Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, išnagrinėjusi

M. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 metų gruodžio 24 d., apie 4.50 val., Šilutės m., Cintjoniškių g. 15 esančioje degalinėje „Statoil“, priklausančioje UAB „Statoil Huel-Retail Lietuva“, M. A. pavogė 2 vienetus šokoladukų „Manija“ bendros 1,5 € vertės, be to, būdamas neblaivus (nustatytas 1,19 promilių neblaivumo laipsnis) pasirodė viešoje vietoje.

M. A. kaltinamas tuo, kad savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 2 d., 50 str.

M. A. teismo posėdyje dalyvavo, savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodo, kad 2015 m. gruodžio 24 d. buvo Statoil degalinėje, buvo išgėręs. Į degalinę atėjo su draugais. Degalinėje nusipirko „submarinų“. Stovėdamas už prekystalio pasiėmė 1 „Manija“ šokoladuką. Jį laikė rankoje už nugaros. Kai kasininkė ėmė manęs klausinėti ką jis paėmė, jis neigė ką nors paėmęs, tačiau vėliau, kai kasininkė nusisuko, jis šokoladuką padėjo į vietą atgal. Jis sulaukė policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė kasininkė, pareigūnai jį patikrino, šokoladuko jie nerado.

Liudytoja I. J. parodė, kad dirba Statoil degalinėje, operatore- pardavėja. 2015 m. gruodžio 24 d. į degalinę buvo užėjęs M. A. kartu su draugais. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog M. A. šokoladus ėmė 2 kartus. Šokoladų jis atgal nepadėjo. Vėliau, kai M. A. su draugais išvarė iš degalinės lauk, ji peržiūrėjo vaizdo medžiagą. Vaizdo įraše matosi, kaip M. A. 2 kartus atbula ranka ima iš lentynos šokoladus. Kiek tiksliai paėmė šokoladukų M. A., ji negalėjo pasakyti, gal 2, o gal kokius 4.

Liudytojas L. J. parodė, kad dirba Šilutės r. PK, patrulio pareigose. 2015-12-24 apie 5 val. ryto kartu su kolege J. Š. pagal iškvietimą dėl vagystės buvau nuvykęs į degalinę Statoil. Degalinėje buvo M. A. su draugais. Kasininkė papasakojo, jog M. A. jai žiūrėdamas į akis pavogė šokoladuką, jog viskas matyti vaizdo medžiagoje. Jis M. A. nusivedė į mašiną, o kolegė nuėjo peržiūrėti vaizdo medžiagos. Tuo metu M. A. sakė, jog šokoladų neėmė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Dėl ATPK 50 str.

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad M. A. kaltinamas dėl šokoladukų vagystės. Pačių šokoladukų pas jį rasta nebuvo. Išanalizavus pateiktą vaizdo medžiagą matyti, kad M. A. paima šokoladuką (kiek iš medžiagos matyti nėra galimybių dėl blogos kokybės), tačiau toje pačioje medžiagoje matyti, kad jis vėl nugara priėjęs prie lentynos, kažką numeta ant jos. Tokiu būdu nėra paneigta M. A. versija, kad jis padėjo šokoladuką atgal, juo labiau parduotuvėje nebuvo padarytas patikrinimas, ar tuo metu trūksta šokoladukų ar ne. Tokiu būdu teismas negali remtis prielaidomis. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą konstatuoja, jog nustatyti ar tikrai M. A. pavogė šokoladukus ar ne, administracinės bylos medžiagoje nesant patikimų rašytinių įrodymų, nėra galimybės, o bet kokios išvados yra tik prielaidos, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų M. A. kaltės faktą, byloje nėra surinkta ir surinkti šiuo metu nebeįmanoma. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50 straipsnį M. A. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose ATPK 50 straipsnyje nurodyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl ATPK 178 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kai šie veiksmai padaryti asmens, kuriam pakartotinai per vienerius metus buvo paskirta administracinė nuobauda už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose.

Kaip matyti, šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už du skirtingus veiksmus, tačiau, nežiūrint to, dispozicijoje pateikiamas tekstas taikytinas abiejų pažeidimų atvejais, nes šioje teisės normoje kalbama apie viešąją vietą, kurios samprata atskleidžiama kada kalbama apie alkoholinių gėrimų vartojimo vietas, kurios apibūdinamos kaip viešosios. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas šių sąvokų, kaip žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, neapibrėžė. Todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir fakto aplinkybių vertinimo kriterijai. Todėl šiuo atveju, kada yra akivaizdus teisės normos trūkumas, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. N-62-576-06)

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis tuo pačiu, aukščiau paminėtu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimas byloje Nr. N-575-752-12).

Visų pirma pažymėtina, kad ATPK 178 str. 2 d. numato atsakomybę tik už tokius veiksmus, kai asmuo viešoje vietoje pasirodydamas neblaivus įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, t.y. kai asmuo dėl savo girtumo atlieka tokius veiksmus, kurie nedera žmogaus orumui (griuvinėja, miega nugriuvęs, šlaistosi, garsiai šūkauja, trukdo kitiems asmenims ar pan.) ir tokiais veiksmais kartu pažeidžiama ir visuomeninė dorovė, kadangi asmeniui taip negalima elgtis ir toks netinkamas elgesys yra nepriimtinas visuomenei. Vien faktas, kad asmuo yra neblaivus savaime neužtraukia administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 178 str. 2 d. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad M. A. buvo neblaivus viešoje vietoje, tačiau vien šio fakto nustatymas neužtraukia administracinė atsakomybės. Nebuvo nustatyta, kokiais savo veiksmais M. A. įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Faktą, kad M. A. nebuvo toks neblaivus, kad įžeistų žmogaus orumą, patvirtina ir vaizdo įrašas ir tai, kad policijos pareigūnai apklausinėjo M. A., jis davė parodymus, t.y. jo veiksnumu nebuvo suabejota.

Kadangi, kaip aukščiau jau paminėta, visi neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 178 straipsnio 2 d., M. A. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose ATPK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1d.1p. teismas

nutaria:

M. A. iškeltą administracinę bylą už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. ir 178 str. 2 d., nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties.

Nutarimas gali būti apskųstas ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.