Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Byla išnagrinėta atsakovui T. L. nedalyvaujant.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst atuoja:

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

9. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. L. turi nepilnametę dukrą E. M., gim. (duomenys neskelbtini) Kaip likusiam be tėvų globos (rūpybos) vaikui, nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta vaiko laikinoji globa J. M. šeimoje. Atsakovas niekada nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikui augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdė ir nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikui.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

12. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad mažametės tėvas (atsakovas) niekada ja nesirūpino, išlaikymo neteikė, visiškai nepalaikė ryšio su vaiku, vartoja narkotines medžiagas, darbo bei nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Jo buvimo vieta iki šiol ieškovei nėra žinoma. Nepilnamete nuolat rūpinasi ieškovė, mergaitė Jungtinėje karalystėje lanko mokyklą, tarp jos ir ieškovės yra stiprus ryšys.

13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas visiškai nepalaiko tarpusavio ryšių su nepilnamete dukra. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos 2023 m. gruodžio 6 d. raštas „D. T. L. paieškos“ Nr. 30-S-11872, jog atsakovas nesurastas, galimai išvykęs į užsienį. Pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. balandžio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1623, kurioje nurodyta, kad vaiko tėvas gyvena užsienyje, jo gyvenime nedalyvauja, kontaktai ir gyvenamoji vieta nežinomi, bei Klaipėdos „G.“ pradinės mokyklos 2023 m. balandžio 18 d. pateikta Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui informacija, kurioje nurodoma, kad mokytojai nėra žinomi vaiko tėvo kontaktai. Taip pat, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. „Dėl tėvo valdžios ribojimo“ Nr. 5SD-3067 išvadoje nurodoma, kad „Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl jo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nežinoma“, „Skyrius duomenų apie atsakovą bei jo buvimo vietą taip pat neturi“, „atsakovas neteikia dukrai išlaikymo ir nedalyvauja dukters gyvenime, nesiekia palaikyti ryšio su vaiku ir yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, taigi esant šioms aplinkybėms, Skyriaus nuomone yra pagrindas neterminuotai riboti atsakovui T. L. tėvo valdžią į dukrą E. L.“.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo mažamečiu vaiku, nededa jokių pastangų tai daryti, nuo jos gimimo ja nesidomi, nesistengia užmegzti tėviško ryšio su dukra bei užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, pažeidžia vaiko interesus. Apibendrinant teismo vertinimu, atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvystės pareigų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovui T. L. neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. L. atžvilgiu.

15. Pažymėtina, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

16. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.256 straipsnis numato, kad nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos (rūpybos) likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.257 straipsnio 3 punktas). Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Nei vienas vaikas negali būti paliktas be globos ar rūpybos.

18. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. (CPK 376 straipsnio 3 dalis)

19. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė, siekiant apsaugoti nepilnametės mergaitės interesus, prašo nustatyti nepilnametei nuolatinę globą, jos globėja paskirti ieškovę J. M. bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su J. M..

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra likusi be tėvų globos, kadangi nepilnametės mama S. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o tėvas T. L. visiškai nesirūpina savo dukra, su ja nebendrauja, išlaikymo neteikia, jos nelanko. Klaipėdos miesto savivaldybės Mero Potvarkiu 2023 m. gegužės 9 d. Nr. M-73, nepilnametei E. M. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta nepilnametės močiutė (ieškovė) J. M..

21. Globėju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Vaiko globėjas parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, jo santykius su netekusiu tėvų globos (rūpybos) vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis, CPK 502 straipsnio 4 dalis).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad institucija, teikianti išvadą, 2023 m. balandžio 28 d. priėmė teigiamą sprendimą Nr. 5SPĮ-, kad nepilnametės E. L. nuolatine globėja būtų skirta vaiko močiutė (ieškovė) J. M.. Teismo posėdžio metu papildomai patvirtino, kad ieškovė atlikdama savo pareigas tinkamai užtikrina vaiko interesus, lankė privalomuosius kursus, todėl tinkamai tai galės tęsti tapusi nuolatine E. L. globėja. Vaikas, gyvendamas su globėja, prie jos prisirišo, tarp jų užsimezgė tvirtas, artimas ir stabilus ryšys.

23. Teismui pateikta 2023 m. balandžio 18 d. VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos medicininis pažymėjimas, patvirtina, kad J. M. gali būti globėja. Taip pat, VšĮ Psichikos sveikatos centro 2023 m. balandžio 17 d. medicininis pažymėjimas, jog psichiškai sveika. Taip pat, 2023 m. balandžio 18 d. laiškas iš ieškovės darbovietės patvirtinantis, kad ieškovė dirba „C.“ slaugytoja. J. M. charakterizuojama kaip atsidavusi ir sąžininga darbuotoja, labai šiltas ir mylintis žmogus, kuris labai rūpinasi savo anūke. Jos mėnesinis atlyginimas siekia apie 2680 svarų sterlingų per mėnesį. I. J. M. išreiškė prašymą/sutikimą globoti savo nepilnametę anūkę E., būti paskirta jos globėja.

24. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad nepilnametės E. L. tėvui T. L. neterminuotai apribojus tėvo valdžią į vaiką, nepilnametė neturi galimybių grįžti į šeimą, vertinant aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo teisme metu E. L. yra aštuonerių metų, jai nustatoma nuolatinė globa. Duomenų apie tai, kad dabartinė laikinoji globėja J. M. netinkamai atlieka rūpintojos pareigas, nėra. Priešingai, ieškovė dar iki nepilnamečio vaiko mamos mirties nuolat rūpinosi savo nepilnamete anūke. Mirus vaiko mamai (ieškovės dukrai) dėjo visas galimas pastangas, kad būtent ji būtu skirta nuolatine nepilnametės globėja. Grįžo į Lietuvą susitvarkyti dokumentus dėl nepilnamečio vaiko globos, išklausė privalomus kursus, užregistravo anūkę į gerą mokyklą Anglijoje, kur jos ir gyvena, ji nuolat ją (anūkę E.) supa savo dėmesiu, suteikia jai saugumą, kad vaikas po patirtų netekčių ir išgyvenimų matytų, jog pasaulyje yra ne tik blogis, bet ir gerų dalykų. Tai patvirtina ir Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. „Dėl pasirengimo vaiko globai“ Nr. GIMK-20, galutinė išvada, kurioje nurodoma, kad įvertinus J. M. turimus gebėjimus, įgūdžius, žinias, darytina išvada, kad ji atitinka globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus ir gali globoti (rūpintis) E. M..

25. Teismas atkreipė dėmesį į teismo posėdžio metu Institucijos teikiančios išvadą atstovės išsakytą prašymą, kad būtų kuo skubiau priimtas sprendimas dėl nuolatinės globos ir globėjos skyrimo, siekiant apsaugoti nepilnametės mergaitės interesus. Kitų asmenų, kurie norėtų globoti nepilnametę nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad J. M. skyrimas nuolatine E. L. globėja, nepažeis CK 3.268 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl ieškovė J. M. skirtina nuolatine globėja, vaiko gyvenamoji ir globos vietos nustatytinos J. M. gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.261 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

26. CPK 504 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl J. M. išaiškintina, kad globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnio 2 dalis). Globėjams taip pat išaiškintina, kad jie globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privalo disponuoti išimtinai tik vaiko interesais ir CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis); vaiko globėjas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnio 2 dalis).

27. Teismo sprendimas dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo

28. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas neturi duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, tačiau tai neatleidžia jo nuo prievolės išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Bylos duomenimis, atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, todėl jis turi visas galimybes dirbti ir išlaikyti savo vaiką. Duomenų, jog atsakovas turėtų registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto taip pat nėra pateikta. Atsakovas byla nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

29. Pagal CK 3.275 straipsnį globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas tik vaiko interesais pagal teisės normas, reglamentuojančias turto administravimą. Esant šioms aplinkybėms, J. M. skirtina nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

30. Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (LR CPK 96 str. 1 d.). Už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo žyminis mokestis sudaro 109 Eur. Už priteistą išlaikymą žyminis mokestis sudaro 68 Eur ((250 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) – 25 proc.). iš viso 177,00 Eur.

32. Teismas patyrė 26,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovo T. L. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mokėti periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo 2023 m. gegužės 2 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti nepilnametei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir jos nuolatine globėja paskirti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą jos nuolatinės globėjos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. L., 177,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo T. L., 26,64 Eur pašto išlaidas valstybei. (Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, AB „Swedbank“ Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), Gavėjo įmonės kodas: 188659752, įmokos kodas 5662, Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos Nr. e2-207-639/2024).

Teismo sprendimas dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.