Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuris būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, jeigu skundas būtų patenkintas, V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2014 m. vasario 28 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nesant pažeidimo sudėties (subjekto).

Šiaulių apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios N. P. skundas dėl minėto nutarimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. P. parodė, kad palaiko savo skundą ir jame išdėstytus argumentus. Automobilį pastatė prie Senojo bokšto klinikos kieme. Tuo metu daugiau kitų automobilių nebuvo. Ji atvažiavo 7.30 val. ir automobilį pastatė priekiu, t.y. galu prie bortelio. Išėjus apie 10.30 val. priėjo prie automobilio iš šono ir nematė, kad yra raštelis už stiklo, tačiau pamatė ryškiai apgadintą sparną. Prieš patį įvykį automobilis nebuvo apgadintas. Pirmiausia paskambino savo vyrui, pasakė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad prie to pastato yra kameros. Ji pranešė trumpuoju numeriu į draudimą, išsikvietė policiją. Tada išėjo jų Senojo bokšto klinikos direktorius, kuris įsėdo į savo automobilį. Ji jį pasivijo ir paklausė, ar veikia kameros. Jis pasakė, kad yra raštelis, kurio ji nematė. Ji pribėgo ir pamatė užkištą raštelį. Po to ji sulaukė policijos už kokio gero pusvalandžio. Policijos pareigūnai paklausė, ar automobilis draustas. Kitą dieną ar po kelių dienų jai direktorius pasakė, kad buvo atvažiavęs tas žmogus ir klausinėjo apie tas kameras.

Teismo posėdžio metu V. B. parodė, kad jis vairuoja automobilį PASSAT, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raidžių nepamena. 2013 m. lapkričio 12 d. jis buvo pas gydytoją, pasistatė automobilį aikštelėje į bokšto pusę priekiu. Įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, automobilio priekiu prisiparkavo į bokšto pusę, o po procedūrų, įsėdo į automobilį, atbuline eiga išvažiavo į Tilžės gatvę. Atliekant atbulinį manevrą, nejuto jokio smūgio ar stuktelėjimo. Jo automobilis yra apibraižytas gale, priekyje, durelės, kai jis pirko automobilį, jau jos buvo apibraižytas. Yra apibraižytos kelios automobilio detalės, priekyje dešinėje vairuotojo pusėje, kairėje pusėje, durelės, žiūrint į automobilį, taip pat gale į buferį buvo įvažiavę, buvo incidentas. Keleivio pusėje yra apgadinimų, į garažą įvažiuojant žmona varė kelis sykius, tai nubrėžė galinį sparną. Minimas incidentas su garažu, tik toje vietoje žmona važiuodama atbuliniu manevru nubraižė keleivio pusės galinį sparną. Automobilis pirktas apibraižytas iš anksčiau. Nuo įsigijimo iki šio minimo incidento, sūnus važiavo, jam buvo atsitrenkę į galinį buferį, buvo deklaracija užforminta.

Iš policijos pareigūnų Ž. Sverdlovo ir A. Špakausko tarnybinių pranešimų matyti, kad juose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, jog 2013 m. lapkričio 12 d. buvo gautas pranešimas, kad Tilžės g. 11, Šiauliuose, įvyko techninis eismo įvykis, kur vienas iš eismo įvykio dalyvių pasišalino. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko N. P., kuri paaiškino, kad grįžusi prie savo automobilio „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado apgadintą priekinį bamperį ir priekinį kairės pusės sparną. Už valytuvo buvo užkištas lapelis, kuriame nurodoma, kad jos automobilį apgadino automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino. Buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso V. B.. Apžiūrėjus ir nufotografavus minėtą automobilį, buvo nustatyta, kad jis turi ne vieną apgadinimą, būdingą eismo įvykiui, tačiau nesimatė apgadinimų, kurie būtų padaryti neseniai, nes nebuvo nei dažų likučių, nei grunto likučių ar kitokių pėdsakų. Pats vairuotojas paaiškino, kad jokio automobilio nekliudė, o savo automobilį apgadino seniai, važiuodamas į savo garažą (medžiagos Nr. 07-13-7969564 1-2 b. l.).

Eismo įvykio vietos schemoje matyti automobilio „Honda Jazz“ padėtis (medžiagos Nr. 07-13-7969564 3 b. l.).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Honda Jazz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, bamperis; o automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, galinis bamperis, užpakaliniai kairės ir dešinės pusės sparnai, užpakaliniai dešinės pusės žibintai (medžiagos Nr. 07-13-7969564 5,8 b. l.).

Iš medžiagoje Nr. 07-13-7969564 pridėtame kompaktiniame diske esančių nuotraukų vizualiai matyti minėtų automobilių apgadinimai. Iš fotonuotraukos Nr. PB 120172 matyti automobilio Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai aukštyje nuo 48 cm iki 64 cm. Iš fotonuotraukos Nr. PB 120180 matyti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai aukštyje nuo 46 cm iki 65 cm. Iš fotonuotraukos Nr. PB 120181 matyti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai aukštyje nuo 42 cm iki 60 cm. (kompaktinė plokštelė byloje)

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus dokumentus, teismas laiko, jog skundas tenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-752/2012, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-927/2012, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1316/2012 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr.N62-1623/2011 ir kt.). Tuo tarpu ATPK 250 straipsnio 1 punktas reglamentuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras nesiėmė priemonių visoms byloje esančioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti. Nukentėjusioji N. P. parodė, kad kitą dieną ar po kelių dienų jai Senojo bokšto klinikos direktorius nurodė, kad buvo atvažiavęs tariamas pažeidėjas, kuris klausinėjo apie kameras esančias automobilių stovėjimo aikštelėje. Šios aplinkybės byloje nebuvo tirtos, todėl būtina apklausti Senojo bokšto klinikos direktorių apie tariamo pažeidėjo vizitą dėl kamerų, esant galimybei, pateikti tariamo pažeidėjo fotonuotrauką atpažinimui. Be to, V. B. tyrimo metu paaiškinime nurodė, kad automobilį nubraižė varydamas atbuline eiga į garažą, o teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį nubraižė žmona, varydama atbuline eiga į garažą. Siekiant pašalinti šias aplinkybes, būtina išsiaiškinti, kad V. B. yra vedęs, ar jo žmona turi vairuotojo pažymėjimą ir moka valdyti transporto priemonę, būtina apklausti V. B. žmoną dėl automobilio apgadinimo. Iš 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimo matyti, kad policijos pareigūnai, apžiūrėję apgadintas transporto priemones, nurodė, kad V. B. automobilis „VW Passat“ turi ne vieną apgadinimą, nenustatė šviežių apgadinimų, kadangi nebuvo nei dažų, nei grunto likučių, ar kokių kitų pėdsakų, kurie liudytų apie automobilių kontaktą. Pagal LR ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada bei specialisto paaiškinimas. Pagal LR ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Iš medžiagoje Nr. 07-13-7969564 pridėtame kompaktiniame diske esančių nuotraukų Nr. PB 120172, Nr. PB 120180, Nr. PB 120181 matyti, kad automobilių sugadinimai yra panašiame aukštyje. Policijos pareigūnai neturi specialių žinių konstatuoti ar apgadinimai yra padaryti šių automobilių tarpusavio kontakto metu. Šioms nurodytoms abejonėms, pareigūnas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų. ATPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Be to, pagal LR ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra ir specialisto paaiškinimas, pateikiant jam aukščiau paminėtas fotonuotraukas dėl galimo automobilių tarpusavio kontakto.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras nesiėmė visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo, neišnaudojo visų galimų tyrimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinės teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui rinkti papildomus įrodymus bei tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad administracinis teisės pažeidimas galimai yra padarytas 2013-11-12. LR ATPK 35 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Kadangi Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro priimtas 2014 m. vasario 28 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinės teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui rinkti papildomus įrodymus bei tinkamai išspręsti atsakomybės klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013-11-12.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

N. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2014 m. vasario 28 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžinti bylą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-13-7969564 nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2013-11-12.

Nutartis per 20 dienų nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.