- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 1-2642-928/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46281-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G., 2015-08-18, apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), bute būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu stumdė savo mažametį brolį L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir vieną kartą sudavė kumščiu broliui į pilvą, taip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui mažamečiui L. G. fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.
Be to, jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. vykstant konfliktui su mažamečiu broliu L. G., ginti mažamečio brolio atėjusią ir tarp jų atsistojusią seserį nepilnametę J. G., gim. (duomenys neskelbtini), stumdė ir vieną kartą kumščiu trenkė J. G. į dešinės rankos petį, taip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo R. G. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis R. G., ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino pilnai, labai gailisi, kad jo veiksmai sukėlė skausmą broliui L. G. ir sesei J. G.. 2015-08-18, dienos metu buvo su draugais žvejoti, gėrė alų ir degtinę. Apie 22.00 val. grįžo į namus. Namuose buvo sesė J. G., kuriai apie 15 metų ir brolis L. G., kuriam apie 13 metų, kurie kambaryje žiūrėjo televizorių. Jis neprisimena, kaip broliui L. liepė eiti surinkti į laiptinę išbirusio į dalis jo telefono, tačiau prisimena, kad jis susipyko su broliu L., kuris prieš jį atsikalbinėjo. Prasidėjus konfliktui, jis su broliu L. stumdėsi, rėkė ant brolio L., kad neklauso ir atsikalbinėja. Matydama, šį konfliktą, tarp jų atsistojo sesė J.. Sesuo J. bandė juos vieną nuo kito atitraukti, kad nesistumdytų. Besistumdant jam ir broliui vieną kartą sudavė sesei J. į dešinį rankos petį. Stumdamas brolį L. šiam pataikė į pilvą, bet negali pasakyti ar jis pataikė broliui su kumščiu, ar su ranka. Jis prisimena, kad sesuo J. išėjo iš buto, tačiau nepamena, kad jis būtų užrakinęs buto duris. Jis prisimena, kai J. su L. išėjo pas kaimynę K. ir į namus negrįžo, tačiau ar jis užrakino buto duris, neprisimena. Jis prisimena, kad buvo atvykę policininkai ir jį išvežė į Kauną, į Dainavos PK. Jis pasižada, kad šeimoje daugiau nekonfliktuos su broliu L. ir sese J., pasižada, kad daugiau nesistumdys su šeimos nariais ir nesimuš. (b.l. 94-95).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusiojo mažamečio L. G. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su mama V. G., sesėmis Ž. ir J. ir broliu R. G.. 2015-08-18, apie 22.00 val. jis buvo namuose su sese J., o mama V., bei sesuo buvo išėjusios pas draugus. Namuose jis su J. žiūrėjo televizorių. Į namus parėjo girtas brolis R., kuris stovėjo tarpduryje, svyravo, o jo telefonas buvo nukritęs koridoriuje ant grindų ir pabiręs dalimis. Jis pakėlė nukritusį brolio R. telefoną, jį surinko ir padėjo virtuvėje ant stalo. Brolis R. jo paklausė „ar surinkai gaidy telefoną“, jis jam atsakė, kad jis ne gaidys, o jo telefoną surinko. Brolis R. pasakė, kad jis yra per „šustras“ ir paprašys savo pažįstamų jį sumušti ir išveš jį į mišką. Jis pasakė broliui R., kad jis jo nebijo ir jei jis jį išveš į mišką, bus jam tik blogiau. Brolis R. su juo kalbėjo piktai, rėkdamas. Sesuo J. išėjo paskambinti mamai V., kad ji sugrįžtų į namus, nes brolis girtas namuose triukšmauja. Išėjus J. iš buto, brolis R. nuėjo į jų kambarį ir atsigulė į savo lovą. Brolis R. eidamas į kambarį užrakino jų buto durų vidinę spyna, kad niekas neįeitų į namus. Jis nuėjo ir atrakino buto duris, o brolis R. atsikėlė iš lovos ir atėjo prie buto durų ir jas vėl užrakino. Brolis R. pradėjo rėkti, kad jis neatrakintų buto durų. Jis pradėjo broliui R. sakyti, kad tuojau pareis sesė J., bet jis nieko nenorėjo girdėti. Jis atrakino buto durų spyną ir į namus įėjo iš koridoriaus sesė J.. R. atėjo iš savo kambario ir jam einat į kambarį, jį brolis pastūmė iš nugaros, bet jis nenugriuvo. Jis apsisuko ir pastūmė brolį R., tada brolis užsimojo rankos kumščiu į jį, tačiau sesė J. atsistojo tarp jų, kad brolis R. jam nesuduotų. Brolis R. kumščiu vieną kartą trenkė sesei J. į ranką netoli peties. Po smūgio sesė J. pradėjo verkti, bet nesitraukė nuo jų. Jis su sese J. brolį R. nustūmė ant mamos V. lovos ir jį ten nuvertė. Brolis atsistojo nuo mamos lovos, jie vėl pradėjo stumdytis, o sesė J. vėl stovėjo tarp jų. Jie taip besistumdydami atėjo į buto koridorių. Brolis R. jį stipriai pastūmė ir jis vos nenukrito, bet išsilaikė. Brolis R. atsisėdo virtuvėje ant kėdės, o jis priėjo arčiau, tada brolis dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą jam į pilvą. Jam labai pradėjo skaudėti pilvą, trūko oro. Tuo metu, kai brolis R. jam smogė, sesė J. stovėjo tarp jų. Po smūgio jis pradėjo verkti ir pasakė broliui, kad eina pas kaimynę iškviesti policiją. Buvo iškviesta policija. Jam būnant pas kaimynę atėjo ir sesuo J., kuri taip pat pasakė kaimynei, kad ir ją brolis R. mušė. Jiems būnat pas kaimynus, atėjo ir jų mama V., o vėliau atvažiavo policija. Brolis R. nenorėjo įsileisti policijos, bet po kiek laiko įsileido į butą policininkus ir brolį policininkai išvežė. Mama V. davė jam tabletę nuo skausmo. Brolis R. po to įvykio jo atsiprašė, prie jo daugiau nelindo. (22-23 b. l.).
Nukentėjusiosios nepilnametės J. G. parodymais, kad ji gyvena kartu su mama V. G., broliu L. G., kuriam 13 metų, sese Ž. G., kuriai 17 metų. Iki įvykio kartu su jais gyveno brolis R. G., kuriam 29 metai. Kai brolis R. būna blaivas, jokių problemų namuose nebūna, bet jei jis pareina į namus girtas, tai namuose triukšmauja ir žada juos visus išvežti į mišką. 2015-08-18, apie 22 val. ji buvo namuose, kartu su broliu L. ir žiūrėjo televizorių. Mama V. ir sesė Ž. buvo išėjusios pas draugus. Jai būnant namuose su broliu L., į namus parėjo girtas brolis R. G.. R. parėjęs į namus liepė L. eiti į koridorių ir surinkti jo telefono dalis, nes kai jis ėjo girtas į namus, jam koridoriuje iškrito iš rankų telefonas ant grindų ir išsiardė dalimis. Brolis L. nuėjo į koridorių, surinko telefono dalis, parnešė į kambarį ir padėjo kambaryje ant stalo. R. pradėjo kabinėtis prie L., kodėl jis nedaro tai, ką jis liepia. L. pasakė broliui, kad jis telefoną parnešė iš koridoriaus, jį surinko ir padėjo ant stalo. L. pradėjo su broliu R. ginčytis. Ji išėjo iš buto į lauką ir paskambino mamai V., kad R. į namus parėjo girtas ir namuose triukšmauja. Mama V. pasakė, kad tuoj pareis į namus. Ji pasikalbėjusi su mama V. ėjo į namus, bet negalėjo įeiti į butą, nes R. užrakino buto duris iš vidaus su vidine spyna. Ji girdėjo bute triukšmą ir kaip L. liepė R. atrakinti buto duris. Ją į butą įleido L., nes R. buto durų neatrakino. Ji įėjo į butą, o R. buvo savo kambaryje. R. pamatęs ją vėl pradėjo rėkauti ir atėjo į tą kambarį, kur ji buvo su L.. R. norėjo trenkti L., nes R. pakėlė dešinę ranką prieš L., todėl ji atsistojo tarp jų, kad R. nepradėtų mušti L.. Ji stovėjo tarp jų, o R. su L. stumdėsi. Ji nepasitraukė, tada R. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės rankos petį. Jai pasisukus šonu, R. dešinės rankos kumščiu trenkė L. į pilvą. L. pradėjo verkti ir išbėgo iš buto pas kaimynę K. A., iškviesti policiją. Ji nuėjo pas kaimynę K., kuri jau kvietė policiją ir kalbėjo telefonu. Po kiek laiko pas kaimynę K., atėjo jų mama V.. Kai atvyko policija, R. buvo užsirakinęs buto durų vidinę spyną ir policininkus į butą įleido tik po kurio laiko. Policijos pareigūnai išvežė brolį R., o jie sugrįžo į namus. Kai R. jai trenkė kumščiu į dešinės rankos petį, jai skaudėjo ir kai kurį laiką buvo raudona dėmė. (29-30 b. l.).
Nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2015-08-18, 22.00 val. jos mažametis sūnus L. G. jai pranešė, kad kai ji buvo trumpam išėjusi iš namų, girtas R. G. jam kumščiu trenkė vieną kartą į pilvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Ji pati įvykio nematė, jai tik sakė jos sūnus L. G.. R. G. taip pat trenkė jos dukrai kumščiu į dešinį petį (b.l. 37 ). Papildomos apklausos metu nurodė, kad 2015-08-18 apie 22.10 val. jai paskambino dukra J. ir pranešė, kad namuose girtas R. triukšmauja ir muša tiek ją, tiek L.. Dukra J. nurodė, kad ji su broliu L. yra atėjusi pas kaimynę K., kad yra iškviesta policija. Nuėjus pas kaimynę K., bute buvo jos vaikai, kurie buvo išsigandę, apsiverkę. L. skundėsi, kad jam skauda pilvą, kur sudavė R., o J. sakė, kad ir jai skauda petį, kur trenkė R.. Ji apžiūrėjo vaikus ir gali pasakyti, kad tuo metu pas L. matė paraudusią pilvo odelę, o pas J. nematė paraudimo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir ji su vaikais išėjo iš kaimynės buto į laiptinę. Sūnus L. policininkams papasakojo, kad R. jam vieną kartą sudavė kumščių į pilvą, o J. pasakė, kad jai R. trenkė su kumščiu vieną kartą į petį. Kai R. išvežė policininkai, ji su vaikais grįžo į namus ir užsirakino buto duris. Sūnui L. po sumušimo skaudėjo pilvą, todėl ji nuėjo pas kaimynę K. pasiskolinti vaistų nuo skausmo. Sūnus L. išgėrė vaistus nuo skausmo ir po kurio laiko skausmas jam praėjo. R. G. būdamas girtas konflikto metu dažnai tiek jai, tiek jos vaikams grasina, kad jei jie jo neklausys, tai jis juos su savo draugais sukiš į automobilio bagažinę ir visus išveš į mišką ir pririšęs prie medžio juos paliks miške. Ji sūnui R. G. civilinio ieškinio nereikš, bet norėtų, kad jis būtų nubaustas už tai, kad smurtavo prieš jos vaikus (38-39 b. l.).
Liudytojo T. J. parodymais, kad 2015-08-18 jis pradėjo darbą nuo 19.00 val. Apie 22.30 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama. Nuvykus minėtu adresu, jį pasitiko moteris K. A., kuri paaiškino, kad pas ją bute yra nukentėję du kaimynų vaikai, tai mergaitė J. G. ir berniukas L. G.. Berniukas, kuris prisistatė esantis L. G. verkė, jis papasakojo, kad brolis R. G. kelis kartus jam trenkė kumščiu į pilvą. Jis paprašė, kad L. parodytų tą vietą į kurią jam sudavė brolis R. G.. Berniukas L. pakėlė rūbus ir parodė apnuogintą pilvą, tačiau jokių mušimo žymių ant berniuko odos, pilvo srityje, nematė. Jei gerai prisimena, mergaitė J. sakė, kad brolis R. jai grasino, bet apie mušimą nieko nekalbėjo. Buto Nr. 27 durys buvo užrakintos, bet jam pabeldus R. G. buto duris atidarė. R. G. nebuvo agresyvus, bet vizualiai matėsi, kad yra girtas. R. G. pakluso jo nurodymams ir reikalavimams. R. G. buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK, jam buvo nustatytas 3,93 promilių girtumas. Nukentėję vaikai liko su mama, nes ji sugrįžo į namus, kol jis buvo ir kalbėjosi su vaikais, jie liko laukti kol atvyks operatyvinė grupė (44 b. l.).
Liudytojos K. A. parodymais, kad kaimynystėje 27 bute gyvena G. šeima. V. G. yra rūpestinga mama ir tinkamai prižiūri savo 3 nepilnamečius vaikus, tai Ž. G., J. G. ir L. G.. Šioje šeimoje kartu gyvena ir pilnametis V. G. sūnus R. G.. Kaimynas R. girtas yra priekabus ir konfliktiškas, bet ji pati tiesiogiai su juo konfliktų nėra turėjusi. Nepilnametis L. G. yra labai paslaugus berniukas ir draugauja su jos dukra M. A.. 2015-08-18, apie 22.00 val. ji buvo namuose ir maudė savo dukrą I. P., kuriai 2 metai. Pas ją į vonios kambarį atbėgo jos dukra M. ir pasakė, kad atėjo apsiverkęs L. G.. Ji išėjo iš vonios kambario paklausti L. kas jam atsitiko. L. buvo susijaudinęs, verkė ir buvo susiėmęs už pilvo ir prašė iškviesti policiją, nes brolis R. jam trenkė į pilvą ir, kad jam skauda pilvą. Po kokių 10-15 min. pas ją į butą atbėgo J., kuri buvo susijaudinusi, sakė, kad girtas brolis R. trenkė jai į petį rankos srityje. Ji iškvietė policiją dėl sumuštų vaikų. J. paskambino savo mamai V., kad ši grįžtų į namus, nes girtas brolis R. namuose ją ir brolį sumušė. Po gero pusvalandžio pas ją atėjo kaimynė V. ir paprašė vaistų nuo skausmo, nes L. nuo brolio smūgio į pilvą, skauda pilvą. Ji padavė kaimynei V. vaistų nuo skausmo bei kaimynė pasakė, kad jos sūnų R. G. išsivežė policijos pareigūnai (b.l. 46 ).
2015-08-19 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (b.l. 17-19).
2015-08-18 tarnybiniu parnešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog galimai smurtą patyrė mažametis L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametė J. G., gim. (duomenys neskelbtini), Sulaikytas asmuo - R. G. (b.l. 1-4).
2015-08-18 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2262, kuriame užfiksuota, kad 2015-08-18, 23:21:08 val. R. G. nustatytas 3,93 promilių girtumas (b.l. 99).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog ikiteisminio tyrimo metu, tokie, kaltinamojo R. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G., 2015-08-18, apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), bute būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu stumdė savo mažametį brolį L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir vieną kartą sudavė kumščiu broliui į pilvą, taip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui mažamečiui L. G. fizinį skausmą. Be to, jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. vykstant konfliktui su mažamečiu broliu L. G., ginti mažamečio brolio atėjusią ir tarp jų atsistojusią seserį nepilnametę J. G., gim. (duomenys neskelbtini), stumdė ir vieną kartą kumščiu trenkė J. G. į dešinės rankos petį, taip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.
Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais bei kaltinamojo prisipažinimu, todėl R. G. baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 106-108).
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis R. G. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 15 str.). R. G. neteistas, administracine tvarka baustas, 2015-08-20 duomenimis VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje gydėsi, 2015-09-23 gautoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-852 nurodyta, kad R. G. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, o atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga, 2015-08-20 duomenimis Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytas bausmės rūšis – baudą ir laisvės apribojimą. Teismo nuomone, prokuroro pasiūlytos bausmės rūšys ir dydžiai pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-18 23:10 val. val. kaltinamasis R. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka, iki kol 2015-08-19 14:50 val. buvo paleistas.
2015-08-19 kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusiesiems L. G., J. G. ir V. G., atstovei pagal įstatymą, pranešta 2015-11-03 pranešimu (b. l. 105).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1d. 1p., 421 str., 422 str., BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 3 d., 140 str. 2 d. ir skirti jam:
- pagal BK 140 str. 3 d. – skirti 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą;
- pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimą 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo principą, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti R. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikymą, t. y. 1 parą, vieną sulaikymo parą, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.