Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žalia linija“ atstovui advokatui Nerijui Ulčinui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gubernija“ atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žalia linija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gubernija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Žalia linija“ Šiaulių apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gubernija“ 50694 Lt skolą, 760,41 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai.

Ieškovas nurodė, kad 2007-05-03 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus dėl 2007 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, prašydamas preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo UAB „Žalia linija“ ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 430 str. 2 d., priėmė atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, pasiūlydamas ieškovui UAB „Žalia linija“ per 14 dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, nurodyti papildomus motyvus ir pateikti naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 46800 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad jau pateikus pirmąjį ieškinį, atsakovas sumokėjo 3894 Lt skolos, todėl prašo priteisti iš atsakovo UAB „Gubernija“ ieškovui UAB „Žalia linija“ 46800 Lt skolos, 1520,82 Lt žyminio mokesčio, 5500 Lt advokato išlaidų. Nurodo, kad su atsakovu buvo sudarę dvi sutartis pagal kurias teikė atsakovui reklaminę produkciją ir paslaugas, o būtent 2003-03-01 sudaryta sutartis dėl reklamos leidinių gamybos, o 2006-02-10 sudaryta sutartis dėl atsakovo komunikacijos koncepcijos kūrimo. Tarp šalių egzistavę santykiai dėl savo ilgalaikiškumo buvo įgiję pasikartojančios ir sistemingos praktikos pobūdį, todėl turėjo neoficialių aspektų, t.y. užsakymai kai kada buvo atliekami telefonu, tačiau visi atlikti darbai buvo įforminami priėmimo –perdavimo aktais ir sąskaitomis-faktūromis.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu 2007 m. gegužės 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovui UAB „Žalia linija“ iš atsakovo UAB „Gubernija“ 46800 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas – 1520 Lt žyminį mokestį bei 4725 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad 2007-05-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui buvo priteista 50694 Lt skola ir bylinėjimosi išlaidos – 760,41 Lt žyminis mokestis ir 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šalys pripažino, kad po šio teismo sprendimo priėmimo atsakovas sumokėjo ieškovui 3894 Lt. LR CPK 430str. nurodyta, kad dokumentiniame procese negalima padidinti ieškinio dalyko, tačiau jį sumažinti nėra draudžiama. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį skolos sumokėjo, ieškovas sumažino ieškinio dalyką pateikdamas patikslintą ieškinio pareiškimą. Teismas nustatė, kad 2003-03-01 šalys sudarė sutartį dėl reklamos leidinių gamybos, o 2006-02-10 – dėl atsakovo komunikacijos koncepcijos. Iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovas atsakovui pateikė prekių už 96695,10 Lt, o atsakovas priėmė darbus iš ieškovo, už kuriuos pagal nurodytas ieškinyje PVM sąskaitas-faktūras neatsiskaitė. Nors atsakovas atlikdamas darbus ieškovui nepateikė projekto, užsakymų raštų, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos apmokėti ieškovui už darbus. Atsakovas nepareiškė užsakovui pretenzijų dėl darbų kokybės ar dėl to, kad atlikti darbai turėjo nukrypimų nuo projekto. Atsakovas darbus priėmė, nenurodė atliktų darbų trūkumų, nepranešė ieškovui apie atliktų darbų trūkumus ar nukrypimus per protingą terminą po jų pristatymo, kaip numato LR CK 6.662 str. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo atlikti darbai atsakovą tenkino. Nors knygos atsakovui buvo perduotos 2006 m. gruodžio mėnesį, o darbų pridavimo aktas buvo pasirašytas bei PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2007-01-02, tai neatleidžia nuo pareigos atsakovą apmokėti už atliktą ieškovo darbą. Teismas padarė išvadą, kad pagal 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 p., išlaidos ieškovo advokato pagalbai apmokėti sudaro 4725 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gubernija“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą : Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-18 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo UAB „Žalia linija“ 2007-05-02 ieškinį atsakovui UAB „Gubernija“ atmesti; ieškovo UAB „Žalia linija“ 2007-06-22 ieškinį atsakovui UAB „Gubernija“ palikti nenagrinėtu. Priteisti iš ieškovo UAB „Žalia linija“ atsakovo UAB „Gubernija“ naudai bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

1.Nurodo, kad LR CK 6.19 str. nustatyta, kad, kol sutartis nėra pakeista, šalys turi jos laikytis. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo nurodyto faktinio pagrindo, t.y. 2006-02-10 sutarties sąlygos ieškovo vienašale iniciatyva buvo pakeistos. Teismas netinkamai vertino 2006-02-10 sutartyje nustatytas procedūras ir esmines sutarties sąlygas. Sutarties 2.1 p. ieškovas įsipareigojo sukurti komunikacijos koncepciją, remiantis AB „Gubernija" užsakymu. Šis užsakymas turėjo būti pateiktas raštiškai, tačiau duomenų, kad toks rašytinis užsakymas buvo pateiktas, ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į sutarties 3.2 p., ieškovas, prieš atlikdamas kokius nors darbus, atsakovo suderinimui turėjo pateikti projektą, tačiau to nepadarė. Remiantis sutarties 3.4 p., visus ieškovo pagal sutartį atliktus darbus, atsakovas turėjo priimti. Teismas visiškai nepagrįstai skolos dydžio įrodinėjimo pareigą nustatė ne ieškovui, o atsakovui.

2.Vertindamas tik ieškovo pateiktus įrodymus, pripažindamas įrodymais 2007-01-02 darbų pridavimo aktą ir 2007-01-02 PVM sąskaitą faktūrą, serija LZL, Nr. 01301857 ir jais remdamasis, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visetą, padarė neteisingas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, jog įrodymų pakankamumas nustatomas taikant tokį kriterijų: įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir, kai jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo.

3. Nurodo, kad teismas 2007-06-07 nutartimi priėmė atsakovo prieštaravimus ir pasiūlė ieškovui per 14 dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Ieškovas teismui pateikė procesinį dokumentą, t.y. 2007-06-22 ieškinį, kuris teisme buvo gautas, praleidus nustatytą terminą, ieškinys buvo apmokėtas nauju žyminiu mokesčiu. Pateiktame naujame ieškinyje yra nurodytas naujas ieškinio pagrindas, kuriuo grindžiamas reikalavimas, tai 2003 m. kovo 1 d. sutartis dėl reklamos leidinių gamybos. Teismas privalėjo vadovautis LR CPK 430 straipsnio 4 dalies nuostata ir atsisakyti naują ieškinį priimti. Teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas pagal nustatytą dokumentinio proceso tvarką.

4. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje", konkrečiai - 8.2 punkte, nurodoma, kad ieškovas ieškinyje privalo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu negali pateikti įrodymų, privalo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Žalia linija“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

1.Atsakovas dalį skolos pripažino 2007-05-10 sumokėdamas pagal 2007-03-20 sąskaitą pavedimu, nors prieštaravimuose neigė prekių pagaminimą.

2. Nurodo, kad joks įstatymas nedraudžia bylos nagrinėjimo metu pateikti papildomų įrodymų, kuriais galima įrodyti ieškinį. LR CK 7 str. nustato proceso ekonomiškumo principą, kuris šiuo atveju pasireiškia tuo, jog kai šalis turi pagrindą tikėtis, jog kita šalis skolą pripažins, ji gali pateikti tik esminius įrodymus, o kitus įrodymus vėliau, kas ir buvo padaryta.

3. Nurodo, kad pagrindas ieškiniui yra prekių pagaminimas, jų pristatymas, sąskaitos-faktūros akceptavimas ir neatsiskaitymas už prekes, tai ir yra faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinį. Iš sutarties šioje byloje reikalavimai nekilo. Svetimos nuosavybės neatlygintinas paėmimas, prižadant sumokėti ir nesumokant, yra neteisėtas, nesvarbu, buvo sutartis ar nebuvo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p. nurodoma, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Civilinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. LR CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad ieškovas gali disponuoti savo pareikštais materialiojo pobūdžio reikalavimais, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (judex ne eat ultra petita partium , ultra petita non cognoscitur). LR CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o atsakovas atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ieškovo pateiktus dokumentus, pripažindamas įrodymais 2007-04-03 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (I tomas b.l. 21) ir PVM sąskaitas-faktūras: 2007-01-02 LZL Nr. 01301857, 2007-02-27 LZL Nr. 01302089, 2007-03-09 LZL Nr. 01302116, 2007-03-20 LZL Nr. 01302138, 2007-03-20 LZL Nr. 01302139 (I tomas b.l. 22-26), darbų pridavimo aktus už kuriuos atsakovas pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras neatsiskaitė ( I tomas b.l. 72,73,75,84,85). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti šalių ir trečiųjų asmenų(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (LR CPK 177 str. 2 d.). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tik kai iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Nei 2007-04-03 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, nei PVM sąskaitų-faktūrų: 2007-01-02 LZL Nr. 01301857, 2007-02-27 LZL Nr. 01302089, 2007-03-09 LZL Nr. 01302116, 2007-03-20 LZL Nr. 01302138, 2007-03-20 LZL Nr. 01302139, nei darbų priėmimo akto atsakovas neginčijo (II tomas b.l. 53), nepateikė jokių įrodymų, kad minėti dokumentai būtų gauti neteisėtu būdu, nepateikė jokių įrodymų, kad 2003-03-01 ir 2006-02-10 sutartys būtų nutrauktos. Atsakovas dalį skolos pripažino savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. 2007-05-10 sumokėdamas 3894,00 Lt pagal 2007-03-20 LZL Nr. 01302138 sąskaitą-faktūrą pavedimu ( I tomas b.l. 60). Atkreiptinas dėmesys, kad 2006-03-20 darbų pridavimo akto (I tomas b.l. 85) pagrindu nurodyta sutartis Nr. 2003.03/02, kuri ir pasirašyta pagal minėtą 2007-03-20 LZL Nr. 01302138 sąskaitą-faktūrą, pagal kurią atsakovas atsiskaitė jau po 2007-05-02 ieškinio pateikimo teismui dienos. Minėta sutartis nurodoma kaip pagrindas ir 2007-01-02 darbų pridavimo akte ( I tomas b.l. 75), tačiau atsakovas apeliaciniame skunde 2003 m. kovo 1 d. sutartį įvardija kaip naują ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėti civilinio proceso metu pripažintų faktų nereikia. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustatė, remdamasis bylai reikšmingais faktiniais duomenimis. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas pagal nustatytą dokumentinio proceso tvarką. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovui buvo išsiųstas ir tinkamai įteiktas ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo (I tomas b.l. 137, 139), tačiau atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo nepateikė. Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos nagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (LR CPK 7 str. 2 d.). Tuo tarpu atsakovas ne tik nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, kuriame turėjo teisę pasisakyti dėl neva teismo peržengtų ieškinio nagrinėjimo ribų dokumentiniame procese, tačiau net ir bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose tokio argumento nenurodė. Šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, draudžiama jomis piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimas teise kartu reiškia ir pagrindinių civilinės teisės principų, tokių kaip sąžiningumo, protingumo, pažeidimą, nes nesąžiningai ir neprotingai besielgiantis asmuo piktnaudžiauja savo teise. Atsakovas turėjo teisę pateikti atsiliepimą, tačiau ja nepasinaudojo, o bet kuri subjektinė teisė turi ribas. Asmuo piktnaudžiaudamas savo teise elgiasi nesąžiningai, neprotingai, todėl jo subjektinė teisė negali būti ginama ( LR CK 1.137 str. 3 d.). Tokiu būdu Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 430 str. 4 d. nuostatų.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išsiaiškinęs visas šios bylos aplinkybes, Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinio skundo argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gubernija“ ( įmonės kodas 144715765, buveinė Dvaro g. 178, Šiauliai) valstybei 5,90 Lt (penkis litus 90 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.