Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo ir V. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38). Pareiškėjo sutuoktinė V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Pareiškėjas su sutuoktine turi dukterį S. G. (el. b. l. 8–11). Gyvendami santuokoje jie užgyveno bendrą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12–15). V. S. iki savo mirties gyveno santuokoje su pareiškėju, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19, 21).

Pareiškėjas nurodė, kad mirus sutuoktinei, pareiškėjas į notarą nesikreipė, tačiau iš karto priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, faktiškai pradėdamas valdyti visą sutuoktinės turėtą turtą, kuris jam buvo žinomas: priėmė visus namų apyvokos daiktus, baldus, paveikslus, papuošalus. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame name, toliau mokėjo mokesčius, namu rūpinosi ir naudojosi, kaip savu, niekas kitas į namą ar jo dalį nepretendavo. Po sutuoktinės mirties, rūpinosi žeme prie namo, sodu, tvarkėsi, kaip vienintelis šeimininkas. Iš karto po sutuoktinės mirties pareiškėjas nesiėmė teisiškai tvarkytis jokių dokumentų, nes nemanė, jog tai padaryti yra būtina. Santuokos metu įgytas namas buvo ir yra registruotas pareiškėjo vardu, todėl manė, kad nieko daugiau daryti nereikia. Tiesiog viską valdė, prižiūrėjo, naudojosi, kaip savu turtu, t. y. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po sutuoktinės mirties.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 2000 m. vasario 10 d. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po sutuoktinės mirties gyvena santuokos metu įgytame name, adresu Pušų g. 5C, Kaune, taip pat namu naudojasi, aplinka rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius bei naudojasi name esančiu turtu – namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėjas yra mirusiosios sutuoktinis – įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes. Suinteresuotas asmuo nepretenduoja į V. S. turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.