- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-21
- Bylos Nr.
- 2-630/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- UAB „Rėvalsa“
- Atsakovas
- UAB „Rėvalsa“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rėvalsa“ direktorės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties, kuria UAB „Rėvalsa“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-2271-54/2008 pagal ieškovės UAB „Rėvalsa“ direktorės L. B. ieškinį atsakovui UAB „Rėvalsa“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Rėvalsa“ direktorė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rėvalsa“. Ji nurodė, kad pagal 2007 m. gruodžio 31 d. sudarytą bendrovės metinę finansinę atskaitomybę bendrovė turto turėjo už 1774988 Lt, o bendrovės įsipareigojimai kreditoriams – 1800411 Lt. Dėl vykdomos veiklos padidėjo sąnaudos ir įsipareigojimai kreditoriams, tačiau pajamų iš esmės negauta. Teigia, kad esama bendrovės finansinė padėtis neleidžia bendrovei naudotis kredito bendrovių paslaugomis. Konkurencija ir statybos pokyčiai įtakoja tai, kad įmonės teikiamos paslaugos nepaklausios, o bendrovės finansinė padėtis neleidžia konkuruoti rinkoje. Taip pat nurodo, kad įmonė nuo šių metų pradžios laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, nevykdo kitų prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė prašė administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi prašymą patenkino – iškėlė UAB „Rėvalsa“ bankroto bylą. Tačiau teismas netenkino ieškovės prašymo paskirti administratoriumi UAB „Valeksa“ ir paskyrė administratoriumi UAB „Versluva“. Teismas nurodė, kad teisme gauta UAB „Jurveda“, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. 115, bei UAB „Versluva“, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. 74, sutikimai administruoti UAB „Rėvalsa“. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt. Iš šiame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo V. J. šiuo metu administruoja vieną bankroto bylą, tuo tarpu UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo A. G. – 7 bankroto bylas, UAB „Jurveda“ įgaliotas asmuo G. Š. – 9 bankroto bylas. Teismas spręsdamas dėl administratoriaus kandidatūros vadovavosi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir manė, kad sklandų bankroto procesą geriausiai užtikrins turintis mažiausią darbo krūvį kandidatas., t.y. UAB „Versluva“.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Versluva“ ir administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Ji nurodo, kad:
1. Atmesdamas bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ kandidatūrą dėl jo užimtumo, teismas peržengė savo kompetencijos ribas, nes administratorių užimtumo klausimų sprendimas priklauso Įmonių bankroto valdymo departamento kompetencijai.
2. UAB „Valeksa“ yra žymiai labiau patyrusi bankroto administravime, nei UAB „Versluva“, todėl yra geresnis kandidatas.
3. Paskirtas administratorius nebuvo pasiūlytas nei bendrovės vadovo, nei kreditorių, t.y. asmenų , kurie turi teisę inicijuoti bankroto bylą ir yra suinteresuoti sėkminga bankroto baigtimi. Be to, patys pasisiūlę asmenys yra akivaizdžiai susiję, nes juose dirba tie patys asmenys, todėl UAB „Jurveda“ kandidatūros atmetimas, tuo pačiu turėtų būti ir UAB „Versluva“ atmetimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose, t.y. tik dėl administratoriaus paskyrimo.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą bei bankuose esančias įmonės lėšas ir jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Taigi administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus bankroto procese. Būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų ar paties teismo parinktų asmenų tarpo. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui pačiu įstatymu yra suteikta bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tokia teisė užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių ši diskrecijos teisė suteikta, sprendimą parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas neturėjo teisės skirti ne vadovo ar kreditorių pasiūlytą bankroto administratorių.
Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.
Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Versluva“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus ir yra mažiausiai užimtas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog teismas spręsdamas dėl bankroto administratorių užimtumo viršijo savo kompetencijos ribas, nes administratorių užimtumo klausimų sprendimas priklauso Įmonių bankroto valdymo departamento kompetencijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas ir rėmėsi Įmonių bankroto valdymo departamento internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt pateiktais duomenimis apie bankroto administratorių užimtumą.
Nepagrįstas apeliantės argumentas dėl bankroto administratorių patirties. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius yra baigęs 13 ir šiuo metu vykdo 5 bankroto procedūras, todėl kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė nėra labai didelė, bankroto administratoriaus patirtis vykdant bankroto procedūras yra tinkama.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.