- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 1-1400-725/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kaltinamasis
- L. T.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.6.6; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; .3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
2018 m. birželio 5 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. T. 2018 m. kovo 4 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. P. – tyčia sugriebęs už riešų jėga tempė laiptais, po ko prispaudė kairę ranką prie karšto radiatoriaus, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, stūmė nukentėjusiąją ant žemės, prispaudęs keliais kojas ranka spaudė dešinę plaštaką bei ne mažiau penkis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, I laipsnio terminiu nudegimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimu krūtinėje.
Kaltinamasis L. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis visų detalių neprisimena, nes viskas vyko labai greitai. Iki konflikto su L. P. gyveno kaip šeima, mąstė apie ateitį. Prieš mėnesį L. P. paprašė jo išsikraustyti iš buto, pranešė, kad jie ne pora. Tačiau ir vėl jam leido toliau gyventi. Jie tai pykdavosi, tai ir vėl viskas buvo gerai. Visą laiką buvo blaškymasis – tai kartu gyvens, tai negyvens. Konfliktas įvyko 2018 m. kovo 4 d. L. P. senelių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Jiems būnant antrame aukšte, kilo konfliktas, nes jis norėjo pažiūrėti, ar L. P. telefone nėra kažkokių melų, įtarimų dėl tam tikrų dalykų, jos paprašė duoti savo telefoną, tačiau nukentėjusioji jam jo nedavė. Ji ėjo į pirmą aukštą, o jis norėjo dar su ja pasikalbėti. L. P. atsisėdo ant laiptų. Tada jis suėmė jai už abiejų rankų riešų, tiesiog kėlė nukentėjusiąją į viršų už rankos, tempė už rankos per kelis laiptus, nusivedė į miegamąjį. Ten jam buvo parodytas telefonas, bet buvo parodyta ne viskas. Tada jie nuėjo į apačią ir konfliktas ten prasitęsė. Jie sėdėjo ant sofos, šalia buvo stalas. Sėdėjo prie radiatoriaus. Jis prašė telefono, o L. P. stojosi ir norėjo kažkur eiti. Jis irgi stojosi ir gal kažkiek pastūmė nukentėjusiąją, ji užkliuvo už stalo ir tada abu kartu virto ir nukrito ant nugaros. Kadangi L. P. nedavė telefono, jis nukentėjusiosios abi rankas ir kojas prispaudė ant žemės su savo rankomis ir kojomis. Keliais buvo prispaudęs L. P. rankas, nes bandė paimti ir laikė telefoną (kelis kartus buvo paėmęs). Taip pat prie radiatoriaus buvo prispaudęs L. P. rankos plaštaką, tačiau ne ištisai laikė prispaudęs, o buvo pridėjęs ir vėl paleidęs gal 3–4 kartus. Jei būtų ilgai laikęs, mano, kad būtų buvę ne tokie nudegimai. Sudavimus su kojomis pripažįsta, tik mano, kad L. P. ne spardė, o tiesiog stūmė su koja. Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų taip stūmė, bet tai nebuvo toks spardymas, kad tiesiog spirti. Buvo stumta su koja, nes jis buvo paėmęs jos telefoną, pradėjo skaityti jame žinutes, L. P. sėdėjo šone, norėjo atimti telefoną, ir jis, įremdamas savo koją jai į koją ar pilvą, tiesiog ją atstumdavo, taip darė gal 3–4 kartus, jei nukentėjusioji nurodo, kad 5, tai gali taip būti. Labai stiprių pastūmimų nebuvo, bet nebuvo tai ir paglostymai. Stūmė tokiu smarkumu, kad nustumti žmogų. Kad 2018 m. kovo 4 d. buvo atvažiavę L. P. draugai, kaltinamasis nepamena. Išeiti iš buto jai nedraudė. Pripažįsta, kad nukentėjusioji fiziškai silpnesnė už jį ir kad yra fizinis poveikis, jei ją stumia ar ko neleidžia. Mano, kad konflikto metu nukentėjusioji išsigando. Nėra smurtavęs prieš kitas merginas. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis. Dabar jis yra nedirbantis ir negauna pajamų, jam padeda tėvai. Labai blogai vertina savo elgesį ir jokiais būdais nesiteisina. Daug kartų atsiprašė L. P., labai gailisi. Yra sumokėjęs 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad tai pakankama suma.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo L. T. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios L. P., liudytojos D. P. parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu kaip sugyventiniai pragyveno 2 mėnesius ir 1 savaitę, mėnesį vedė bendrą ūkį, buvo viskas gražiai. Antrą mėnesį jie vis dar vedė bendrą ūkį, bet nukentėjusioji pasakė, kad jau nebenori kartu gyventi, paprašė išsikraustyti, po to ji pasakė, kad jie gali toliau bendrauti. Po dviejų savaičių pasakė, kad jie jau ne kartu. kad paliktų ją ramybėje ir nesikištų, bet kad gali gyventi pas ją, bet kad jai netrukdytų, neaiškintų, kaip elgtis, nekontroliuotų Po to jie dar gyveno, turėjo intymių santykių. Paskutines dvi savaites iki įvykio vedė bendrą ūkį, nes gyveno kartu, darėsi valgyti, nepamena, ar turėjo santykius, kaip pora. Konfliktas prasidėjo nuo kompiuterio – nukentėjusioji ruošėsi egzaminui, o kaltinamasis paėmė kompiuterį, paskaitė jos susirašinėjimą su drauge, pamatė, kad ji aptarinėja su drauge jų santykius ir dėl to supyko. Jam būnant ant lovos ir skaitant jos susirašinėjimą, ji pasakė, kad reikia ruoštis egzaminui, ir bandė kompiuterį paimti eidama link jo. Tada jis ją nuspyrė nuo lovos. Taip ji dar ne kartą bandė atsiimti kompiuterį ir kaltinamasis ją nuspyrė su kojos padu ne mažiau kaip 5 kartus, pataikydamas į įvairias kūno vietas – pilvą, šoną. Mano, kad nuspyrimas nuo lovos yra spardymas. Ji iš visų jėgų stengėsi atimti, jis iš visų jėgų stengėsi ją nustumti. Pamačiusi, kad nepavyks to padaryti, ji pasakė, kad eina pas močiutę. Kaltinamasis užsinorėjo paimti jos telefoną. Jai lipant laiptais, jis ją sustabdė 4–5 laiptai nuo viršaus, paėmė už abiejų rankų riešų ir užvilko į viršų – ji pati nelipo, priešinosi. Vėliau apačioje sėdint ant sofos, jis norėjo atimti nukentėjusiosios telefoną, norėjo, kad ji telefoną atrakintų savo pirštu, todėl jis stengėsi priglausti nukentėjusiosios pirštą prie telefono. Jam nepavyko jos priversti, dėl to jis glaudė nukentėjusiosios ranką prie radiatoriaus. Nukentėjusioji pradėjo klykti. Nudeginimas matėsi dvi savaites, todėl nemano, kad glaudimas prie radiatoriaus užtruko 2 sekundes. Po to ji bandė išeiti, kaltinamasis ją gaudė, ir jie abu eidami užkliuvo už stalo ir nugriuvo. Tai galėjo būti pastūmimas, nes abu užkliuvo, ar tai buvo specialiai padaryta, nežino. Tada kaltinamasis nukentėjusiąją prirėmė su rankomis ir kojomis prie žemės. Viena ranka buvo užspausta ir ji nieko negalėjo padaryti. Kitą ranką kaltinamasis stengėsi pridėti prie telefono, bet to nepavyko padaryti. Ji verkė ir prašė baigti. Konfliktas vyko kokias 3 val., grumtynės vyko protarpiais. Po visko ji negalėjo išeiti iš buto, nes buvo atimti raktai Kai kaltinamasis leido jai eiti, ji nėjo, nes buvo naktis. Kitą dieną ji buvo išėjusi iš namų. Ji turėjo galimybę kam nors pasisakyti, bet bijojo, kad L. T. keršys, nenorėjo painioti kitų žmonių, tikėjosi, kad įmanoma susitarti gražiuoju. Į policiją ją privertė kreiptis draugai.
Reiškia civilinį ieškinį 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Žalą sudaro nuoskauda, jausmas, kad su ja elgiamasi, kaip su šiukšle. Po šio įvykio nukentėjusioji kreipėsi į šeimos gydytoją, į psichikos centrą – pas psichiatrą, kuris jai rekomendavo 1 mėn. gydymą, kurio turėjo atsisakyti, nes būtų praleidusi 1 mėn. mokslų. Tada jai buvo patarta kreiptis į psichologus. Iki šio įvykio nėra kreipusis į psichiatrą, neturėjo problemų. Nežino, kada bus galima visa tai pamiršti ir vėl pradėti normaliai bendrauti. Ji šlykštisi visais vyrais, nes jie meluoja. Negali normaliai bendrauti su draugais, pasitikėti žmonėmis, nes jai yra daug primeluota. Savaitę laiko ji negalėjo nueiti į universitetą, negalėjo išeiti į viešumą, nes pergyveno ir verkė. Po įvykio ji negalėjo normaliai užmigti, dėl to jai išrašė vaistų „Mirtazapin“ ir „Bromazepam“. Dabar jų nevartoja, užmigti gali. L. T. yra prigąsdinęs, kad pas nukentėjusiąją namuose vaidenasi, todėl jai baisu būti, miegoti namie, nes ji tokiais dalykais tiki. Po įvykio jai yra diagnozuotas organizmo išsekimas ir dėl to yra kitos komplikacijos. Organizmo išsekimas atsirado iš nervų, streso, dėl to, ką patirdavo gyvendama su L. T. – jis neleisdavo miegoti naktimis – teko naktimis aiškintis santykius su L. T., o nukentėjusioji ir taip nepamiegodavo, nes dar naktimis dirbo ir mokėsi. Jos tėvai gyvena užsienyje, ji su jais bendrauja. Juos nuomone, L. T. uždirba pakankamai už reklamas, kad jam užtektų sau, ji nematė, kad jis taupytų pinigus – pirkdavo brangius dalykus, jai sakydavo, kad uždirba daug pinigų.
Liudytoja D. P. parodė, kad L. P. yra anksčiau pasakojusi, kad su L. T. pykosi, kad L. T. pastoviai tikrindavo jos telefonus, kas keletą minučių klausinėdavo, ką ji veikia, su kuo ji susirašinėja. Jai tai atrodė nenormalūs santykiai. Įvykio dieną L. P. visą dieną nebuvo prisijungusi prie „Facebook“ tinklo, nenuvyko į egzaminą. Be to, tą pačią dieną jos buvo susitarusios susitikti, bet L. pasakė, kad negali, kadangi turi padėti seneliams. L. P. atrašinėjo liudytojai keistai, todėl ji su dar dviem draugais nusprendė nuvažiuoti pas L. P., pasižiūrėti, kas pas ją dedasi. Liudytoja su G. ir M. atvyko pas L. P. vakare apie 20 val. L. P. išėjo paduoti knygos M.. Ji elgėsi lyg būtų šoko būsenoje, buvo nerimastinga, pasakė, kad dabar jau su ja viskas gerai, kad nieko, niekur, niekas nepadarys, kadangi niekas iš susiklosčiusios situacijos niekur nepabėgs, kad jis jau susitaikė su tuo kas įvyko. Jie liepė L. per 10 min. pas juos sugrįžti, priešingu atveju jie skambins į policiją. L. P. sugrįžus, visi nuvažiavo į „Mac Donald‘s“, kur ji apsiraminusi, papasakojo, kaip ji norėjo atsiimti savo kompiuteri, o L. T. ją nuspyrė, laikė ją prie radiatoriaus, ją spardė, taip pat rodė randą. Jie paskatino L. P. parašyti pareiškimą policijai. Mėlynės pas L. P. buvo ant kojų, rankų, ant šono. Po įvykio iki šiol L. P. vengia artintis prie vyriškos lyties asmenų ir nelabai su jais bendrauja. Žino, kad L. P. keletą kartų lankėsi pas psichologę, pas psichiatrę. L. P. buvo išrašyti vaistai, kuriuos ji geria iki šiol. Anksčiau iki įvykio ji nesilankė pas psichologus, negėrė psichoaktyvių vaistų. L. elgesyje po įvykio pasikeitė tai, kad ji mažiau sociali, nelabai nori kur nors išeiti, nemėgsta svetimų žmonių, nori būti artimų žmonių rate, tapo liūdnesnė.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole liudytoja apklausta L. P. parodė, kad 2018 m. kovo 4 d. apie 21.00 val., sugyventinis L. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu ją paėmęs už rankos tempė laiptais, laikė ranką prie įkaitusio radiatoriaus, parvertė ant žemės, ne mažiau 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir nežymius sužalojimus (b. l. 6-8).
2018 m. kovo 5 d Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad pareiškėjai L. P. nustatytas rankos apdeginimas, pastarosios žodžiais, ranką laikant prie įkaitusio radiatoriaus (b. l. 12-13).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 9060 užfiksuota, kad kaltinamajam L. T. 2018 m. kovo 5 d. 23:32 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 57).
Specialisto išvadoje Nr. G743/2018(02) L. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, I laipsnio terminis nudegimas kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimu krūtinėje. I laipsnio terminis nudegimas kairėje plaštakoje galėjo būti padarytas terminio poveikio metu. Kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 38).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Teismas laiko, kad kaltinamasis L. T. kaltu pripažino, ir nors jis neigė nukentėjusiajai spyręs, pripažino, kad tuo metu jis buvo paėmęs nukentėjusiosios telefoną ir link jo puolančią nukentėjusiąją tiesiog nustumdavo nuo savęs su koja, kad ji neatsiimtų telefono, be to nurodė, jog nelaikė nukentėjusios rankos prispaudęs prie įkaitusio radiatoriaus, tačiau pripažino, kad nukentėjusiosios ranką prie radiatoriaus gal 3–4 kartus buvo pridėjęs ir vėl paleidęs. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ją nuspirdavo, kai ji eidavo link jo ir bandė paimti kompiuterį. Kadangi nukentėjusioji posėdžio metu pripažino, jog ji iš visų jėgų stengėsi atimti kompiuterį, o kaltinamasis iš visų jėgų stengėsi ją nustumti, teismas nelaiko šių kaltinamojo parodymų prieštaraujančiais nukentėjusiosios parodymams, kadangi kaltinamasis pripažino buvus nukentėjusiosios nurodytiems veiksmams, tik kiekviena pusė pateikė skirtingą tokių veiksmų įvertinimą: kaltinamojo supratimu, jo veiksmai – jam būnant ant lovos, nukentėjusiajai puolant link jo su tikslu atsiimti savo telefoną, o jam su koja neleidžiant nukentėjusiajai prisiartinti ir stumiančiu kojos judesiu bandant nukentėjusiosios prie savęs neprileisti – negali būti prilyginti tyčiniam žmogaus spardymui. Be to, nukentėjusiosios teigimu, L. T., siekdamas priversti nukentėjusiąją atrakinti savo telefoną, glaudė nukentėjusiosios ranką prie radiatoriaus, o kaltinamojo teigimu, jis buvo prispaudęs L. P. rankos plaštaką, tačiau laikė prispaudęs ne ištisai, o buvo pridėjęs ir vėl paleidęs gal 3–4 kartus. Įvertinus, kad žiemos metu radiatoriai būna labai karšti, kaltinamasis pripažino buvo pridėjęs nukentėjusiosios ranką prie radiatoriaus ir vėl paleidęs gal 3–4 kartus, akivaizdu, kad nukentėjusiajai galėjo būti padarytas I laipsnio terminis nudegimas kairėje plaštakoje. Kadangi nei nukentėjusioji negali pamatuoti jos rankos laikymo prie radiatorius trukmės, nei kaltinamasis gali įvertinti, kiek laiko trukdavo jo iniciatyva nukentėjusiosios rankos prispaudimai prie radiatoriaus, teismas nevertina nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų kaip prieštaringų, bet kaip emocingų, įsiaudrinusių konflikto šalių skirtingą tam tikrų veiksmų vertinimą.
Be to, įvertinęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, kad abiem stojantis nuo sofos, nukentėjusiajai užkliuvus už stalo, dėl to abiem neišlaikius pusiausvyros ir nugriuvus, teismas laiko, kad nebuvo nustatyta kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis L. T. tyčia sąmoningai stūmė nukentėjusiąją ant žemės, todėl šią aplinkybę teismas šalina kaltinamajam iš kaltinimo.
Taigi kaltinamojo L. T. kaltė visiškai įrodyta byloje esančiai įrodymais – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialisto išvada ir tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų, kita bylos medžiaga.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis L. T. 2018 m. kovo 4 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. P., t. y. tempė nukentėjusiąją sugriebęs už riešų, prispaudė kairę ranką prie įkaitusio radiatoriaus, sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, prispaudęs keliais kojas ranka spaudė dešinę plaštaką, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio dilbio srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, I laipsnio terminiu nudegimu kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimu krūtinėje, bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. R. prašė perduoti kaltinamąjį L. T. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamasis L. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 43), administracine tvarka baustas – keletą kartų už važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (būdamas nepilnametis, vairavo dviratį tamsiu paros metu ir nedėvėjo šviesą atspindinčio elemento) (b. l. 44-46), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 51), atlygino nukentėjusiajai dalį – 500 eurų padarytos žalos, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 49). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą G. R. yra kaltinamojo senelė iš motinos pusės (b. l. 110-112), ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu L. T. gyvena su ja, planuoja su ja ir toliau gyventi, jų santykiai yra gana artimi, ji žino viską ką jis daro, kur jis, kada grįš, jai žinomas jo draugų ratas. Anūką auklėja griežtesniu tonu, paauklėjimų jis paiso, jos klauso, kai jam reikia patarimo, kreipiasi į ją. L. T. padeda jai buityje. Su savo tėvais jis bendrauja, bet daugiau bendrauja su ja. Po to įvykio pakankamai daug diskutavo. Anūkas pasidarė kitoks, jo elgesys pasidarė ramesnis. Sutinka būti laiduotoja, supranta, kas tai yra.
G. R. neteista (b. l. 124), administracine tvarka nebausta (b. l. 113) , nuo 2012 m. vasario 2 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, charakterizuojama puikiai (b. l. 109). Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.
Esant G. R. prašymui perduoti L. T. jos – G. R. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis L. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, be to, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamojo L. T. tikslas buvo peržiūrėti jo draugės telefoninius pokalbius, o ne naudoti nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos L. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o G. R. skirti laiduotoja.
Įvertinus kaltinamojo šeimos turtinę padėtį – G. R. teigimu, jos pajamos – 900 Eur per mėnesį, L. T. 60 Eur per savaitę atsiunčia jo tėvai, tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad L. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 700 Eur užstatu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad L. T. smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BPK 140 str., L. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 5 d. 23.15 val. iki 2018 m. kovo 6 d. 14.40 val. (b. l. 79, 81).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72), paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji L. P. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro pasekmės po patirtos traumos: ji jaučiasi neįgali ir pažeidžiama, negali tęsti mokslų, bijo išeiti į gatvę, nenori bendrauti ir dalyvauti socialiniame gyvenime, prašo pagalbos artimųjų, kad nepaliktų jos vienos, priversta nuolat lankytis pas gydytojus, gydymas gali užtrukti. Kaltinamasis ne pirmą kartą sukėlė pavojų jos sveikatai, tyčia žemino ir psichologiškai traumavo, tokiu elgesiu padaryti dvasiniai sužalojimai turės įtakos tolimesniam gyvenimui, tarpusavio santykių kūrimui, ji neturi galimybės patikėti bet kurio kito žmogaus nuoširdumu (b. l. 94-96).
Iš baudžiamojoje byloje pateikto mokėjime nurodymo Nr. 1794 matyti, jog 2018 m. kovo 25 d. dalis žalos atlyginta – nukentėjusiajai pervesta 500 Eur suma (b. l. 114).
Nagrinėjamu atveju dėl L. T. neteisėtų veiksmų (fizinio smurto panaudojimo) nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir neigiamos emocijos, dvasiniai išgyvenimai – išgąstis, nerimas, nesaugumo jausmas, nukentėjusioji turėjo kreiptis psichologinės pagalbos, vartoti raminamuosius vaistus.
Tačiau nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta duomenų, kad šalių nesutarimai tęsiasi beveik nuo jų bendravimo pradžios: iš pačios nukentėjusiosios parodymų ir pateiktų įrodymų (b. l. 97-101) galima manyti, jog jiems dar kartu negyvenant, kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo jos požiūriu neleistinus fizinius veiksmus, nepaisant to, nukentėjusioji leido jam apsigyventi savo namuose, o jau gyvenant kartu, niekaip negalėjo apsispręsti, ar jie gali gyventi kartu – tai prašydavo išsikraustyti, tai leisdavo toliau gyventi. Kaltinamasis taip pat parodė, jog jie ir pykdavosi, ir vėl viskas būdavo gerai, visą bendro gyvenimo kartu laiką buvo blaškymasis – tai gyvens kartu, tai negyvens.
Nuketėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad iš pradžių kaltinamasis jos neišleido iš namų, o kai leido eiti, ji nėjo, nes buvo naktis, atrodo neįtikinamai, nes nukentėjusiosios parodymais, jos močiutė gyvena 3 aukštais žemiau, t. y. nukentėjusioji turėjo galimybę net ir naktį saugiai išeiti iš namų ir kreiptis pagalbos. Nuketėjusiosios parodymai, kad L. T. yra prigąsdinęs, kad pas nukentėjusiąją namuose vaidenasi, todėl jai baisu būti ir miegoti namie, nes ji tokiais dalykais tiki, kelia pagrįstų abejonių, nes realia grėsme laikytina situacija, kuri yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne nukentėjusiojo vaizduotėje.
Teismo nuomone, nukentėjusiosios psichologinės būsenos pablogėjimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykio metu jos patirtu stresu, emocine įtampa, kas be abejonės turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam gyvenimo ritmui, pablogino jos psichologinę būklę – nukentėjusioji lankėsi pas psichologą, psichiatrą, vartojo raminamuosius vaistus. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo skirti medikamentai, patvirtina nukentėjusiosios pateikti receptai (b. l. 127, 128). Liudytoja D. P. patvirtino, jog nukentėjusiąją vežė į psichikos sveikatos centrą pas psichologę, liudytoja teigė, jog žino, kad nukentėjusioji pas psichologę lankėsi keletą kartų, kad buvo nuėjusi pas psichiatrę, buvo išrašyti vaistai. Liudytoja teigė, kad nukentėjusioji vengia vyrų, po įvykio pasikeitė jos elgesys – ji tapo mažiau sociali, nelabai nori kur nors išeiti, nemėgsta svetimų žmonių, nori būti artimų žmonių rate, tapo liūdnesnė.
Tačiau teismo nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų patyrusi tokias ilgalaikes pasekmes, kurios turėtų lemiamą įtaką nukentėjusiosios kasdienei veiklai, būsimiems šeiminiams santykiams, dėl kurių iš esmės būtų pasikeitęs ar pablogėjęs jos gyvenimo būdas, taip pat, kad nukentėjusiajai ateityje bus reikalingas gydymas, ir kad visi nukentėjusiosios įvardinti negalavimai yra tik vien kaltinamojo nusikalstamų veikų pasekmės, nes jokių duomenų, kad nukentėjusiosios raminamųjų vaistų vartojimas yra susijęs tik su aptartu įvykiu, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pati nukentėjusioji, be to byloje nėra įrodymų, jog nukentėjusiajai konstatuoti koks nors psichinės sveikatos sutrikimas. Paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje teismui reikia pateikti objektyvius įrodymus: nurodomas konkrečias aplinkybes patvirtinančius išrašus iš ligos istorijos, gydytojo receptus, kvitus už vaistus, psichologo konsultacijas ir pan.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).
Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad kaltinamasis L. T. veikė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir nesimokantis, tačiau jauno amžiaus ir darbingas asmuo, neturintis sveikatos sutrikimų, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo labai sunkios.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – 700 Eur sumai. Teismo nuomone nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka veikos pavojingumą ir yra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai jau yra atlyginta 500 Eur žala (b. l. 114), iš kaltinamojo L. T. nukentėjusiosios L. P. naudai priteistina 200 Eurų.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje civilinė ieškovė L. P. prašė iš kaltinamojo L. T. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 106-107) pagrindžia, jog L. P. už civilinio ieškinio surašymą ir dalyvavimą byloje atstovui sumokėjo 300 Eur. Nukentėjusiosios jos pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jos interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiosios išlaidos ją atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu teismas
nusprendžia:
L. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 700 Eur (septynių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą L. T. atžvilgiu nutraukti
Perduoti L. T. laiduotojos G. R. atsakomybei.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Išaiškinti L. T., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Įpareigoti laiduotoją G. R. teismo paskirtą 700 (septynių šimtų) Eur užstatą įmokėti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, L. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės L. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. T. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės L. P. patirtas 300 Eur (trijų šimtų eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo L. T..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.