Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovui K. Z. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas, atsakovas į 2013-11-25 11 val. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems ABTĮ nustatyta tvarka pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka pareiškėjo atstovui, atsakovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas patenkintinas visiškai (teismas remiasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis rinkliavos nemokėjimo laikotarpiu).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 str. 3 d. vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 - 2 p. numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Darytina išvada, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1-2 p., 16 str. 2 d., Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 13, 14, 17-19 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, imperatyviai pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu - asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai duoda pagrindą išvadai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu (ABTĮ 57 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat imperatyviai akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu) CK 6.584 str. 1 d. prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (ABTĮ 13 str., 20 str., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Rinkliavų įstatymo 3 str. apibrėžia, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas paminėtiems asmenims nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. (teršėjas moka) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 79 p. nuostatomis. Sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. reikalavimais savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Kaip jau buvo paminėta, pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. To pasėkoje Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Nuostatus (b.l. 33-36). Nuostatų normų analizė patvirtina, kad atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas (Nuostatų 3 p, 4 p., 5 p.) ir todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis iš esmės priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto (statinių) ploto. Gyvenamasis namas viešajame registre neįregistruotas, nenustatyti jokie statinio kadastriniai duomenys (b.l. 45, 46, 70), todėl vietinė rinkliava skaičiuojama už 100 kv.m. (b.l. 8-13, 55-69). Pagal Nuostatų 13 p. ir 14 p. pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Kaip jau buvo paminėta, byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime, vienas iš savininkų, todėl pagal Nuostatų 5 p. jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas (b.l. 45, 46, 70). Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 17-32) ir atsakovui siųsto įspėjimo (b. l. 14-16) matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pagrįstai susidarė 816 Lt įsiskolinimas, kuris priteistinas pareiškėjo naudai (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.). Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas yra atsakovo ir jo brolio V. Z. bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.72 str., 4.73 str., 4.75 – 4.76 str., 4.81 str., 4.86 str.). Toks turtas turi būti valdomas ir disponuojama juo bendrasavininkių susitarimu (CK 4.75 str.). Iš to seka, kad atsakovas ir jo brolis pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai ir todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykti ir vienas iš skolininkų – šiuo atveju atsakovas (CK 6.6 str. 1 – 4 d.). Dėl to atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi įvykdęs solidariąją prievolę, jis įgys regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į turto bendrasavininkį (CK 6.9 str.). Darydamas šią išvadą teismas vertina ir tai, kad ABTĮ normos reglamentuoja, jog atsakovą byloje nurodo pareiškėjas ir keisti arba įtraukti naują atsakovą galima tik su pareiškėjo sutikimu bei jo iniciatyva (ABTĮ 54 str.).

Be to, teismas taip pat ima domėn ir tai, jog LVAT 2011-11-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011 (Vieša sprendimų paieška – www.teismai.lt, taip pat TIS Liteko duomenys) yra padaręs išvadą, kad Nuostatai, patvirtinti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83, buvo paskelbti pasirinkus pirmąjį savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos variantą - t.y. paskelbiant teisės aktą vietinėje spaudoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje yra išsamiai pasisakęs dėl Nuostatų paskelbimo ir konstatavęs, kad minėti Nuostatai buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 13str., 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. Z. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 816 Lt (aštuonis šimtus šešiolika litų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2013-06-30.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.