Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, kad įstatų pasikeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos registre. Notarų biuras atsisakė tvirtinti įstatus. Asmenų dirbančių savavaldybėje taisyklės yra bendrojo pobūdžio, o ieškovas su jomis nebuvo supažindintas. Prašo ieškinį tenkinti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad deklaracijos nepateikimas buvo įstatymo pažeidimas. Įstatai yra galiojantys, nes nenuginčyti, nors ir neįregistruoti registre. Nuobauda paskirta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Aplinkybę, kad tarp šalių A. B. ir VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (reorganizuotos į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę) yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, patvirtina šalių paaiškinimai, Sodros duomenys, jog ieškovas nuo 1998-01-01 dirba VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninėje, kuri reorganizuota ir prijungta prie VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, 2012-07-04 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-682 (b.l.13,91). Ieškovas dirba direktoriaus pareigose. 2012-06-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-567 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (b.1.9), kurią ieškovas ginčija. Iš 2012-06-14 įsakymo turinio nustatyta, kad ieškovas laiku nedeklaravo privačių interesų deklaracijos, t.y. iki 2012-01-22 ir taip pažeidė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-08 įsakymu Nr. 30-311 patvirtintų įstatų 26 punktą, Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų elgesio taisyklių 7.1,7.2 ir 13.1 punktą, LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo atitinkamas nuostatas bei LR DK 228 str. reikalavimus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, nes nebuvo pasinaudota išankstine darbo ginčo nagrinėjimo ne teismine tvarka. LR DK 295 str. 2 d. 6 p. numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai kitais įstatymų nustatytais atvejais. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. nustatyta, kad darbo ginčai tarp VšĮ vadovo ir VšĮ nagrinėjami teisme. Atsakovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad darbdavys pažeidė DK 241 str. nustatytus vienos ir šešių mėnesio terminus drausminei nuobaudai paskirti. Pagal DK 241 straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, o pagal minėto straipsnio 2 dalį negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Byloje nustatyta, kad dėl aptariamos drausminės nuobaudos prieš ją skiriant buvo ištirti ieškovo galimai padaryti pažeidimai atlikus patikrinimą. Šio patikrinimo aktas turi būti surašytas iš karto atliekant patikrinimą (DK 241 straipsnio 1 dalis), aktą surašę asmenys patvirtino, kad tikrinimas vyko 2012 m. gegužės 18 d, surašius Komisijos galimiems pažeidimams VšĮ Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje ištirti išvadą (b.1.41-44). Dėl to pagal nustatytas faktines aplinkybes byloje teismas turi pagrindą išvadai, kad 2012 m. gegužės 18 d. yra ta data, kada ieškovo galimai padaryti pažeidimai turėjo paaiškėti ir paaiškėjo, dėl to nuo 2012 m. gegužės 18 d. skaičiuojamas terminas drausminei nuobaudai paskirti. 2012 m. birželio 14 d. drausminė nuobauda paskirta nepraleidus 1 mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo termino. DK 241 str. 2 d. numato, jog 6 mėnesių naikinimasis terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus privačių interesų deklaracijos iki 2012-01-22 ir laikant pažeidimo padarymo diena pirmą po šios dienos einančią dieną, t.y. 2012-01-23, 6 mėnesių DK 241 str. 2 d. nustatytas terminas nepraleistas, nes nuobauda paskirta 2012-06-14.

LR DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą).

Darbdavio priimtame 2012-06-14 įsakyme nurodyta, kad ieškovas pažeidė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-08 įsakymu Nr. 30-311 patvirtintų VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės įstatų 26 punktą. Minėtas punktas numato, jog savo veikloje įstaigos direktorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, savininko sprendimais ir pareigybės aprašymu (b.1.48). Tiek atsakovo Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovė, tiek ieškovas nurodė, kad įstatai nėra įregistruoti viešame registre (b.1.10,123), vadinasi jie yra negaliojantys (LR CK 2.66 str. 5 d.). Be to, nurodytas 26 punktas numato tik bendras nuostatas - savo darbe vadovui vadovautis atitinkamai teisės aktais ir kitais lokaliniais aktais, kas ir taip aišku kiekvienam vadovaujančias pareigas užimančiam asmeniui.

2012-06-14 įsakyme darbdavys akcentavo, jog ieškovas pažeidė ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2005-07-20 sprendimu Nr. 1-890 patvirtintų asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.1,7.2 ir 13.1 punktus (b.1.55-59). Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, t. y. supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnis). Taigi, DK nuostatos įpareigoja darbdavį pasirašytinai supažindinti darbuotoją su lokaliniais teisės aktais, t. y. tais, kuriuose nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai, galioja tik konkrečioje darbovietėje ir kurių turinys paprastai nėra žinomas toje darbovietėje nedirbantiems asmenims, o ne su absoliučiai visais (LAT 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2012). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo supažindintas su minėtomis elgesio taisyklėmis pasirašytinai (atsakovas nepateikė tokių duomenų), todėl jų pažeidimo konstatavimas nėra teisėtas ir pagrįstas.

Svarbiausiu pažeidimu darbdavys traktavo LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatų nesilaikymą. Minėtos nuostatos numato privačių interesų deklaracijos pateikimą laiku. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-12-22 Vilniaus miesto savivaldybei perėmus Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės dalininko teises ir pareigas, traktavo, jog ligoninės vadovas turėjo iš naujo pateikti privačių interesų deklaraciją, t.y. per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į tarnybą dienos (Įstatymo 5 str. 1 d.). Iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (buvęs ligoninės dalininkas) 2012-06-26 pažymos nustatyta, kad ieškovas Privačių interesų deklaraciją buvo pateikęs 2011-02-07. Iš ieškovo ir atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nėra aišku, kada ieškovas buvo informuotas apie dalininkų pasikeitimą (b.1.123). Ieškovas, pasikeitus dalininkui, nebuvo iš naujo rinktas, paskirtas, priimtas į tarnybą (b.1.123). Iš nustatytų aplinkybių konstatuotina, jog ieškovas nepažeidė įstatymo nuostatų pateikti Privačių interesų deklaraciją, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog visi dokumentai bus perduoti naujajam dalininkui, juolab, kad nekito duomenys apie privačius interesus, naujų aplinkybių neatsirado bei naujai į pareigas nei rinktas, nei priimtas, nei paskirtas nebuvo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad tik gavęs 2012-05-30 pranešimą dėl darbo drausmės pažeidimo iš karto, t.y. 2012-06-06, pateikė reikalaujamą Privačių interesų deklaraciją (b.1.66).

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos šių sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. v. UAB „Kelio restoranai“; bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Lietuvos Aukščiausiais teismas yra konstatavęs, kad vienas darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui.

Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių konstatuotina, jog nors ieškovas ir nepateikė Privačių interesų deklaracijos per vieną mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei perėmus ligoninės teises ir pareigas, tačiau šie jo veiksmai netraktuotini kaip neteisėti, pažeidžiantys teisės aktų normas, kadangi pagrįstai tikėtąsi, jog įstatyme nustatytos pareigos nereikia vykdyti, nes darbo sutartis nepakeista, į darbą iš naujo nepriimtas, neperrinktas, nepaskirtas. Juolab, kad deklaracija buvo nesenai pateikta pirminiam dalininkui, kaip numato įstatymas. Be to, teismas konstatuota, jog šie ieškovo veiksmai nepakenkė darbdavio interesams ir nepadarė jokios žalos. Todėl teismas konstatuota, jog drausminė nuobauda - pastaba ieškovui paskirta nepagrįstai, neįrodžius visų drausminės atsakomybės sąlygų.

Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 750 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.1118-119). Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio, o darbdavys šiuo atveju yra VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, perėmusi VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės teises ir pareigas. Darbdavio organai, kaip šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nėra materialinio teisinio santykio dalyvis, todėl reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tenkinamas ir 750 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisiama iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, perėmusios VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės teises ir pareigas (LAT 2009-05-05 nutartis civ.b. Nr. 3K-7-161/2009; 2011-06-27 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-299/2011 ir kt.).

Iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės į valstybės pajamas priteistina 14,00 Lt teismo patirtų pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., LR Mokesčių administravimo įst. 66 str. 4 d.) bei 142,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.,2012-04-13 LR Statistikos departamento pranešimas Nr. 10 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti 2012-06-14 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-567 paskirtą nuobaudą – pastabą A. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, kodas 302692454, 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, kodas 302692454, į valstybės biudžetą 14,00 Lt pašto išlaidų bei 142,00 Lt žyminio mokesčio, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.