- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-450-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01338-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. įgalioto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties A. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. J. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį patrauktas už tai, kad jis 2018 m. birželio 21 d. 12.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,63 promilių girtumas) vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu A. J. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 350 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių.
3. Šį nutarimą A. J. įgaliotas asmuo A. J. apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl Institucijos nutarimo atmetė. Teismas konstatavo, jog Institucijos nutarimas priimtas pagrįstai, teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus.
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. įgaliotas asmuo A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o nusprendus teisenos nenutraukti, sumažinti A. J. paskirtą nuobaudą iki 300 Eur bei pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai ir neišsamiai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nebuvo aktyvus renkant ir tiriant įrodymus, taip pat nebuvo įvertinti visi skundo argumentai. Tame tarpe ir tai, jog A. J. neblaivumas alkotesteriu buvo matuotas praėjus ne daugiau kaip 5 minutėms po alkoholio vartojimo. Taip pat teismas nesiaiškino ir nerinko įrodymų ar nebuvo pažeista alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcija, tačiau pasitikėjo pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neišreikalavo iš Institucijos papildomų duomenų, t. y. vaizdo įrašų iš tarnybinio automobilio, alkotesterio panaudojimo išrašo, kuriame atsispindėtų tikslus laikas kada buvo panaudotas alkotesteris. Teismas turėjo įvertini tai, kad tokio pobūdžio bylose teismo posėdžio metu apklausiami ekspertai paprastai nurodo, kad kai alkotesteris rodo promiles, tai kraujyje alkoholio koncentracija gali būti lygi nuliui promilių, nes alkotesteris matuoja alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, todėl labai svarbu laikytis 15 minučių taisyklės, t. y. kad alkotesteriu gali būti atliekami matavimai tik praėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo ar kitokio gėrimo ir maisto vartojimo, kuriame gali būti alkoholio. Šiuo atveju ši taisyklė buvo pažeista. Policijos pareigūnai nepasiteiravo prieš kiek laiko buvo vartotas alkoholis, be to nedavė pakartotinai pūsti, nors savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo leista pūsti praėjus 15 minučių. Be to, pareigūnai prieš atlikdami patikrinimą alkotesteriu turėjo įvertinti A. J. būklę papildomais testais, pvz. pėda po pėdos ir pan., kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakyme Nr. V-505. Akivaizdu, kad nepašalinus šių prieštaravimų vien tik alkotesterio parodymais šiuo atveju teismas negalėjo vadovautis.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, jog administracinio nusižengimo protokolas A. J. buvo įteiktas tik 14.03 val., nors jis sustabdytas buvo 12.50 val. Šią aplinkybę jis patvirtino pasirašydamas administracinio nusižengimo protokole. Nesutikdamas su nustatytu neblaivumo laipsniu, A. J. 14.54 val. nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, jam buvo atliktas kraujo tyrimas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A-6197/2018 (01) patvirtino, kad mažiausia koncentracija kraujyje yra 0,24 promilės, kas laidžia teigti, kad vairavimo metu A. J. nebuvo neblaivus.
4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas skirdamas A. J. administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neatsižvelgė į tai, kad A. J. darbovietė yra įsikūrusi apie 17 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, susisiekimas viešuoju transportu yra neįmanomas, todėl toks atstumas neturint teisės vairuoti automobilį būtų sunkiai įveikiamas. Darbovietėje A. J. yra charakterizuojamas teigiamai, yra atsakingas už darbuotojų atranką, įdarbinimą, apmokymus ir jų darbo kontrolę, dažnai tenka vykti į komandiruotes, tame tarpe ir į užsienio šalis, kur taip pat tenka vairuoti transporto priemones, susitikti su klientais ir verslo partneriais. A. J. taip pat yra paskirtas transporto skyriaus vadovu Poznanės mieste, Lenkijoje, kur dažnai turi vykti darbo reikalais. Teismas taip pat turėjo didesnę reikšmę suteikti aplinkybei, kad A. J. turi garbaus amžiaus mamą, kurią slaugo, ją dažnai tenka vežti pas gydytojus, į įvairias procedūras. Be to, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat reikia vežti į ugdymo įstaigas ir įvairius būrelius.
4.4. Teismas taip pat nepašalino prieštaravimų dėl A. J. baustumo administracine tvarka. Kaip matyti iš policijos surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nebuvo nustatyta A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tuo tarpu skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje jau yra nurodoma, kad A. J. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tokie prieštaravimai neleidžia tinkamai individualizuoti paskirtos nuobaudos.
4.5. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo atsisakymu taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba neskirti administracinio poveikio priemonės. Teismas turėjo įvertinti tai, kad A. J. turi net 23 metų vairavimo stažą, daug važinėja darbo reikalais, yra tik kelis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, visas baudas sumokėjęs ir jas pripažįsta, anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviu, kas rodo, kad jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymia dalimi viršijo leidžiamą normą, nebuvo sukeltas eismo įvykis, padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai. Įvertinus visus šiuo duomenis netenkinus A. J. skundo būtų pažeistas proporcingumo principas ir asmens teisė laisvai judėti būtų apribota labiau nei būtina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. įgalioto asmens pateiktą apeliacinį skundą atmesti. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir švelninti A. J. paskirtą baudą ar neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
6. A. J. įgalioto asmens A. J. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei teigiama, kad byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, jog jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Apelianto manymu byloje nepašalinti prieštaravimai dėl šios aplinkybės, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl padaryto nusižengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami.
8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. pagrįstai pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
9. 2018 m. birželio 21 d. policijos pareigūnams sustabdžius A. J. vairuojamą automobilį „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 12.50 val. patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARKB-0338, patikros sertifikato Nr. 0804106, prietaiso paklaida +/- 0,017 promilių, buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,63 promilės. Nors byloje ir nėra atspausdintų alkotesterio rodmenų, o tik pateiktas išrašas iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo, teismas neturi pagrindo abejoti jame pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių, jog policijos pareigūnai galėtų sąmoningai apkalbėti A. J., siekti jam pakenkti nurodydami neteisingus duomenis. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, 2018 m. birželio 21 d. 14.54 val. buvo paimtas jo kraujas. Ištyrus šį kraują 2018 m. birželio 25 d. buvo surašyta specialisto išvada Nr. T-A 6197/2018(01), kurioje konstatuota, kad A. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio.
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. J. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklėmis), nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad prietaisas, kuriuo buvo tikrintas A. J. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2018 m. rugsėjo 22 d.). Todėl daryti išvadą, kad šio alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi, nėra jokio teisinio pagrindo.
11. Ginčydamas jam nustatytą neblaivumo laipsnį, apeliantas skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai jam paprašius nesutiko pakartotinai 10–15 minučių laikotarpiu atlikti neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, tokiu būdu pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją. Be to, prieš tikrindami A. J. blaivumą, pareigūnai neįsitikino, kad jis 10–15 minučių laikotarpiu nebuvo vartojęs alkoholio. Skunde teigiama, kad A. J. alkoholio vartojo prieš maždaug penkias minutes iki jo sustabdymo, todėl alkotesterio rodmenys negali būti vertinami kaip tikslūs. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais ir juo atmeta kaip nepagrįstus. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuotina, kad asmens neblaivumas nagrinėjamu atveju buvo patikrintas laikantis visų šiai procedūrai keliamų reikalavimų. Iš policijos pareigūno, stabdžiusio A. J. automobilį surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius A. J., jis nurodė, jog kavinėje vartojo alaus, todėl buvo palaukta 15 minučių ir tada patikrintas jo blaivumas. Tai patvirtina iš dalies ir byloje esantis 2018 m. birželio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog išgėrė vieną bokalą alaus, antrą kartą policijos pareigūnai pūsti nedavė. Nors A. J. ir nebuvo sudaryta galimybė pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau, nenustačius atliktos pirmojo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo spręsti, kad neblaivumo matavimo rezultatai buvo iškraipyti. Be to, pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas (Taisyklių 29 punktas), ką nagrinėjamu atveju A. J. ir padarė. Atlikus kraujo tyrimą, specialisto išvada nustatyta, kad A. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė dėl administracinio nusižengimo protokolo įteikimo pažeidėjui tik 14.03 val. taip pat niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti alkoholio matuokliu nustatyto A. J. neblaivumo.
12. Aukštesnės instancijos teismas, pažymi, kad analizuojant teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose, matyti, jog pateikiamuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-41-2013). Kaip ir minėta, policijos pareigūnai sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“ A. J. neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,63 promilės nustatė 2018 m. birželio 21 d. 12.50 val., Kauno klinikose kraujo mėginys paimtas 2018 m. birželio 21 d. 14.54 val., nustatytas 0,24 promilių girtumas. Taigi tarp A. J. tikrinimo alkotesteriu ir jo kraujo mėginio paėmimo praėjo 2 valandos 4 minutės. Per šį laikotarpį alkoholio koncentracija kraujyje neabejotinai sumažėjo ir aukščiau minėtos formulės pagrindu atlikti skaičiavimai parodo, kad dvi valandos iki kraujo mėginio paėmimo A. J. kraujyje galėjo būti daugiau nei 0,4 promilės etilo alkoholio. Tad A. J. kraujo mėginys nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio – 0,63 promilės, o netgi atvirkščiai, tai patvirtina.
13. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad yra įrodyta, jog apelianto neblaivumas nagrinėjamo įvykio metu vairuojant transporto priemonę viršijo įstatymo nustatytą leistiną ribą, t. y. jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kaip jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jis patrauktas pagrįstai.
14. Skundu A. J. taip pat prašo sumažinti jam skirtą baudą iki 300 eurų ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
16. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transporto eismo saugumu, kai transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka būtent už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir pažeidimo padarymo dienai turėjo galiojančių nuobaudų, aukštesniojo teismo nuomone, apeliantui 350 eurų dydžio piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių, skirtos nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų, savo dydžiais yra tik šiek tiek didesnės nei sankcijos minimumas, proporcingumo principo nepažeidžia, todėl jas keisti nėra pagrindo. Tokio manymo nepašalina ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones būtinybės darbui ir rūpinimusi šeimos nariais. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, asmuo, kurio gyvenimo, šeimos ir darbo funkcijos tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą. Skunde minimos analogiškos aplinkybės, susijusios su darbu ir šeimos narių priežiūra, nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti.
17. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl A. J. įgalioto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. įgalioto asmens A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.