- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-17
- Bylos Nr.
- I-936-561/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00114-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Kaminskas (pran.), Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- AB PAREX BANKAS
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Rositos Patackienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant atsakovės atstovei E. Dervinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB PAREX BANKAS skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB PAREX BANKAS (toliau – Bankas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2009-12-22 sprendimą Nr. (1.16)-7R-10388 bei prašydamas įpareigoti atsakovę Ministeriją iš naujo įvertinti 2009-11-23 rašte Nr. 10-2/10062 nurodytas aplinkybes ir esant pagrindui Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. iškelti drausmės bylą.
Savo reikalavimus Bankas pagrindė tuo, kad Ministerija 2009-12-22 raštu Nr. (1.16)7R-10388 be pagrindo atsisakė tenkinti Banko prašymą ir įvertinti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. veiksmus bei iškelti jai drausminę bylą. Ministerija pagrindiniu ir vieninteliu argumentu atsisakant ištirti notarės veiklą nurodė, kad Banko prašymu „Dėl notarės A. K. veiksmų” prašoma įvertinti tas pačias aplinkybes, kurios yra teisminio ginčo dalykas, o Ministerija negalinti kištis į teismų veiklą.
Bankas pažymėjo, kad Banko raštu „Dėl notarės A. K. veiksmų”, kuriuo Bankas 2009-11-23 kreipėsi į Ministeriją, prašomi įvertinti notarės veiksmai nėra Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Minėta byla yra iškelta pagal pačios notarės ieškinį Bankui dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties sąlygų pakeitimo ir laidavimo sutarties panaikinimo. Minėtu ieškiniu siekiama uždrausti Bankui nutraukti su antstole ir jos dukterimi sudarytą kreditavimo sutartį bei išvengti visų įsipareigojimų Bankui vykdymo (kredito, palūkanų, delspinigių mokėjimo) dar vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bankas kreipėsi į Ministeriją dėl notarės A. K. veiklos, elgesio atitikimo etikos normoms įvertinimo. Banko nuomone, notarės sudaryti turto, kuriame ji ir gyvena, perleidimo ir vėlesnio įkeitimo giminaičiams sandoriai yra apsimestiniai, jais nesiekiama sukurti jokių pasekmių, tačiau siekiama išvengti Banko kaip kreditoriaus reikalavimų patenkinimo (notarė padovanojo turimą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą dukterims, kurios ne be Notarės pagalbos ir pastangų įgytą turtą nedelsiant įkeitė giminaičiui užtikrinant vienai iš dukrų suteiktos 50000 Lt dydžio paskolos grąžinimą). Notarės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad gaudama pajamas, pelną, ji nevykdė savo įsipareigojimų ir neatliko jokių mokėjimų Bankui kaip kreditoriui. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę veiklą ar kūrybinę veiklą. Pagal Notariato įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybė įgaliodama notarą atlikti atitinkamus veiksmus, notarui suteikia išskirtines sąlygas, saugo jį nuo konkurencijos (reguliuojant notarų skaičių, buveines ir kita), nustato tokį atlyginimų, už atliekamus notarinius veiksmus, dydį, kuris užtikrintų stabilias pajamas notarui. Notarui, dėl jo užimamos padėties visuomenėje taip pat yra taikomi padidinti rūpestingumo ir sąžiningumo standartai, todėl notaras turi elgtis taip, kad šių standartų būtų laikomasi, o taip pat, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas notaru. Notarų garbės (etikos) kodekse įtvirtinta, kad notaras, būdamas seniausios profesijos atstovu, savo elgesiu ir darbu stiprina Notarų rūmų ir savo biuro prestižą (3 straipsnis), notaras privalo išlaikyti jo pareigoms deramą orumą, o taip pat skatinti savo šeimos narius bei aplinkinius laikytis tų pačių normų (4 straipsnis), notaras neturi ginti asmeninių interesų, pasinaudodamas savo užimama padėtimi (11 straipsnis), notaras saugo savo profesijos garbę ir prestižą (16 straipsnis), notaras vadovaujasi nuostata, suformuluota Tarptautinės lotynų notarų sąjungos, kad be moralės ir sąžiningumo darbas notariate yra neįmanomas (24 straipsnis), todėl, Banko nuomone, notarės vykdoma veikla prieštarauja Notariato įstatymo, Notarų etikos kodekso nuostatoms ir turi būti atitinkamai vertinama bei esant pagrindui A. K. privalo būti iškelta drausmės byla.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į Banko skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundo netenkinti, paaiškindama, kad Ministerijoje 2009-11-23 buvo gautas Banko raštas „Dėl notarės A. K. veiksmų”, kuriame buvo nurodyta, kad bankas yra suteikęs kreditą notarei ir jos dukrai, tačiau notarė nevykdo sutartinių įsipareigojimų – neatlieka mokėjimų pagal kreditavimo sutartį ir, Banko teigimu, tokie notarės veiksmai pažeidžia notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimus, todėl jai turi būti iškelta drausmės byla. A. K. pateikė Ministerijai paaiškinimus, kad notarė neatsisako vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tačiau prašo pakeisti sutarties sąlygas, o šiuo metu civilinė byla dėl ginčo su Banku yra nagrinėjama teisme, todėl Ministerija priėmė 2009-12-22 sprendimą Nr. (1.16.)7R-10388, kuriuo atsisakė kelti A. K. drausmės bylą, nes Ministerija negali vertinti tų pačių aplinkybių, kurios yra teisminio ginčo dalyku.
Ministerija paaiškino, kad Bankas savo skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – Ministerija netinkamai konstatavo faktines aplinkybes, t.y. neteisingai nustatė, kad Banko prašyme dėl drausmės bylos iškėlimo nurodytos ir teisme nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės yra tapačios. Ministerija pabrėžė, kad ginčas tarp Banko ir notarės A. K. kilo dėl 2007-05-10 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Pažymėtina, kad abu šie asmenys nurodo skirtingas priežastis, dėl kurios sutartis nėra vykdoma: banko teigimu, notarė tyčia jį suklaidino, siekdama gauti kuo didesnį kreditą, be to, siekdama išvengti skolinių įsipareigojimų, toliau sudarinėja apsimestinius sandorius, todėl notarės veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių, o notarė nurodo, kad ji neatsisako vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tačiau pablogėjus ekonominei situacijai negali laiku grąžinti kredito, todėl kreipėsi į banką pakeisti kreditavimo sąlygas. Kadangi bankas to padaryti nesutiko, notarė kreipėsi į teismą dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties sąlygų pakeitimo ir laidavimo sutarties panaikinimo. Iš šių paaiškinimų matyti, kad ginčas teisme vyksta dėl minėtos kreditavimo sutarties sąlygų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, neišvengiamai turės pasisakyti dėl notarės reikalavimų pagrįstumo, t.y., ar jos nurodyti faktai yra pagrįsti bei teisingi, todėl Ministerija ginčo sprendime nurodė, kad, vertindama notarės veiksmus šiuo metu, Ministerija negalėtų išvengti draudžiamo kišimosi į teismų veiklą, nes privalėtų nagrinėti tas pačias aplinkybes, kurias šiuo metu nagrinėja teismas, todėl tik teismui užbaigus bylą įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu bus galima spręsti notarės drausminės atsakomybės klausimą. Jeigu Bankas mano, kad notarės veiksmuose yra apsimestinių sandorių ar nusikalstamos veikos požymių, jis turėtų kreiptis ne į Ministeriją, bet į atitinkamas institucijas – teismą, prokuratūrą ar pan. Kompetentingoms institucijos nustačius, jog A. K. veiksmuose yra neteisėtų veiksmų ar notarų garbės (etikos) kodekso normų pažeidimų, Ministerija spręstų klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo.
Ministerija paaiškino, jog Notariato įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. Tačiau to paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys, atlikdami notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, turi teisę reikalauti iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta notaro profesine veikla. Iš šių įstatymo nuostatų galima daryti išvadą, kad Ministerijos funkcijos apsiriboja tik notarų profesinės veiklos priežiūra, todėl ir drausmės bylą galima iškelti dėl pažeidimų, padarytų notarui atliekant jo profesines funkcijas, tačiau ne dėl privačios notarės veiklos. Be to, Bankas skunde nurodė, kad notarė savo veiksmais pažeidė Notarų garbės (etikos) kodekso nuostatas, įtvirtintas 3, 4, 11, 16 ir 24 straipsniuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos iš esmės taip pat reglamentuoja notaro elgesį jam vykdant savo profesinę veiklą, o ne asmeniniame gyvenime.
Ministerija pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bankas skunde nenurodo, kokias jo teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia skundžiamas Ministerijos sprendimas bei neginčija minėto sprendimo kaip viešojo administravimo procedūros rezultato. Administracinės teisės dalyje, sudarančioje tarnybinės/drausminės atsakomybės institutą, nėra nukentėjusiojo asmens teisinės kategorijos ir nukentėjusiojo teisinio statuso. Bankas Ministerijos prašė pradėti notaro patraukimo drausminėn atsakomybėn procedūrą. Notaro nenubaudimas už tariamą drausminį nusižengimą negali būti laikomas kito privataus asmens teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu, todėl šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Ministerijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į Banko skundą su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė Banko skundą atmesti, paaiškindama, kad Ministerijos 2009-12-22 sprendimas Nr. (1.16)7R-10388 yra teisėtas ir pagrįstas, kad pagal Notariato įstatymo 7¹ str. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą, bet tik už Notariato įstatymo, teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų itr Notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. Taigi, drausmės byla gali būti keliama dėl su notaro vykdoma veikla susijusių pažeidimų, bet ne dėl asmens privačių civilinių prievolinių santykių vykdymo, kad A. K. savo veiksmais nepažeidė Notariato įstatymo, notarų garbės kodekso, kitų norminių aktų. A. K. pabrėžė, kad šiuo metu su Banku dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo vyksta derybos ir ji tikisi, kad visi klausimai bus išspręsti taikiu būdu.
2009-11-23 Bankas kreipėsi į Teisingumo ministrą su raštu Nr. 10-2/10062 „Dėl notarės A. K. veiksmų“, kuriame nurodė, kad Bankas yra suteikęs kreditą notarei ir jos dukrai, tačiau notarė nevykdo sutartinių įsipareigojimų – neatlieka mokėjimų pagal kreditavimo sutartį, kad, Banko teigimu, notarės veiksmai pažeidžia notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimus, todėl prašė įvertinti tokius notarės A. K. veiksmus, prašė iškelti notarei A. K. drausmės bylą, o ją išnagrinėjus paskirti A. K. padarytus pažeidimus atitinkančią nuobaudą (b.l.70-71).
Nagrinėjant minėtą Banko prašymą, 2009-12-03 Ministerija gavo notarės A. K. paaiškinimą, kuriame buvo nurodyta, kad notarė neatsisako vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tačiau prašo pakeisti sutarties sąlygas, o šiuo metu civilinė byla dėl ginčo su Banku yra nagrinėjama teisme (b.l.79-80).
Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. K., A. K. bei A. K. ieškinį Bankui dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties sąlygų pakeitimo ir laidavimo sutarties panaikinimo.
Ministerija 2009-12-22 priėmė sprendimą Nr. (1.16.)7R-10388, kuriuo atsisakė kelti drausmės bylą notarei A. K., motyvuodama tuo, kad Ministerija negali vertinti tų pačių aplinkybių, kurios yra teisminio ginčo dalyku (b.l.69).
Motyvuojamoji dalis
Notariato įstatymo 7¹ straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. Notariato įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys, atlikdami notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, turi teisę reikalauti iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta notaro profesine veikla.
Notariato įstatymo 2 straipsnis numato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę veiklą ar kūrybinę veiklą. Pagal Notariato įstatyme bei kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybė įgaliodama notarą atlikti atitinkamus veiksmus, notarui suteikia išskirtines sąlygas, saugo jį nuo konkurencijos (reguliuojant notarų skaičių, buveines ir kita), nustato tokį atlyginimų, už atliekamus notarinius veiksmus, dydį, kuris užtikrintų stabilias pajamas notarui. Notarui, dėl jo užimamos padėties visuomenėje taip pat yra taikomi padidinti rūpestingumo ir sąžiningumo standartai, todėl notaras turi elgtis taip, kad šių standartų būtų laikomasi, o taip pat, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas notaru. Notarų garbės (etikos) kodekse įtvirtinta, kad notaras, būdamas seniausios profesijos atstovu, savo elgesiu ir darbu stiprina Notarų rūmų ir savo biuro prestižą (3 straipsnis), notaras privalo išlaikyti jo pareigoms deramą orumą, o taip pat skatinti savo šeimos narius bei aplinkinius laikytis tų pačių normų (4 straipsnis), notaras neturi ginti asmeninių interesų, pasinaudodamas savo užimama padėtimi (11 straipsnis), notaras saugo savo profesijos garbę ir prestižą (16 straipsnis), notaras vadovaujasi nuostata, suformuluota Tarptautinės lotynų notarų sąjungos, kad be moralės ir sąžiningumo darbas notariate yra neįmanomas (24 straipsnis).
Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ginčas tarp Banko ir notarės A. K. kilo dėl 2007-05-10 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Teismas daro išvadą, kad Bankas bei A. K., spręsdami iškilusį ginčą, nurodo skirtingas priežastis, dėl kurių kreditavimo sutartis nėra vykdoma: Banko teigimu, notarė A. K. tyčia jį suklaidino, siekdama gauti kuo didesnį kreditą, be to, siekdama išvengti skolinių įsipareigojimų, toliau sudarinėja apsimestinius sandorius, todėl notarės A. K. veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių; o notarė A. K. nurodo, kad ji neatsisako vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tačiau pablogėjus ekonominei situacijai negali laiku grąžinti kredito, todėl kreipėsi į Banką pakeisti kreditavimo sąlygas, o Bankui to padaryti nesutikus, A. K. kreipėsi į teismą dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties sąlygų pakeitimo ir laidavimo sutarties panaikinimo.
Teismas daro išvadą, kad bendros kompetencijos teismas, išnagrinėjęs A. K. reikalavimų pagrįstumą cicilinėje byloje, t.y., ar A. K. nurodyti faktai yra pagrįsti bei teisingi, privalės pasisakyti ir dėl A. K. veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, vykdant minėtą kreditavimo sutartį, įvertinus Banko civilinėje byloje pateiktus argumentus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, nagrinėdama Banko 2009-11-23 prašymą įvertinti notarės A. K. veiksmus, iškelti notarei A. K. drausmės bylą, o ją išnagrinėjus paskirti A. K. padarytus pažeidimus atitinkančią nuobaudą, bei vertindama notarės A. K. veiksmus, Ministerija neišvengtų įstatymais draudžiamo kišimosi į teismų veiklą, kadangi privalėtų nagrinėti ir daryti išvadas iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurias šiuo metu nagrinėja bendros kompetencijos teismas, todėl Ministerija, tvirtindama, kad negali vertinti tų pačių aplinkybių, kurios yra teisminio ginčo dalyku, tinkamai vertino ginčo aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad neturi pagrindo spręsti dėl notarės A. K. drausminės atsakomybės.
Atlikus išsamią teisės normų, reglamentuojančių notarų veiklą, t.y. Notariato įstatymo bei Notarų garbės (etikos) kodekso, analizę, teismas daro išvadą, kad Ministerijos funkcijos apsiriboja tik notarų profesinės veiklos priežiūra, todėl ir drausmės bylą notarui galima iškelti dėl pažeidimų, padarytų notarui atliekant jo profesines funkcijas, o dėl notaro privačiame gyvenime padarytų pažeidimų notaro drausminės atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas, tik kompetentingoms institucijoms (pvz., teismui) nustačius netinkamą notaro veiklą.
Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju notarė A. K., sudarydama minėtą kreditavimo sutartį, veikė ne kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, bet kaip privatus asmuo, kadangi kreditas buvo imamas tenkinant notarės ir jos dukters asmeninius poreikius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nesikišimo į privačius santykius, sutarties laisvės bei kitais principais. Sutartiniai civiliniai santykiai ir iš jų kylantys ginčai turi būti sprendžiami sutartyje nustatyta tvarka arba teisme, todėl teismas daro išvadą, kad Ministerija kaip valstybės institucija neturi teisės kištis į privačius civilinius teisinius santykius, kilusius iš tarp Banko ir A. K., dėl sudarytos kreditavimo sutarties.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Bankas, kreipdamasis į Ministeriją ir prašydamas įvertinti notarės A. K. veiksmus, prašydamas iškelti notarei A. K. drausmės bylą, o ją išnagrinėjus paskirti A. K. padarytus pažeidimus atitinkančią nuobaudą, bei nurodydamas, kad notarė A. K. neatlieka sutartinių įsipareigojimų Bankui, nors yra valstybės įgaliotas asmuo, privalantis elgtis teisėtai, siekė Bankui palankaus sprendimo, o Ministerijai atsisakius tenkinti Banko prašymą, Banko nuomone, buvo pažeistos jo teisės, Ministerijai priėmus ginčijamą sprendimą kaip viešojo administravimo aktą, todėl teismas daro išvadą, kad Bankui yra suteikta galimybė skųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą teismui ir šia teise Bankas tinkamai pasinaudojo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad, Ministerija, priimdama ginčo sprendimą, pagrįstai vertino ginčo aplinkybes bei tinkamai taikė notaro veiklą reglamentuojančias teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo Banko skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo AB PAREX BANKAS skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.