Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016 nesprendė dėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas –Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr. 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016 pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas buvo siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K (pareiškėjas skundėsi, kad jam teko mažiau kameros ploto) laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., atlyginimo, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas teismui pateikė skundą (teisme gautas 2017 m. kovo 1 d.), kuriuo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurios atsiradimą sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K, be kita ko, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. (pareiškėjas skundžiasi per mažu kamerų plotu, nuo bendro kameros plotu netinkamai atitvertu sanitariniu mazgu).

Įvertinusi pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. teismui pateikto skundo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016 turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. paduotas skundas yra tapatus jo paduotam skundui administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016. Nors abiejų procesinių dokumentų ginčo šalys yra tos pačios (pareiškėjas G. V. ir atsakovas Lietuvos valstybė), tas pats dalykas (prašoma atlyginti neturtinę žalą), tačiau skiriasi skundų pagrindas.

Šiuo atveju pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina ne tik iš atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam tinkamo ploto kameros laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., bet ir neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2016 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2934-789/2016 sprendė tik dėl pareiškėjo kameros ploto atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau dėl kitų, pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. skunde nurodytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, nepasisakė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. panaikinti ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.