antrą valandą dienos tujų šešėlis nesiekia net tvoros, nuotraukos darytos dabar, kad matytųsi kiek užima šešėlis. Pareiškėjas parašė pareiškimą dėl to, kad buvo įeita į svetimą kiemą, už tai numatyta atsakomybė BK 165 straipsnyje. Pažeidėja įsiveržė į svetimą sklypą ir nukarpė 8 gyvatvores, nes sklypas yra užtvertas. Tai įsibrovimas į svetimą teritoriją. Antra – tai savavaldžiavimas svetimoje teritorijoje. Pareiškėjo P. Š. pareiškimas nebuvo tiriamas, nes nėra apklausos paties P. Š., K. J. apklausa, iš kurios matyti, kad ji norėjo tik parodyti kaip reikia auginti tujas, tai pagal jos padarytus veiksmus yra net baudžiamoji atsakomybė, nes yra įsibrovimas į svetimą sklypą ir svetimo turto sunaikinimas. Dar nori pabrėžti, kad tujos yra ne gyvatvorė, nes yra tvora, o tujos nėra vietoj tvoros. Skundo policijos pareigūnai netyrė, jis turi būti naikintinas ir grąžintinas tyrimui. K. J. pažeidė LR Konstitucijos 22 straipsnį, kuris saugo privačią nuosavybę, nes bet kuriam piliečiui draudžiama įeiti į svetimą kiemą ir ten daryti savo tvarką.

Pareiškėjo P. Š. atstovė advokatė Regina Šaltinienė baigiamuosiuose pasisakymuose nurodė, kad policija neatliko tų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti šioje administracinėje byloje. Nuosavybę saugo Konstitucija. Jei asmuo mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi kreiptis į atsakingas institucijas, šiandien buvo nurodyta net kelios tokios institucijos, tai savivaldybėje esanti Želdynų komisija, bei Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūra. K. J. savavaldžiavo kaimyno sklype ten neteisingai nukirsdama gyvatvores ir sunaikindama svetimą nuosavybę. Policija šio klausimo neišsprendė, viską atliko formaliai, tai galėjo būti nulemta to, kad K. J. yra buvusi prokurorė. Policija nieko nedarė, jie netyrė kokiu būdu buvo patekta į kaimynų sklypą, niekas nebuvo matuota, tirta. Nutarimas yra nepagrįstas ir jis turi būti naikinamas. Prašo priteisti atstovavimo išlaidas.

Institucijos surašiusios skundžiamą nutarimą atstovė posėdžio metu paaiškino, kad pagal gautą P. Š. pareiškimą buvo atliktas tyrimas, apklausta K. J. ir pagal jos atsakymą buvo priimtas sprendimas – nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Mano, kad nutarimas yra pagrįstas. K. J. veiksmuose P. Š. tujų trumpinime nebuvo nustatyta tyčios. Medžiaga buvo surinkta pagal K. J. paaiškinimą. Pareiškėjas kreipėsi tik dėl tujų, todėl jokios kitos aplinkybės nebuvo tiriamos, kitos aplinkybės – tai yra kaip buvo patekta į P. Š. teritoriją nebuvo tiriamos. Tujos augo palei sodo sklypo pakraštį, todėl niekas daugiau ir nebuvo tiriama. K. J. veiksmai buvo ištirti ir buvo priimtas sprendimas. Kokiu būdu K. J. pakliuvo į P. Š. kiemą nebuvo tirta. Ar tvora yra ant ribos, ar ne - nenustatyta. Sklypo plano pareigūnai neturėjo. Įvykio vietoje buvo pareigūnai, kurie ir nustatė aplinkybes, bendravo su savininku.

Asmuo, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, K. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. Š. atstovės advokatės kalboje neišgirdo jokios esmės, liečiančios šią bylą ir priimtą nutarimą. Aiškinama buvo, kad tvora ir gyvatvorė yra visiškai tas pats pagal ją, ir jokiu būdu tujos ne gyvatvorė. Apie tujų viršūnių nukirpimą, jų aukštį, koks pagal įstatymą priklauso jų aukštis nuo kaimyninio sklypo atstovė visiškai nekalbėjo. Praktiškai P. Š. nematė sode maždaug 5 metus ir su juo jokių kalbų nebuvo. Tik prieš 5 metus matė kai buvo daromi geodeziniai matavimai, tada jis buvo. Su juo jokių pykčių nėra. Praktiškai nebūnant nei sodo bendrijos nariais, nei turint bendros šeimos, sode būna I. G. ir A. G.. Maždaug prieš du metus G. pasodino visiškai ant ribos gyvatvorę iš tujų. Tada buvo pasakyta, kad tujos čia neaugs. Jie tas tujas išsikasė ir maždaug po metų jie be jokio suderinimo užtvėrė tvorą, metalinę tinklinę ir užrakino savo sklypą. Sodinant tujas, kurias sodino G., sodinimo metu ji jiems paaiškino, kad gyvatvorė neturės būti aukštesnė nei 1,3 m, kad ji netrukdytų naudotis žeme. Praeitais metais, matydama, kad tujos labai užaugo ir kad iš tos pusės jau negali naudotis savo sklypo žeme, ji paprašė A. G., kad jie patys darytų tujų karpymą. Matydama, kad jie visiškai neklauso, ir matydama, kad įstatymo visiškai yra nepaisoma, o tujos suaugo, balandžio mėnesio pradžioje, ji turėdama sodo žirkles, per tvoros viršų prikirpo tris tujų viršūnes turėdama tikslą parodyti pavyzdį kaip jų pačių turėtų būti tvarkoma ir karpoma gyvatvorė. Jokios žalos prikirpdama tujų viršūnes nepadarė, jokio savavaldžiavimo nėra, kadangi augalų priežiūros įstatyme yra nurodoma, kad gyvatvorės turi būti nuolat karpomos išlaikant jų aukštį. Jie nesilaikė tokio dalyko. Be to, mano, kad jokio savivaliavimo nebuvo ir žalos padarymo, ir tik trupučiuką vykdė gyvatvorės aukščio pagal įstatymą nuorodas parodydama įstatymo laikymosi pavyzdį, nes įstatymas nenurodo, kas konkrečiai turi karpyti gyvatvores. Mano, kad jei trys įspėjimai nepadėjo, tai žmogus kuriam yra trukdoma tuo jų įstatymu pažeidimu turi teisę parodyti kaip turi būti laikomasi įstatymų. Įvertinta žala 100 Eur trijų tujų nukarpymu nėra niekuo pagrįsta. Neva naujai sodinami augalai turi tokią vertę. Aštuonių tujų ji tikrai nekirpo, nors galėjo tą padaryti vykdydama įstatymą, bet ji nukirpo tik tris. Be to, įstatymai numato, kad turi būti padaryta žala, o jos nėra. Visur sode yra karpomos tujų viršūnės. G. matyt nekirpdami gyvatvorės turėjo tikslą jiems pakenkti, kad jiems būtų padaryta žala, kad jie negalėtų naudotis savo žeme. Policijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis įstatymų. Policijos pareigūnai jos nesiteiravo kaip ji trumpino tujų viršūnes. Jos veiksmai yra tokie mažareikšmiai, nes jokia žala nepadaryta. Jai trumpinti svetimų augalų viršūnes leidžia įstatymas. Ji pati nusprendė, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Soduose tujų medžiai yra ištisai karpomi, jų aukštis yra reguliuojamas. Ji teisėtai vykdė įstatymą, nes į žodinį prašymą niekas nereagavo.

Baigiamųjų pasisakymų metu K. J. nurodė, jog gindama savo teises ir interesus šių metų balandžio mėnesį prikirpo trijų tujų viršūnes, rodydama pavyzdį kokios tujos turi būti. Tuo nepadarė jokios žalos, tujų nesužalojo ir savavaldžiavimo nepadarė. Policijos nutarime tai pagrįstai nurodyta. Prikirpo tik tris tujas. P. Š. nepagrindžia jam padarytos 100 Eur žalos. Visos tujos auga ir žaliuoja. VU Botanikos sk. vedėjas D. R. internetiniame straipsnyje nurodo, kad tujų žaizdos puikiai užgyja, tujų negailėkite prikirpti, nes jos puikiai sužaliuoja. Sodininkų bendrijos įstatymo 5 skyriuje nurodyta, kad gyvatvorės turi būti nuolat karpomos, kas jas turi karpyti įstatymas nutyli. 2016-08-24 Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės aiškiai nurodo atstumus ir aukščius, ir labai keista, kad į teismą kreipiasi žmogus, kuris pats nevykdo įstatymų. Policijos nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas ir prašo jį palikti nepakeistą.

Liudytojas S. P. nurodė, jog jis yra Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus Vyriausiasis tyrėjas. Paaiškino, kad į jo pareigas įeina procesinio sprendimo priėmimas. Jis gavęs medžiagą pavedė sau pavaldiems pareigūnams ištirti įvykį, t. y. buvo apklausta K. J., susipažino su fotonuotraukomis, susipažino su K. J. apklausos protokolu, susipažino su P. Š. pareiškimu ir priėmė nutarimą, kad nepadaryta veika, numatyta ANK 115 str. Taip pat analizavo teismų praktiką, kur analogiškoje situacijoje nebuvo pripažinta savavaldžiavimu ir priėmė sprendimą. Nutarime apie savavaldžiavimą nekalba, bet jau atsiliepime tai vertino. Dėl savavaldžiavimo nutarime nebuvo pasisakyta, nes neįžvelgė tokio pažeidimo pagal faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos. Buvo nupjautos tujų viršūnės. Tyčinių veiksmų niekas neleidžia daryti. Poniai K. J. kirpti P. Š. tujų niekas neleidžia. Parodymų patikrinimai nebuvo padaryti, buvo tiesiog manyta, kad fiziškai įmanoma tujas nukirpti iš kito sklypo. Tos aplinkybės jam atrodė įtikinamos. Sodo žirklių neapžiūrėjo, kuriomis K. J. kirpo tujas.

Liudytoja R. K. nurodė, jog ji yra Utenos AVPK Anykščių r. PK veiklos skyriaus tyrėja. Paaiškino, kad ji gavo užduotį apklausti K. J.. Rado ją sode, apklausė apie tas aplinkybes, ir ką ji pasakojo tą ir užrašė. Ji turėjo išsiaiškinti ar K. J. nukirpo tas tujas. Pareiškime buvo nurodyta, kad nukirptos 8 tujos, o K. J. sakė, kad nukirpo tris tujas. Kaip K. J. kirpo tas tujas neklausė. Kaip tai buvo padaryta nesigilino, nei su kuo, nei kokiu būdu kirpo nesidomėjo. Į tai ar įmanoma tas tujas nukirpti būnant savo sodo sklype ji nesigilino. Jokios kitos užduoties dėl šio įvykio ji negavo.

Liudytoja V. K. nurodė, jog ji yra Utenos AVPK Anykščių r. PK vyriausioji patrulė. Paaiškino, kad 2018-04-15 gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvykęs į sodą rado nupjautas tujas. Atvykus vietoje buvo pareiškėjas P. Š. ir jo dukra I. G.. Buvo rastos 8 tujų nupjautos viršūnės. Jos buvo nufotografuotos, pareiškėjas parašė pareiškimą. Buvo nupjautos aukščiausių tujų viršūnėlės. Kiek centimetrų buvo nupjauta neaišku. Buvo matyti šviežios pjovimo žymės.

Liudytoja I. G. nurodė, jog ji yra pareiškėjo P. Š. dukra. Paaiškino, kad K. J. yra jos sodo kaimynė, jos nebendrauja, priešiškumo neturi. Šių metų balandžio 15 d. nuvyko į tėčiui priklausantį sodą pavasariniams darbams. Atvykus apėjo valdas ir rado 8 apkarpytas tujas, kai kurios net apdrėkstos. Paskambino tėčiui, pasitarė ką daryti ir nutarė iškviesti policiją. Kai jie sodino tujas, buvo pasakyta kaimynės, kad jos nebus aukštesnės kaip 1,2 m, o ji atsakė, kad bus 1,3 m. Tujos kliuvo tik kaimynei K. J.. Tujos jai negali trukdyti, nes tujos neužstoja jai saulės. Turbūt daugiau principai. Kaip tai buvo padaryta jai toks klausimas nekilo, mano, kad su žirklėmis ar sekatoriumi tai buvo padaryta. Ta gyvatvorė, kurias nukarpė K. J. neaišku kokio aukščio buvo, nes nukirptos buvo net iki 1,1 m, o kokio aukščio jos buvo nežino, nes nebuvo atvykusi į sodą iki to.

Liudytojas A. G. nurodė, jog P. Š. yra jo uošvis. K. J. yra sodo kaimynė, anksčiau su K. J. kartu dirbo, priešiškumo neturi. Paaiškino, kad jam paskambino žmona ir pasakė, kad atvažiavo į sodą pirmą kartą po žiemos pažiūrėti sodo ir pamatė, kad tujos pakarpytos. Jie nusprendė, kad tai galėjo padaryti jų kaimynė, nes kai jie sodino tujas ji buvo labai priešiškai nusiteikusi tų tujų atžvilgiu, aiškino, kad būtinai laikytis įstatymų. Bet kai buvo iškarpytos tujos tai juk niekas nenustatė kokio aukščio jos buvo, nes iš rudenio jos nebuvo 1,3 m, o kitas dalykas kokią teisę ji turėjo ateiti ir taip padaryti? Atėjęs į svetimą sodą, aptvertą teritoriją svetimas žmogus negali to daryti. Atstumas nuo tvoros yra metras, o tvoros aukštis yra 1,2 m. ir kaip tai galima padaryti jis nežino. Tvora yra vielinė, ją išlenkus gal ir galima pasiekti tujas, bet ar iš tiesų taip buvo padaryta jis nežino. Tujos nebuvo aukštesnės negu 1,3 m. K. J. neprašė kirpti tujų, nes jos nesiekė 1,3 m. Ji visą laiką aiškino, kad reikia žinoti įstatymus, bet tujos nebuvo užaugusios iki 1,3 m. K. J. dėl visko turi pretenzijų jiems - ir dėl kompostinės, ir dėl lauko tualeto.

Liudytojas A. K. nurodė, jog jis yra Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. Paaiškino, kad jis sulaukė skambučio iš policijos pareigūno S. P., kur jis teiravosi apie atstumus ir tujas. Jis susirado teisės aktą – STR, padarė kopiją ir nusiuntė jam elektroniniu paštu. Reikėjo informacijos kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti gyvatvorę. Jei pusė pietinė gyvatvorės aukštis gali būti didesnis. Jei tarp kaimynų kyla ginčas dėl gyvatvorės, tai jų institucija yra turėjusi tokių skundų, ir tuomet yra surašomas privalomas nurodymas, kuris turi būti vykdomas. Duomenų, kad K. J. būtų į juos kreipusis jis nepamena. Asmuo dar gali kreiptis į savivaldybę, ten yra Želdinių komisija, jei teritorija yra regioniniame parke – į regioninį parką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. Š. skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Teismui nustačius, kad yra esminių trūkumų administracinių nusižengimų byloje arba teismui sunku nustatyti papildomas administracinių nusižengimų bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Iš teismui pateiktos medžiagos bei skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad tyrimas dėl P. Š. pareiškimo buvo atliktas nesurinkus visapusiškos informacijos apie įvykį, o būtent pareiškėjo P. Š. pareiškime yra nurodyta, kad 2018-04-15 apie 13 val. atvyko į jam priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad nupjautos 8 tujų viršūnės. Tujos skyrė jo sodo sklypo teritoriją nuo kaimynų Julijono ir K. J. sklypo. Kadangi kaimynė K. J. yra ne kartą sakiusi, kad šios tujos jai trukdo ir sakė, kad jos čia neaugs, todėl mano, kad jas nukirpti galėjo būtent K. J.. Jam padarytą žalą vertina 100 eurų, prašo kaltą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 8). Taigi, jau vien pradinėje tyrimo stadijoje, priėmus iš pareiškėjo P. Š. pareiškimą ir toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, turėjo būti daroma prielaida, jog galimai yra padaryti du administracinės teisės pažeidimai, numatyti ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) ir ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas). Tačiau priimant skundžiamą nutarimą tai, jog asmuo, kurio atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, galėjo padaryti pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, net nebuvo tiriama ir dėl šio pažeidimo įrodymai nebuvo renkami. K. J. nebuvo apklausiama apie tai, kaip ji nukirpo tujų viršūnes, kokiu įrankiu ir kokiu būdu ji tai padarė, ar įmanoma tujų viršūnes nukirpti (nupjauti) nepatenkant į P. Š. sodo sklypą, kuris yra apjuostas tinkline (vieline) tvora, o tujos auga ne prie tvoros, o yra atitrauktos nuo tvoros tam tikru atstumu. Taip pat nebuvo renkami įrodymai apie tai, kur yra pareiškėjo P. Š. sklypo riba, kokia yra sklypo orientacinė padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, kokiu atstumu nuo sklypo ribos yra pasodintos tujos ir kurioje pusėje pagal pasaulio šalių kryptis jos auga, koks nukirptų (nupjautų) tujų aukštis, tačiau buvo apsiribota tik formalia K. J. apklausa, kuri pareigūno net nebuvo kritiškai vertinama, o priimama kaip absoliuti tiesa. Tačiau pareigūnas, priimdamas sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, turėjo įvertinti specifinę K. J. procesinę padėtį, ir jos parodymus vertinti kritiškai ir tikrinti, nes šis asmuo turi teisę duoti sau palankius parodymus ir neneša atsakomybės už neteisingų ar melagingų parodymų davimą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK nebuvo pakankamai aktyvi, jos pareigūnai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo (pažeidimų) sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, galimai šališkai ir tendencingai, netyrė visų būtinų galimai padarytų nusižengimų sudėties požymių, savarankiškai nerinko jokių įrodymų, netikrino parodymų, bei nesiaiškino tyrimui svarbių aplinkybių.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos apžiūras; parodymą atpažinti; akistatas; parodymų patikrinimą vietoje ir pan., o atlikdami šiuos veiksmus turi vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Kiekvienas atliekamas procesinis veiksmas turi būti fiksuojamas ANK nustatyta tvarka, tačiau byloje Nr. ROIK: 18082849813 yra tik asmens, kurios atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną apklausa, pareiškėjo P. Š. pareiškimas ir tarnybinis pranešimas dėl turto sunaikinimo bei fotolentelė. Jokie kiti tyrimo veiksmai, numatyti ANK 593 straipsnyje bei BPK atlikti nebuvo. Tai leidžia teismui teigti, jog policijos pareigūnai administracinių nusižengimų tyrimų procesinių veiksmų, kad būtų visapusiškai, nešališkai ir objektyviai ištirtos 2018-04-15 pareiškėjo P. Š. pastebėtos veikos aplinkybės, neatliko, bylai svarbių aplinkybių nenustatinėjo, kas sąlygojo tai, kad buvo priimtas nutarimas, kuris nėra pagrįstas visapusišku įvykio aplinkybių ištyrimu. Be to, kaip jau yra pažymėta, priimant šį nutarimą net nebuvo vertinama, jog galimai yra padarytas ne vienas, o du ANK pažeidimai, ar net BK numatyta nusikalstama veika.

Išnagrinėjus šią bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą dėl nutarimo panaikinimo, darytina išvada, jog skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas nesurinkus ir neištyrus visų svarbių bylai įrodymų ir dėl to Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2018 m. balandžio 24 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

ANK 642 straipsnis, nurodo, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tuo atveju, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kadangi, teismo manymu, dėl P. Š. pareiškimo tyrimo nustatytos būtent tokios aplinkybės, teismas panaikina 2018 m. balandžio 24 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, išsamiam papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu,

nutaria:

P. Š. skundą patenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą (ROIK: 18082849813) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).