- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7430-860/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01845-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- I. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.2Įrodymų sąsajumas
- 3.2.4.3Įrodinėjimo priemonių leistinumas
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarei Vilijai Partaukienei, Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas I. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė po jos sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. Š., kuri pagal testamentą paliko jai priklausiusį turtą pareiškėjui I. A.. Pareiškėjas 2018-02-26 priėmė palikimą, kurį sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tuomet paaiškėjo, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. Š. sutuoktiniui J. Š., ji niekur nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Būdami santuokoje, V. Š. ir J. Š. privatizavo minėtą butą. V. Š. tikriausiai manė, jog, jeigu privatizavimo sutartis sudaryta jos vardu ir butas taip pat įregistruotas jos vardu, jai nereikia niekur kreiptis dėl jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusios ½ buto dalies palikimo priėmimo. V. Š. priėmė palikimą faktiniu valdymu po sutuoktinio J. Š., kadangi liko gyventi minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki pat savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto V. Š. neturėjo. Ji butą prižiūrėjo, rūpinosi, valdė ir mokėjo mokesčius.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. Š. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant institucijos atstovui.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad institucija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad testatorė V. Š. faktiniu valdymu priėmė po jos sutuoktinio J. Š. mirties palikimą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tokiu atveju VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
4. Suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarei Vilijai Partaukienei buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, tačiau nustatyta tvarka ir terminu ji nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Pareiškimas tenkintinas.
5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).
6. Pareiškėjas I. A., minėta, prašo nustatyti juridinį faktą, kad V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė po jos sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šį faktą reikalinga nustatyti, kadangi testatorė V. Š. pagal testamentą paliko jai priklausiusį minėtą butą pareiškėjui I. A..
7. Palikimas po J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado iki 2000-07-18 Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau 1964 m. Civilinio kodekso normos taipogi numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
8. Byloje nustatyta, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o V. Š. – (duomenys neskelbtini). Taigi, palikimas po J. Š. mirties turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo (duomenys neskelbtini), o po V. Š. mirties – per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas I. A. nustatytu terminu kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po V. Š. mirties ir palikimą priėmė laiku, t. y. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas I. A. yra V. Š. turto paveldėtojas pagal testamentą); tuo tarpu mirusi V. Š. niekada nesikreipė į notarų biurą dėl jos (duomenys neskelbtini) mirusio vyro J. Š. palikimo priėmimo.
9. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.49 str. 1 d.). Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad mirusi V. Š. ir miręs J. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką; byloje nėra duomenų apie jų ištuoką iki J. Š. mirties dienos.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie V. Š. ir J. Š. vaikus ar kitus įpėdinius.
10. Į bylą pateikta 1992-04-16 sutartis, iš kurios matyti, kad V. Š., būdama santuokoje, nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 48,84 kv. m.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjos V. Š. nuosavybės teisė įregistruota į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), įgytą 1992-04-16 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuris tiek pagal LR Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal LR Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
11. Bylos duomenys tvirtina, kad po J. Š. mirties jo sutuoktinė liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir vienintelė priėmė J. Š. palikimą.
Be to, į bylą pateiktais Testamentų registro duomenimis, registre nėra įregistruotų J. Š. sudarytų testamentų, taip pat palikėjo palikimo priėmimo / atsisakymo faktų.
12. Į bylą pateiktas 2018-05-08 UAB „Nemėžio komunalininkas“ raštas dėl atsiskaitymo už suteiktas komunalines paslaugas, kuriame nurodoma, jog už komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaityta ir įsiskolinimo bendrovei iki 2018-04-30 nėra.
13. Suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“, savo pateiktuose atsiliepimuose iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius po savo sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, likusi bendrame bute gyventi, pradėjo naudotis paliko turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, valdė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
15. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio J. Š. palikimą po jo mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK CPK 444 – 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.