Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. Ž. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-1502-2025 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 507¹ straipsnyje ir jam paskirta 175 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis Lietuvos kalėjimo tarnybos (toliau – ir LKT) Alytaus kalėjimo pirminės asmens sveiktos priežiūros skyriuje, esančiame Ulonų g. 8A, Alytus, vaistų (metadono) vartojimo metu pažemino fizinio asmens, kuris pagal įstatymų ir viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus paslaugų gavėjui teikia sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra LKT Pirminės asmens sveiktos priežiūros skyriaus sveikatos priežiūros administratorės Ž. S. (toliau – ir nukentėjusioji) garbę ir orumą, vartodamas jos atžvilgiu necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, elgėsi medicinos darbuotojos atžvilgiu įžūliai, agresyviai ir provokuojančiai konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. Ž. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 507¹ straipsnį ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo išvadų pagrįstumą, nurodo, kad necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, o administracinio nusižengimo teisena pažeidžia jo teises.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog T. Ž. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507¹ straipsnyje, sudėties požymiai, todėl jis pagal šį straipsnį nubaustas pagrįstai. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl T. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą numatytą ANK 507¹ straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. ANK 507¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio asmens, kuris pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus paslaugų gavėjui teikia socialines, švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir (ar) kitas valstybės ar savivaldybių garantuojamas ir visuomenės nariams vienodai prieinamas paslaugas, garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

12. Pažymėtina, jog šioje byloje nekilo ginčas, jog LKT Pirminės asmens sveiktos priežiūros skyriaus sveikatos priežiūros administratorė Ž. S. yra asmuo kuris pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus paslaugų gavėjui (šiuo atveju laisvės atėmimo bausmę atliekančiam apeliantui) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ir atitinka ANK 507¹ straipsnyje numatyto nusižengimo objektą (fizinį asmenį). Be to, byloje nekilo ginčas, kad nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis apeliantas buvo nukentėjusiosios kabinete ir tarp jų kilo konfliktas. Tačiau pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, jos neįžeidinėjo, buvo ne taip suprastas, jį siekiama apkalbėti.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais apeliacinio skundo teiginiais dėl necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių nevartojimo, jog konfliktas įvyko tik emociniame lygmenyje ir tokią apelianto versiją apygardos teismas laiko tik jo siekiu išvengti jam kylančios administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo posėdžio metu pats apeliantas pripažino padaręs inkriminuotą nusižengimą, tačiau nurodė, kad buvo išprovokuotas nukentėjusios. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto skundo argumentus paneigia visa eilė kitų byloje esančių nuoseklių ir vienas kitą logiškai papildančių įrodymų. Nukentėjusiosios Ž. S. pirmos instancijos teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, jog ji informavo T. Ž., kad bus suorganizuota gydytojo konsultacija dėl gydymo tęsimo, tačiau apeliantas jos kabinete jos nesiklausė, supyko, šaukė, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino sudaužyti kompiuterį, T. Ž. laikė pareigūnas. Iš nukentėjusiosios tarnybinio pranešimo matyti, kad T. Ž. buvo informuotas, kad jam baigėsi gydytojo psichiatro skirtas medikamentinis gydymas, paaiškinta, kad dėl gydymo pratęsimo reikalinga vidaus ligų gydytojo konsultacija, kuris įvertinęs sveikatos būklę ir medicinines indikacijas, nukreips pakartotinei gydytojo psichiatro konsultacijai, išgirdęs pateiktą informaciją, apeliantas pradėjo šaukti, elgėsi agresyviai, išvadino nukentėjusiąją „invalide“, liepė „čiulpti jo lytinį organą“, grasino, kad sudaužys kompiuterį. Iš LKT Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto S. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiosios kabinete T. Ž. reiškė nepasitenkinimą administratorės darbu, kalbėjo pakeltu tonu, į nurodymus išeiti iš kabineto nereagavo bei išvadino darbuotoją necenzūriniais žodžiais („b... uostyk, šliūcha“). Iš 2024 m. gruodžio 12 d. vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusioji pareigūnui nurodo išvesti apeliantą, informuoja jį, kad daktaras jam vakar nuotoliu nepratęsė vaistų, kad jis turės ateiti pas gydytoją, kuris jam parašys siuntimą pas psichiatrą, tačiau T. Ž. pakeltu tonu sako niekur neisiantis, klausia ,,kokį siuntimą, kokia konsultacija, pas kokį psichiatrą, kokiam Pravieniškių 2-am kalėjime?“, ,,ką tu čia šūdus šneki“, nurodo, jog ,,jam pochui, kad filmuojama“. T. Ž. pakeltu tonu sako, kad jam reikia, kad būtų vaistai ir kad ,,jei kai dar kartą ateis, vaistų nebus, gerai nesibaigs, supratai tu invalide, bl... pedofile“, liepia ,,uostyt b...“, vadina ,,šliūcha“, ,,k...“. Pareigūnas liepia nuteistajam baigti ir eiti, šis liepia pareigūnui ,,pis...na..., b...“, vadina invalidais, keikiasi, išeidamas T. Ž. slaugytojai grasina, kad ,,nukirs na...“, nueidamas toliau keikiasi necenzūriniais žodžiais. Iš visų šių duomenų akivaizdu, jog apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantas nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo necenzūrinių žodžių, akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi nukentėjusioji tiksliai įvardijo apelianto išsakytus necenzūrinius žodžius, adresuotus konkrečiai nukentėjusiajai, jie buvo užfiksuoti ir padarytame vaizdo įraše, minėtuose rašytiniuose dokumentuose. Vien tas skundo argumentas, jog neva apelianto išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo emocinė išraiška, o ne tiesiogiai nukreipti nukentėjusiosios atžvilgiu ar kad apeliantas buvo netinkamai suprastas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos. Tokia aplinkybė laikytina tik kaip gynybinio pobūdžio, siekiant sušvelninti ar visai išvengti administracinės atsakomybės, todėl sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo. Be to, pažymima, kad tokia emocinės būsenos išraiška visuotinai nėra priimtina ir vertintina kaip amoralus poelgis, prieštaraujantis tiek moraliniams, tiek ir teisės principams bei normoms, nes nukentėjusiosios veiksmai, paaiškinant apeliantui, kad jam nebus suteikti vaistai, nebuvo pagrindas T. Ž. išlieti savo įsiūtį ant nukentėjusios, ją iškeikiant.

14. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji ir tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas yra suinteresuoti melagingai apkalbėti apeliantą, nes jų parodymus visiškai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Be to, kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad liudytojas S. P. surašė tarnybinį pranešimą už kitą pareigūną ir pats įvykio nematė, nes kaip apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje liudytojas S. P. parodė, kad surašė tarnybinį pranešimą, vadovaudamasis vaizdo registratoriaus įrašu, už kitą pareigūną, kuris matė įvykį, nes lydėjo T. Ž. į medicinos dalį, kadangi pareigūnas dėl sveikatos buvo atleistas iš tarnybos. Pažymėtina, jog liudytojo tarnybinis pranešimas visiškai atitinka kitus bylos duomenis ir vaizdo įrašo medžiagą, todėl juo netikėti nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad visos nukentėjusiosios ir liudytojo nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir toms, kurios buvo užfiksuotos vaizdo įraše. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su nukentėjusiosios ir liudytojo, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

15. Nors apeliantas savo skunde nurodo, jog kalėjimo pareigūnai bando jį apkalbėti ir yra jo atžvilgiu nusistatę priešingai, tačiau šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš apelianto charakteristikos matyti, kad jis yra konfliktiškas, bausmės atlikimo metu charakterizuojamas išskirtinai neigiamai, drausmine tvarka jis baustas 9 kartus, dažniausiai už pareigūnų nurodymų nevykdymą, nei karto neskatintas, prastai įsisavino vidaus tvarkos taisykles, lengvai pasiduoda impulsui, silpna impulsų kontrolė, tolerancija stresui ir frustracijai žema, jis yra manipuliatyvus, jo streso valdymo įgūdžiai neišugdyti į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguoja tik patenkinamai, individualaus resocializacijos plano nevykdo, nerodo motyvacijos dalyvauti plane numatytose programose, iš darbo ūkio brigadoje buvo atleistas, socialinių ryšių nepalaiko, jam buvo paskirta sustiprinta individuali priežiūra nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. sausio 22 d. dėl stebimų emocinės būklės ir elgesio sunkumų, jis nurodė sergantis depresija, taikytas medikamentinis gydymas, pastebėtos psichikos sveikatos problemos, elgesyje būdingi impulsyvūs, spontaniški ir neapgalvoti veiksmai, neįvertinus galimų pasekmių. Todėl galima neginčytinai teigti, kad šia duomenys juos vertinant aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pagrindžia, jog pats apeliantas sukėlė konfliktą, į nukentėjusiosios nurodymą, jog jam vaistai nebus paskirti, sureagavo ypač netinkamai ir žeminančiai nukentėjusiosios garbę ir orumą, o ne priešingai kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje neginčytinai nustačius, kad T. Ž. Lietuvos kalėjimo tarnybos Alytaus kalėjimo pirminės asmens sveiktos priežiūros skyriuje, esančiame Ulonų g. 8A, Alytus, vaistų (metadono) vartojimo metu pažemino fizinio asmens, kuris pagal įstatymų ir viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus paslaugų gavėjui teikia sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra LKT Pirminės asmens sveiktos priežiūros skyriaus sveikatos priežiūros administratorės Ž. S. garbę ir orumą, vartodamas jos atžvilgiu necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, elgėsi medicinos darbuotojos atžvilgiu įžūliai, agresyviai ir provokuojančiai konfliktą, todėl jo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 507¹ straipsnį.

23. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama įvykių versija. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.