Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-769-893/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-29
Bylos Nr.
1-769-893/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33646-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
R. T.
Advokatai
Lina Andriuškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-769-893/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33646-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajai R. T., jos gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent ji, 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 18.11 val., vairuodama automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t.y. (duomenys neskelbtini), važiavo automobilių kolonoje (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sustojo, prieš pradėdama vėl važiuoti, buvo neatidi ir neatsargi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad į perėją, prieš kurią ji sustojo, neįžengė pėstieji, pajudėjusi iš vietos, įvažiavo į perėją ir susidūrė su jos atžvilgiu iš kairės į dešinę perėja paspirtuku judėjusiu mažamečiu E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisme apklausta kaltinamoji R. T. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. 18.11 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Honda, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo kamštis, stovėjo kamštyje, kai tik buvo galima pajudėti, pajudėdavo. Ji stengėsi apsižiūrėti iš visų pusių, kad kas nors neišlįstų ant kelio ir niekas tuo momentu nejudėjo. Vaikas iš pradžių ėjo su paspirtuku, o paskui pradėjo važiuoti. Ji nepastebėjo, kaip jis pradėjo važiuoti. Pripažįsta, kad buvo neatidi, sutinka, kad padarė vaikui nesunkų sveikatos sutrikdymą. Labai gailisi.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. J. parodė, kad ji yra E. L., nukentėjusio 2021 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio metu, mama. Po eismo įvykio E. jai papasakojo, kad tądien palydėjo savo draugą, gyvenantį, lyg tai, (duomenys neskelbtini), iki jo namų, po ko grįžinėjo namo. Sūnus buvo su paspirtuku. Jis papasakojo, kad privažiavęs prie perėjos, jis sustojo, pasižiūrėjo į abi puses. Kai buvo saugu, pradėjo lėtai važiuoti paspirtuku per kelią, perėjos ribose. Sūnus sakė, kad matė link perėjos, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį. Jis buvo tikras, kad automobilis sustos prie perėjos, tačiau jis nesustojo ir sūnus susidūrė su tuo automobiliu. Nuo smūgio sūnus nukrito ant kelio. Po šito jis iš karto paskambino jai ir rėkdamas papasakojo, kad jį partrenkė automobilis ir jis guli ant kelio. Ji tuo metu buvo darbe kitame miesto gale. Paskambino savo tėvui, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), paprašė nueiti į įvykio vietą. Tėvas perskambino jai jau būdamas įvykio vietoje. Jis papasakojo, kad įvykio vietoje daug žmonių, atvažiavusi policija ir medikai. Jis bendravo su policijos pareigūnais, norėjo paimti sūnaus paspirtuką, bet jam pareigūnai neleido. Medikai sūnų išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vėliau ji irgi nuvažiavo pas sūnų į ligoninę. Ligoninėje sūnui nustatė kojos lūžį ir tą pačią dieną išleido namo. Namuose ji stebėjo sūnų. Jis nors ir nenorėjo išsiduoti, bet matėsi, kad buvo šoke, išsigandęs. Daugiau neturi ką pridurti. (b.l. 24-26)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Z. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 18 val., važiavo automobiliu raudonos spalvos (markės ir modelio nežino), kurį vairavo jos kolegė R. T.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jos važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo geros, be lietaus, atrodo, švietė saulė. Joms važiuojant, pamena, kad priekyje važiavo automobiliai, bet ar jų buvo vienas antras, ar daugiau, pasakyti negali, nes atsisėdusi į automobilį, į keleivio vietą, nustoja stebėti kas vyksta kelyje. Pamena, kad jos judėjo lėtai ir buvo daug stabtelėjimų. Dėl ko buvo tie stabtelėjimai, pasakyti negali, nes, kaip ir minėjo, automobilyje atsijungia ir aplinkos nestebi. Pamena, kad joms važiuojant R. šūktelėjo, kažką panašaus į „ai“. Ji pasižiūrėjo į R. ir tuo pat metu pro jos durelių langą pamatė greitai prie jų automobilio, iš R. pusės, artėjantį vaiką. Kad jis buvo su paspirtuku ji tuo metu nesuprato, nes pro langą matėsi tik tai vaiko galva ir kūno viršutinė dalis. Kitą momentą pajuto smūgį į jų automobilį ir vaikas dingo iš jos akiračio. Ar R. automobilis smūgio metu jau buvo sustojęs, ar sustojo po smūgio, pasakyti negali. To, kad susidūrimas su vaiku įvyko nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, ji neužfiksavo, nes pati patyrė šoką. Matė, kad R. išsigandusi. Jos abi išlipo iš automobilio. Ji apėjo automobilį iš galo ir pamatė gulintį prie automobilio kairės pusės vaiką. Šalia jo gulėjo paspirtukas. R. pradėjo kalbinti vaiką. Ji prie vaiko arčiau nėjo. Girdėjo, kaip berniukas pasakė „atsiprašau“, tačiau ką jis tuo norėjo pasakyti, ji nežino. Prie jų staiga prisirinko daug žmonių. R. paskambino 112. Kažkokia priėjusi moteris pasakė, kad ji jau iškvietė medikus ir policiją į įvykio vietą. Atvykę medikai berniuką apžiūrėjo, paguldė į GMP automobilį, po to išvežė į ligoninę. Jos su R. liko įvykio vietoje su policijos pareigūnais ir išvažiavo tik tai jiems leidus. Daugiau neturi ką pridurti. (b.l. 50-52)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R. P. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 18 val., vairuodama automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Buvo šviesu, be kritulių, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiavo automobilių kolonoje, kuri lėtai judėjo, dažnai sustodavo. Priekyje jos, apie 2 m atstumu, važiavo raudonos spalvos automobilis Honda CR-V. Kai automobilių kolona eilinį kartą sustojo, ji buvo arba antra, arba trečia, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją tie (duomenys neskelbtini) namu. Raudonos spalvos Honda CR-V stovėjo, atitinkamai, arba pirmas prieš perėją, arba antras. Joms stovint ir laukiant, kol kolona vėl pajudės, pastebėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jos atžvilgiu iš kairės, stovintį berniuką su paspirtuku. Berniukas apsižiūrėjo. Pamatęs, kad automobiliai stovi, įžengė į kelio važiuojamąją dalį perėjos ribose ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės, stumdamas šalia savęs paspirtuką. Paėjęs kelis žingsnius, jis atsistojo ant paspirtuko ir pradėjo lėtai važiuoti. Tuo metu, kai berniukas jau buvo įžengęs į perėją ir judėjo link kitos gatvės pusės, priekyje jos stovėjęs raudonos spalvos automobilis pajudėjo iš vietos ir įvažiavo į perėją. Kitą momentą paspirtuku važiavęs berniukas atsitrenkė į automobilio Honda CR-V priekinę kairę dalį, po ko nugriuvo ant kelio. Automobilis Honda iš karto sustojo. Visą tai pamačiusi, išlipo iš automobilio ir nubėgo prie vaiko. Prie jo jau pradėjo rinktis pėstieji. Paklausė, ar kas iškvietė greitąją ir policiją. Jai atsakė, kad dar ne. Nuskubėjo prie savo automobilio paimti telefono, tačiau išgirdo, kad už jos stovėjusio automobilio vairuotoja jau kažkam skambina. Pasiaiškinusi sužinojo, kad ji jau iškvietė tarnybas. Po šito jos abi nuėjo prie berniuko. Vaikas buvo šoke, labai išsigandęs. Klausė, ar jam kas skauda. Jis vis kartojo, kad jam viskas gerai, kad mama supyks. Jis taip pat kartojo, kad ji jo nematė. Automobilio Honda CR-V vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio ir prie jo stovėjo, matė, kad ji kažkam skambina. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Medikai pradėjo rūpintis vaiku, o ji policijos mikroautobuse parašė paaiškinimą apie tai, ką matė. (b.l. 45-47)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad VTMT specialistas, išnagrinėjęs E. L. medicininius dokumentus, davė išvadą, kad „<...> E. L. 2021-09-27 (duomenys neskelbtini) pagalbos poskyryje nustatyta poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai dešinės kojos kelio, blauzdos ir pėdos srityse, bei dešinio blauzdikaulio apatinės dalies lūžis per augimo liniją. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai, aptariamo eismo įvykio metu.“ (b.l. 37-39)

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamosios veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. T., anksčiau nurodytu laiku vairuodama automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t.y. (duomenys neskelbtini), važiavo automobilių kolonoje (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sustojo, prieš pradėdama vėl važiuoti, buvo neatidi ir neatsargi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad į perėją, prieš kurią ji sustojo, neįžengė pėstieji, pajudėjusi iš vietos, įvažiavo į perėją ir susidūrė su jos atžvilgiu iš kairės į dešinę perėja paspirtuku judėjusiu mažamečiu E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. T. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame pateikti specialisto paaiškinimai ir kita eismo įvykio vietoje surinkta informacija.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. T., neatsargiai vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų E. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp R. T. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas daro išvadą, kad R. T. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas neatsargus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – brandaus amžiaus, nedirbanti, bausta administracine tvarka, anksčiau teista. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į baudos dydį, kaltinamosios finansinę, socialinę padėtį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t.y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 10 mėnesių.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji R. T. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė uždrausti R. T. vairuoti transporto priemones dvejus metus. Tuo tarpu kaltinamosios gynėja prašė neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, atsižvelginat į reikšmingas asmenines kaltinamosios savybes, kurios turėtų įtakos jos tolimesniam gyvenimui, t.y., kad ji yra pensijinio amžiaus, gyvena viena, automobilis pritaikytas negaliai, jis reikalingas tenkinant būtinus gyvenimiškuosius poreikius.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą, atsižvelgtina į aplinkybių visumą: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, be to, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; jos padarymo aplinkybes – eismo įvykis įvyko intensyvaus eismo metu, po daugumos asmenų darbo valandų, R. T. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog būtų buvęs viršytas greitis ar būtų buvę chuliganiškai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka pajudant iš vietos, o ne sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas; tai, kad po eismo įvykio kaltinamoji nedelsdama ėmėsi rūpintis nukentėjusiuoju, teiravosi ar jam kažką skaudą, norėjo iškviesti tarnybas, tačiau kiti asmenys, kurie būriavosi aplink, nurodė, kad tarnyboms jau pranešta; tai, kad kaltinamosios būtiniausių poreikių patenkinimui yra svarbi galimybė vairuoti transporto priemones, ji yra pensininkė, turinti negalią, gyvena viena, tad specialioji teisė vairuoti transporto priemonę būtina savimi pasirūpinti; R. T. dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi; į nukentėjusiojo įstatyminės atstovės poziciją, kuri nurodė, kad susitaikė su kaltinamąja, jai jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje, žala atlyginta. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 MGL (2250 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti R. T., kad bauda per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ((būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas