Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-568-175/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
1S-568-175/2016
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02278-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
P. L.
Byla Nr. 1S-568-175/2016;
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02278-2009-6;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. L. (P. L.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-08-05 nutartį, kuria subendrinus bausmes, paskirtas 2010-12-16 ir 2010-12-22 nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžia – 2009-08-26, bausmės pabaiga – 2017-08-25.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-03-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-01 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad taikyti lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad teismas klaidingai įvertino bausmės atlikimo dalį, išnagrinėjo asmenybės charakteristiką, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir, darydamas klaidingas išvadas, priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas nutartyje neteisingai nurodė atliktos bausmės dalį – ½, nors yra atlikta 2/3 paskirtos bausmės, savaip interpretavo komisijos nutarimo išvadas, kurios pagrįstos objektyviais duomenimis. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalųjį kriterijų, nustatytą BVK 157 str. 2 d. 2 p., tiek į materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nuteistasis pažymi, kad atitinka visas sąlygas, kurias nustačius lygtinis paleidimas gali būti taikomas, todėl teismo teiginys, kad komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, yra klaidinantis ir neteisingas. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą vien tik deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Skunde pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos, jų sunkumas vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis ir negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant netaikyti lygtinio paleidimo, nes ši aplinkybė nekinta visą bausmės atlikimo laikotarpį. Teismo nutarties argumentas, kad nuteistasis atitinka tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas, yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo ir kitais baudžiamosios teisės principais. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą, nuteistojo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Teismo priimtas sprendimas yra visiškai neaiškus, iš anksto nuspėjamas ir prasilenkiantis su įstatymo pritaikymo galimybėmis bei teisėtumo principu. Nuteistasis taip pat pabrėžia, kad, vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nuteistojo gynėja advokatė A. Vosyliūtė pritaria nuteistojo skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino lygtinio paleidimo klausimui reikšmingas aplinkybes. Teismas vertino tas aplinkybes, kurios galiojo senajai BVK 157 str. 1 d. redakcijai. Įsigaliojus naujai BVK 157 str. 1 d. redakcijai kitų reikšmingų aplinkybių vertinimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neliko, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti lygtinį paleidimą motyvuojant nusikalstamos veikos sunkumu, negaliojančiomis nuobaudomis bei kriminogeniniais veiksniais, yra nepagrįstas. Advokatė nurodo, kad šiuo metu pagrįstą manymą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals apsprendžia individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visas šias sąlygas nuteistasis P. L. atitinka. Teismo nuostata, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti įvertintas ir nusikalstamos veikos pavojingumas bei ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės, yra nepagrįsta. Atsiliepime į skundą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis privalo gyventi pagal nustatytas taisykles, vykdyti nurodymus, tačiau toks paklusimas ir prisitaikymas prie esamos aplinkos ir taisyklių nieko bendro neturi su žmogaus gyvenimu visuomenėje. Nuteistasis P. L. ilgą laiką praleido įkalinimo įstaigoje, jam resocializuotis turi būti pakankamas laikotarpis. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praras savo prasmę. Advokatės nuomone, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą P. L. šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Tokia nuostata yra aiškiai įtvirtinta BVK 157 str. 1 d. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (39 balų). Tačiau pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo 46 balų sumažėjo iki 39. Tačiau, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų, charakterizuojančių nuteistojo asmenybę ir jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, visumą, ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Teismui pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad nuteistasis P. L. pataisos namuose nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimus pradėjo daryti praėjus beveik dviem metams nuo bausmės atlikimo pradžios, o tai leidžia spręsti, kad nuteistasis, jau būdamas susipažinęs su pataisos namuose nustatytomis taisyklėmis ir reikalavimais, sąmoningai jų nesilaikė. Vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus nuteistasis pažeidė šešis kartus, drausminės nuobaudos skirtos penkis kartus, vieną kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, įvertinus paskirtų nuobaudų ir paskatinimų santykį, teigiamos nuteistojo elgesio pataisos namuose korekcijos stebimos tik nuo 2015 m. spalio mėn., kai 2015-10-21 už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje prieš terminą buvo panaikinta 2015-05-12 paskirta nuobauda, baustas nebuvo, 2016-01-27 buvo paskatintas.

Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kuris yra vienas iš pagrindinių veiksnių sprendžiant apie nuteistojo atžvilgiu taikytinos probacijos, kuri bet kuriuo atveju yra susijusi su tam tiktų įpareigojimų ir draudimų laikymusi, sėkmingumą, svarbi aplinkybė yra tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net du kartus baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis alkoholio problemos neįvardina, tačiau, įvertinus tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, taip pat paminėtą aplinkybę dėl alkoholio vartojimo pataisos namuose, spręstina, kad alkoholio vartojimas šiuo atveju yra problema, kurios nuteistasis nepripažįsta ir kuri gali būti viena iš veiksnių, sąlygojančių pakartotinį nusikalstamą nuteistojo elgesį. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir nurodyta, kad nuteistasis savanoriškai dalyvavo anoniminių alkoholikų atviruose susitikimuose, pateiktoje medžiagoje nesant duomenų apie dalyvavimo tokiuose susitikimuose laikotarpį (iki nuobaudų už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą pataisos namuose, ar po to), negalima spręsti, ar dalyvavimas juose turėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiams.

Komisijos nutarime, kaip viena iš itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nurodoma tai, kad nuteistasis išreiškė norą įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl sveikatos būklės. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis P. L., bausmę atlikdamas nuo 2009 m. vidurio ir turėdamas priteistą didelį civilinį ieškinį – 15858,14 – nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti, norą įsidarbinti išreiškė tik 2016-01-04, t. y. likus kiek daugiau, nei dviem mėnesiams, iki komisijos posėdžio dėl lygtinio paleidimo svarstymo. Kolegijos vertinimu, vien tai, kad nuteistasis pareiškė norą įsidarbinti, kai prieš tai per daugiau nei šešis bausmės atlikimo metus nedirbo ir tokio noro neišreiškė, nelaikytina akivaizdžia nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o tik siekiu pagerinti savo charakteristiką (įvaizdį) prieš nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos svarstymą.

Kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, savanoriškai padėjo organizuoti pataisos namuose rengiamas šventes, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą ir specialybę, nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau sprendžia, kad šiuo metu paminėtų aplinkybių visuma dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas lygtinio paleidimo klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, savaip interpretavo komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą padarytas išvadas. BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str.2 d.). Šiuo atveju iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad šis procesinis sprendimas pagrįstas sisteminiu komisijos 2016-03-14 priimto nutarimo argumentų ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų įvertinimu, vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su šių duomenų pagrindu padaryta apylinkės teismo išvada, kad akivaizdžių P. L. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir sprendimu atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta ir ją panaikinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad P. L. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Šios išvados, aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, nepaneigia ir tai, kad P. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paskutinio vertinimo metu sumažėjo nuo 46 balų iki 39 balų. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui visas reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo P. L. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. L. (P. L.) skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Pirmininkaujantis teisėjas Algerdas UrbšysTeisėjai Jūratė JakubonienėArūnas Paštuolis