Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1285-1082/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
e1-1285-1082/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36105-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1285-1082/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36105-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Mindaugo Ražausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 15.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės V. S. atžvilgiu, tai yra kambaryje tyčia dešiniu delnu sudavė vieną smūgį V. S. į lūpą, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus dešiniu delnu sudavė du smūgius nukentėjusiajai į pakaušį ir į nugarą, tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė V. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad turi sugyventinę V. S. ir kartu su ja gyvena bei veda bendrą šeimos ūkį 2 metus. Gyvena nuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 15 d. apie 15 val. buvo abu namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir vienas kitam prikaišiojo buvusius draugus. V. iš drabužių spintos pradėjo mėtyti jo ir savo drabužius, isterikavo, dėl ko kaltinamasis susinervino ir dešiniu delnu sudavė vieną smūgį V. į lūpą. Matė, kaip jai bėga kraujas iš lūpos. Tuomet V. per langą į kiemą išmetė jo piniginę ir jis išėjo jos atsinešti. Kai sugrįžo, V. ir toliau ant jo šaukė, metė drabužius, dėl ko jis dešiniu delnu sudavė vieną smūgį į galvą ir antrą į nugarą. Koja jis tikrai nespyrė nė karto. V. buvo tiek susinervinusi, kad ko gero nematė, jog jis smūgius sudavė delnu, o ne spyrė. 2024 m. spalio 23 d. papildomos apklausos metu V. D. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė tas pačias aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po to, kai išėjo iš areštinės jis V. S. atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Daugiau smurto nenaudos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje V. D. (nustatyta 2,96 prom. neblaivumas), gyvenantis tuo pačiu adresu, fiziškai smurtavo prieš savo sugyventinę V. S. (nustatyta 2,36 prom.), tai yra vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į lupą, iš dešinės kojos vieną kartą spyrė į galvos sritį ir iš dešinės kojos vieną kartą spyrė į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais V. D. sukėlė savo sugyventinei V. S. fizinį skausmą.

Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad smurtą patyręs asmuo V. S. parodė, jog 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 15.00 val., namuose, kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus kartu su sugyventiniu V. D., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl kito vyro, žodinio konflikto metu sugyventinis kumščiu sudavė vieną smūgį jai į lupą, jai bėgo kraujas iš lūpos, po ko ji išbėgo į laiptinę skambinti Bendruoju pagalbos telefonu – 112, ir jai grįžus į kambarį, sugyventinis vėl nukentėjusiajai įspyrė į galvą ir nugarą, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą.

Iš nukentėjusiosios V. S. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu V. D.. Jie, kaip sugyventiniai kartu gyvena jau virš dviejų metų, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 15 val. jie buvo namuose, kambaryje, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, kai su ja sugyventinis V. D. pradėjo žodinį konfliktą, jis pradėjo šnekėti apie kažkokį kitą vyrą, kadangi jis yra gana pavydus. Žodinio konflikto metu jie abu sėdėjo ant lovos kambaryje, kai jis netikėtai prieš ją pradėjo fiziškai smurtauti. Visų pirmą, jis nukentėjusiajai vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į lūpą, ji pamatė, kad jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji nubėgo į laiptinę, norėdama išsikviesti policijos pagalbą, išbėgusi į laiptinę, greitai iš savo mobilaus telefono paskambino telefonu 112, išsikvietusi pagalbą grįžo atgal į butą, kur savo sugyventiniui pasakė, kad iškvietė policiją, o sugyventinis tęsė žodinį konfliktą. Ji atsisėdo ant lovos ir sugyventinis V. D., jai iš dešinės kojos vieną kartą spyrė į galvos sritį ir iš dešinės kojos vieną kartą spyrė į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais V. D. sukėlė jai fizinį skausmą. Kol laukė policijos, sugyventinis tęsė žodinį konfliktą ir nukentėjusiai priekaištavo dėl kažkokių nebūtų dalykų, kai tuo metu pas juos atvyko policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio ji nereikš, nepageidauja, kad V. D. būtų skirta kardomoji priemonė.

Iš nukentėjusiosios V. S. papildomos apklausos protokolo matyti, kad nori patikslinti kai kurias aplinkybes, nes įvykio metu buvo stipriai neblaivi, todėl ne visai tiksliai nurodė įvykio aplinkybes. V. D. sudavė jai ne kumščiu, o dešiniu delnu vieną smūgį į lūpą, juto fizinį skausmą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Po to, kai ji atsisėdo ant lovos, sugyventinis ne koja jai įspyrė du kartus, o sudavė du smūgius ranka, kadangi buvo nusisukusi nugara į V., tai kuria rankos dalimi tiksliai sudavė negali pasakyti, vieną smūgį jai pataikė į pakaušį, o kitą į nugarą, juto fizinį skausmą po kiekvieno smūgio. Žymių tose vietose ar kokių tai akivaizdžių sužalojimų neliko. Prašo vadovautis šiais parodymais, toliau viskas vyko kaip ir nurodė pirminėje apklausoje. Nors jai buvo išduotas siuntimas nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, ji nevyko, nes nenorėjo. Pas jokius gydytojus nuvykusi nebuvo, nedarbingumo neėmė. Po to, kai sugyventinis V. D. grįžo iš areštinės, jis jos nuoširdžiai atsiprašė, gailėjosi, kad taip pasielgė, dėl to ji jam atleido, pretenzijų jokių neturi.

2024 m. rugsėjo 15 d. Valstybinei teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriui buvo skirta užduotis nustatyti V. S. sužalojimo mechanizmą, pobūdį ir mąstą, tačiau tyrimo eigoje nukentėjusioji atsisakė atvykti į įstaigą.

Iš 2024 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra IV aukšte. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nepastebėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo atlikta V. S. skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūra. Pokalbis įvyko 2024 m. rugsėjo 15 d. 15.20 val. Pokalbio metu V. S. pranešė, kad ją sumušė sugyventinis, kuris yra šiuo metu namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos nereikėjo.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. spalio 22 d. buvo atlikta įvykio vietoje buvusių pareigūnų „BodyCam“ vaizdo kamerų įrašų apžiūra. Matyti kaip policijos pareigūnai atvyko prie daugiabučio namo, buto duris nerakintos, pareigūnai užeina į vidų, kambaryje juos pasitinka V. S., o kambaryje ant lovos sėdi V. D.. Pareigūnai kalbasi su nukentėjusiąja, kuri apsirengusi baltais marškinėliais ir baltomis kelnėmis, ant kurių matyti dėmės, galimai kraujo. Aplink lūpas matosi kraujo pėdsakai. Ji pokalbio metu nurodė, kad ją V. D. mušė ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. V. D. nurodė, kad netyčia taip padarė ir pripažino savo kaltę. Pareigūnai nustatė nukentėjusiajai 2,36 promilių neblaivumą, o kaltinamajam 2,96 promilių neblaivumą.

Kaip matyti, kaltinamasis V. D. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie esminėse aplinkybėse yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu, tai yra 2024 m. rugsėjo 15 d., apie 15.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės V. S. atžvilgiu, tai yra kambaryje tyčia dešiniu delnu sudavė vieną smūgį V. S. į lūpą, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus dešiniu delnu sudavė du smūgius nukentėjusiajai į pakaušį ir į nugarą, tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė V. S. fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad V. D. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. V. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad nesilaiko Smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, nedirbantis, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką įskaitytinas V. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. 15.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. 10.01 val.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką įskaityti V. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. 15.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. 10.01 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. D., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė