Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-04-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-174-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
II-174-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00461-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-174-1049/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00461-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – G. S.,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato įgaliotam atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. V. 2019 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 23-ANR_L-146-2019, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. spalio 20 d. pareiškėjas G. S., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Panemunės komisariato viršininkui dėl to, kad 2018 m. spalio 20 d., apie 19.09 val., prie (duomenys neskelbtini) Kaune, namo laiptinės durų, jam tvarkant apšvietimą prie įėjimo, atėjusi kaimynė pradėjo priekaištauti jam ir laikydama rankose peilį juo švaistėsi, kas G. S. sukėlė baimę.

2019 m. vasario 1 d. Kauno AVPK Panemunės komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi įvertinus pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnyje objektyviuosius požymius, nustatyta, kad tarp G. S. ir G. Č. įvyko abipusis apsižodžiavimas, tačiau negauta duomenų, kad būtų peržengtos viešosios rimties, tvarkos ribos, taip pat įvykęs konfliktas būtų sutrikdęs nesuinteresuotų asmenų teisę į viešąją rimtį, tvarką, todėl administracinė teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nenustačius G. Č. veiksmuose objektyvių, neginčijamų nusižengimo požymių.

Skundą padavęs asmuo – G. S., prašo panaikinti Kauno AVPK Panemunės policijos komisariato 2019 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 23-ANR_L-146-2019, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Šalies argumentai

Skunde G. S. nurodo, kad 2018 m. spalio 20 d. dėl netinkamo G. Č. elgesio kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad ji 2018 m. spalio 20 d., apie 19.00 val., prie antros laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, jam keičiant apšvietimo lempą, laikydama rankose peilį, jį koneveikė necenzūriniais žodžiais bei apšmeižė. 2019 m. sausio 24 d. G. S. skundu pasikreipęs į policijos komisariato pareigūnus, dėl įvykio tyrimo eigos, 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. 23-ANR L-146-2019 „Dėl 2018-10-20 rašyto pareiškimo“, buvo informuotas apie tai, jog 2019 m. vasario 1 d. priimtas nutarimas Nr. 23-ANR N-165-2019, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. G. S. skundu teigia, jog įvykis nebuvo tiriamas nuo pareiškimo pateikimo (t. y. nuo 2018 m. spalio 20 d.) iki pat 2019 m. sausio 24 d., skundo padavimo momento, o tai yra esminis procesinis pažeidimas objektyviam ir greitam aplinkybių ištyrimui. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. Č. pripažino, kad iš tiesų nurodytu laiku pamatė, kad laiptinės durys (kurios rakinamos, bet kodinės spynos nebuvo ir nėra iki šio momento) praviros, o pasirodžius gretimos laiptinės gyventojui ėmė priekaištauti, kad jis negadintų bendro kaimynų turto – apšvietimo lempos ir jos jungiklių, tačiau peiliu negrasino, ar naudojo necenzūrinius žodžius, mosavusi, ji nepamena, tačiau neatmeta galimybės, kad peilį ji galėjo turėti (gamino namuose maistą). Tačiau aplinkybė, ar buvo grasinama, liko neišaiškinta, nes nurodymas, kad ji nepamenanti tik patvirtina aplinkybę, kad buvo apklausta praėjus laiko tarpui po įvykio, o ne iš karto po 2018 m. spalio 20 d. įvykio, be to, neištirta įvykio vieta, o sprendimas priimtas apsiribojant įrašu, jog policijos pareigūnai iškviesti praėjus pusei valandos po įvykio. Nors konflikto su kaimyne G. Č. faktas akivaizdus, policijos pareigūnai peržiūrėję vaizdo medžiagą, kuri yra be garso, nustatė, kad konflikto požymių nesimato, nors tai tik prielaida, kad nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai viešoje erdvėje. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad nepateikė įrašo bei išdidintų nuotraukų, nes tokio įpareigojimo nebuvo gavęs, raštu apie tyrimo eigą buvo informuotas tik po 2019 m. sausio 24 d. skundo pateikimo, kuomet papildomai 2019 m. sausio 25 d. apklaustas policijos pareigūnų sužinojo, kad privalo pateikti įrašą, tačiau nepasitikėdamas jais, nurodė, kad jį pateiks tik teisme. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo išsamus, nebuvo tinkamai ištirtos visos aplinkybės, laikantis įstatyme įtvirtintų normų reikalavimų, be to, buvo ir akivaizdūs procesiniai pažeidimai – po pareiškimo įregistravimo įvykio dieną, jokių konkrečių veiksmų nesiimta iki 2019 m. sausio 24 d., pateikto skundo, vėliau, skubos tvarka, jis buvo papildomai apklaustas ir jam buvo įteikti pasirašyti du raštai apie tyrimo eigą būtent 2018 m. lapkričio 29 d., Nr. 20-S-2229(2.2) (dėl pradėtos administracinio nusižengimo teisenos) ir 2019 m. sausio 29 d., Nr. 20-S-4738 (2.5) (dėl administracinės teisenos nutraukimo).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo G. S. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo skundo netenkinti, palikti galioti 2019 m. vasario 1 d. Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. V. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną kaip pagrįstą ir teisėtą.

Teismo posėdžio metu G. S. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir parodė, kad jis gyvena pirmoje namo laiptinėje ir kelių kaimynų, iš antros namo laiptinės, prašymu buvo paprašytas pastatyti lempą, kuri veiktų nuo judesio daviklio, už ką jam kaimynai sumokėjo atlygį. Jam reguliuojant lempą prie jo priėjo kaimynė, kuri nustebino jį vartojamais necenzūriniais žodžiais ir turėjo rankoje peilį. Nurodė, kad ankščiau su kaimyne konfliktų neturėjo, ji yra baikštus žmogus, todėl turėjo laiko, leisdamasi iš ketvirto aukšto pagalvoti ką turi rankoje, bet mano, kad konfliktinės situacijos kyla nuo kaimynės R., gyvenančios trečioje laiptinėje. G. S. paaiškino, kad jau pradėjus rinktis įrankius, prie jo priėjo G., kuri vartodama necenzūrinius žodžius, klausė jo, ką jis čia daro ir sakė, kad jis čia darė ką nori, tačiau jį išgąsdino jos rankoje laikytas virtuvinis peilis, kadangi buvo tamsus paros metas, todėl visų necenzūrinių žodžių, kuriuos G. vartojo, jis neatsimena. Pamatęs peilį jis nebėgo, pagalbos nesišaukė, nes ji yra senas žmogus ir galvojo, kad reikalui esant sugebės ją atstumti, tačiau tikrai manė, kad ji gali atlikti kokius nors veiksmus su peiliu, kadangi ji nelaikė jo tiesiai rankoje, kilnojo rankas su peiliu. Kai G. nuėjo, jis pasiėmė savo kopėčias pažiūrėjo kur ji gyvena, kad galėtų tinkamai informuoti policiją. Kad kaimynė tai galėjo padaryti dėl išgąsčio, kadangi matė atidarytas laiptinės durtis, nemano, nes galėjo matyti ir jį, o jis čia gyvena beveik dešimt metų ir iš matymo kaimynė jį turėjo atpažinti. Ar įvykį matė kiti asmenys jis nežino. Įvykis nufilmuotas vaizdo kameromis, kurias jis pastatė po įvykio, kurio metu buvo supjaustytas, todėl sumontavo kameras, kad visiems būtų saugiau. Pakalbėjęs su kitais kaimynais sužinojo, kad G. Č. norėtų atsiprašyti ir pergyvena dėl vykstančių procesų, todėl savo skundo atsisako ir prašo procesą nutraukti.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje atstovas D. B. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas G. S. atsisako savo skundo reikalavimų, prašo G. S. skundo netenkinti ir bylos nagrinėjimą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius- viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose, ar kitus panašius veiksmus, trikdančius viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Išanalizavus byloje esančius duomenis sutiktina su skundžiamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 23-ANR_L-146-2019, administracinio nusižengimo byloje, argumentais, jog G. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog tarp G. S. ir G. Č. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad G. S., paprašytas kaimynų sutvarkyti apšvietimą prie laiptinės įėjimo tą ir darė, o G. Č., pamačiusi praviras laiptinės duris, kurios visuomet būna uždarytos ir atremtas kopėčias, išėjo uždaryti durų ir pamatė, kad laiptinės apšvietimo jungiklis yra išardytas, dėl to nežinojusi, kad G. S. veikia paprašytas kitų kaimynų, jo klausė, ką jis daro ir pradėjo priekaištauti, kad šis negadintų bendro kaimynų turto. Kaip nurodė G. Č., ji konflikto metu galėjo rankoje turėti peilį, kadangi tuo metu gaminosi valgyti, tačiau necenzūrinių žodžių nevertojo ir peiliu negrasino. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir byloje pateiktas įvykio vaizdo įrašas. Be to, G. S. įvykio metu, anot G. Č., rankoje laikė atsuktuvą ir nors teigė, kad jis išsigando G. Č. laikomo peilio, konfliktui pasibaigus, su ja kartu nuėjo iki G. Č. buto durų, kas suponuoja išvadą, jog G. S. nebuvo nei išsigandęs, nei itin nepasitenkinęs įvykusiu konfliktu, jokių skundų iš kitų asmenų dėl šio įvykio taip pat negauta, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl nustatytų aplinkybių būtų peržengtos tvarkos rimties ribos ir tai sudarytų ANK 481 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėtį.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. Č. būtų atlikusi aktyvius veiksmus su galimai rankoje laikytu peiliu, dėl ko G. S., būdamas jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), sveikas vyras, galėtų pagrįstai manyti, jog pensijinio amžiaus G. Č. ( gim.(duomenys neskelbtini)) galėtų kaip nors realiai sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ar jam kelti grėsmę. Pareiškėjas nurodė, jog konfliktiniai santykiai su kaimynais tęsiasi kurį laiką. Netaktiškas elgesys tarp kaimynų, kurio metu buvo pavartota kelių žodžių netinkama leksika ir nekorektiški išsireiškimai ar priekabiai, kaip reakcija į kitų asmenų elgesį daugiabučio namo kieme, nesant kitų asmenų pareiškimų, negali būti priežastimi asmens veiksmuose nustatyti net ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo požymių, aiškinantis tarpusavio santykius. Taigi, įvertinus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. Č. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, sudėtis.

Aptartų įrodymų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas G. S., bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė savo skundo reikalavimų, nurodė, jog norėtų susitaikyti su G. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. S. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. V. 2019 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 23-ANR_L-146-2019, administracinio nusižengimo byloje palikti galioti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis