Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-412-537/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
1-412-537/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51890-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-412-537/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51890-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.2.6; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas R. K.,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant prokurorui K. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G.

vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tai yra, 2019 m. gruodžio 7 d., apie 15.19 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį `kai 16 val. 00 min. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0247, jam nustatytas 1,72 promilių girtumas.

K. V. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019-12-07 prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, kai automobilis „M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantis jo pažįstamai L. S., atsitrenkė į kito automobilio priekinį bamperį, jis automobilio nevairavo, o jį vairavo S. D.. Negali paaiškinti, kodėl liudytojas A. J. teigia, kad jis, o ne S. D. vairavo automobilį. Su A. J. nepažįstami, jokių nesutarimų ar pykčių neturėjęs. Jis nevairavo, nes buvo išgėręs, todėl sutiko, kad vairuotų automobilį S. D.. Nesutinka su vidutine automobilio verte. Mano, kad jis vertas apie 1000 Eur, nors dabar jau L. S. parduotas.

Liudytojas A. J. paaiškino, jog matė, kaip į parduotuvės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis „M. B.“. Keleivis išlipo ir nuėjo į parduotuvę. Grįžus keleiviui, automobilis pajudėjo atbulas ir atsitrenkė į jo automobilio priekinį bamperį bei nuvažiavo. Jis automobiliu pavijo nuvažiuojančius, sustabdė ir liepė grįžti į eismo įvykio vietą. Įsidėmėjo, kad už vairo buvo tas pats asmuo, apsirengęs baltos spalvos languotais marškiniais. Grįžus į įvykio vietą, jis su vairuotoju, kaip vėliau sužinojo kaltinamuoju V. G., tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau nepavyko susitarti. Pajutęs nuo V. G. alkoholio kvapą, nepavykus susitarti geruoju, iškvietė policiją. Laukiant policijos, keleivis ( kaip dabar žino- S. D.) atsisėdo į vairuotojo vietą, o vairuotojas V. G. atsisėdo į keleivio vietą. Policijos pareigūnams paaiškino eismo įvykio aplinkybes ir nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį, t. y. V. G.. Kaltinamojo iki eismo įvykio nepažinojo ir neturi pagrindo jį apkalbėti. Liudytojo teigimu, S. D. meluoja ir prisiima kito kaltę. Vairuotoją gerai įsidėmėjo, atpažino ir pagal drabužius, nes S. D. buvo apsirengęs tamsios spalvos bliuzonu.

Šalies argumentai

L. S. D. paaiškino, kad automobilį iš (duomenys neskelbtini) esančios L. P. sodybos į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu, kai automobilis atsitrenkė į liudytojo A. J. automobilį prie parduotuvės, vairavo jis, o ne kaltinamasis V. G.. Negalėjo paaiškinti, kodėl A. J. teigia, kad vairavo ne jis, o V. G.. Teigė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, vairavo taip pat, būdamas neblaivus. Buvo apsiavęs džinsais ir apsivilkęs tamsiu bliuzonu.

Liudytojas L. P. paaiškino analogiškai, kaip ir liudytojas S. D., jog automobilį prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu vairavo S. D., o ne V. G.. Jo teigimu, buvo tamsoka, langai apšalę, todėl galbūt A. J. suklydo, teigdamas, kad vairavo V. G..

Liudytojas policijos pareigūnas L. R. paaiškino, kad pagal budėtojo pranešimą apie eismo įvykį ir, jog kaltininkas galimai neblaivus, atvyko prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Pranešėjas paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, jog automobilį prieš eismo įvykį ir jo metu vairavo kaltinamasis V. G.. Aiškinantis su pranešėju aplinkybes, priėjo asmuo ( kaip dabar žino S. D. ) ir pasakė, kad jis vairavo automobilį. Pranešėjas pasakę, kad ne S. D. vairavo, o kitas asmuo ir nurodė į V. G.. Paklausus S. D., kodėl šis prisiima kito kaltę, šis atsakė, - kad „neturi ką prarasti“.

Liudytoja L. S. paaiškino, jog 2019-12-06 paskolino savo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pažįstama V. G., nes turėjo seserį parvežti iš ligoninės. Kitą dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, jog automobilis pateko į eismo įvykį. Bandė aiškintis, kas vairavo, tačiau aplinkybių nežino. Jai S. D. sakė, kad jis vairavo, o L. P. teigė tą patį. Tuo tarpu, V. G. neigė vairavęs automobilį. Nežino automobilio rinkos vertės, tačiau jį pardavė 2020-02-20 už 500 Eur nepažįstamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau jo kaltę patvirtina ir kiti bylos rašytiniai įrodymai.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad 2019-12-07 15 val. 19 min., pranešėjas vardu A. pranešė apie tai, kad prie parduotuvės susidūrė automobiliai „AUDI A 4“ ir „M. B.“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. (b. l. 10–13)

2020-01-10 apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2019-12-07, 15.17 val., A. J. pranešimas, apie Igliškio sk. Šventragio km. prie parduotuvės įvykusį eismo įvykį, ir, kad „M. B.“ vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 80–81).

2019-12-07 įvykio vietos apžiūros protokole yra duomenys apie tai kad, lengvasis automobilis „M. B.“ stovi (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Ant automobilio matosi įvairių įbrėžimų (b. l. 18–26).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole yra duomenys, kad A. J. atpažino V. G., kaip asmenį, vairavusį automobilį „MERCEDES BENZ“ , kai automobilis atsitrenkė į jam priklausantį automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65–67)

Policijos pareigūno A. K. 2019-12-07 tarnybiniame pranešime yra duomenys, kad įvykio vietoje S. D. vienu momentu pasakė, kad automobilį vairavo V. G., tik jis apsiima kaltę, nes neturi ko prarasti, neturi vairuotojo pažymėjimo. (b. l. 14–15).

Automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra L. S. (b. l. 95).

2019-12-07 policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameromis užfiksuota, kad V. G. vilkėjo ilgomis rankovėmis languotą bliuzoną, su baltomis spalvomis (b. l. 72–73)

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog 2019-12-07, 15.44 val., V. G. buvo nustatytas 1,82 promilių girtus, o 16.00 val. -1,72 promilių girtumas. (b. l. 84)

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio M. B. E 220 T CDI“, 2005 m. gamybos, vidutinė kaina yra 4090 eurų. (b. l. 96)

S. D. įvykio vietoje buvo nustatytas atitinkamai 2,23 ir 1,87 promilės girtumas, L. P. - atitinkamai 1,95 ir 2,16 promilės girtumas ( b. l. 16–17 )

Teismo vertinimu, neabejotinai įrodyta, jog V. G. 2019-12-07, apie 15 val. 19 min., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vairavo L. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „M. B.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 16 val. 00 min. buvo nustatytas 1, 72 promilių girtumas. Be to, sukėlė eismo įvykį ir apgadino A. J. priklausantį automobilį „Audi A 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamojo parodymai, kad ne jis vairavo, o S. D. – vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

V. G. parodymus paneigė liudytojas A. J., kuris viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuosekliai paaiškino, jog matė, kad tikrai vairavo asmuo, vilkintis šviesios spalvos ( baltos ) dryžuotą bliuzoną ir šį asmenį įsidėmėjo bei atpažino iš pateiktų foto nuotraukų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais.

Be to, policijos pareigūnai patvirtino, jog eismo įvykio vietoje A. J. nurodė į V. G., kaip asmenį, vairavusį automobilį. Taip pat, policijos pareigūnas L. R. teisme patvirtino, jog tuo metu, kai V. D. priėjęs pasakė, kad tai jis vairavo, o ne V. G., V. J. paneigė šią aplinkybę. Pareigūnams pasiteiravus, kodėl S. D. prisiima kito asmens kaltę, pastarasis pripažino, kad neturi ką prarasti.

Šių aplinkybių visuma tik patvirtina teismo vidinį įsitikinimą, jog automobilį „M. B.“ vairavo V. G., o ne S. D..

Teismo vertinimu, liudytojų S. D. ir L. P. parodymai, jog automobilį prieš eismo įvykį ir jo metu vairavo ne V. G., o S. D. – galimai melagingi, siekiant padėti savo pažįstamam V. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl apie tai informuojamas prokuroras ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsnio 1 dalies pagrindu ).

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad V. G. „15.44 val. alkoholio matavimo prietaisu <...> jam nustatytas 1.82 promilių girtumas“, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šios aplinkybės pašalinimas veikos kvalifikacijos nekeičia.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta..

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 98), administracinių pažeidimų per metus nepadaręs (b. l. 103), šiuo metu dirba, narkologo ir psichiatro kabinetų įskaitose neregistruotas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindo skirti kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei numatytas sankcijoje skiriamos baudos vidurkis.

V. G.

nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu ,,M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise veikos padarymo metu priklausiusio L. S.. Be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. L. S. teigimu, automobilį šiuo metu pardavusi kitam asmeniui už 500 Eur.

Teismas nustatė, jog buvusi transporto priemonės savininkė L. S. nežinojo apie tai, jog jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui, todėl automobilio konfiskavimas nėra galimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas nutaria iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto ( automobilio ,,M. B.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ) vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje yra duomenys, jog automobilio rinkos vertė yra 4 090 Eur ( b. l. 96 ), tačiau su šiuo įvertinimu nesutiko nei transporto priemonės savininkė, nei kaltinamasis, nurodydamas, kad vertė gali būti apie 1 000 Eur. Prokuroras taip pat siūlė išieškoti 1 000 Eur vertę, todėl ši suma ir išieškoma iš kaltinamojo, nes šiuo metu nėra galimybės įvertinti tikros automobilio vertės, nes jis parduotas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisės vairuoti transporto priemones vidurkyje numatytam terminui (galimas uždraudimas nuo 1 iki 3 metų ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹straipsnio 1 dalyje ir už tai jam skirti 70 MGL ( 3 500 Eur ) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-12-10.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. G. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur.

Kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas R. K.