- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- e2YT-1981-960/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40046-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- R. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M., A. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Saulius Zališauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir A. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. M., A. K., institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą nepilnamečio vaiko vardu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti nepilnamečio B. M. įstatyminiams atstovams R. M. ir A. M. terminą B. M. vardu atsisakyti priimti S. K. palikimą pagal įstatymą; leisti nepilnamečio B. M. įstatyminiams atstovams R. M. ir A. M. atsisakyti priimti B. M. vardu S. K. palikimą pagal įstatymą. Teismui nusprendus, kad netenkintinas aukščiau nurodytas prašymas dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko B. M. vardu, prašo atnaujinti nepilnamečio vaiko B. M. įstatyminiams atstovams R. M. ir A. M. terminą B. M. vardu priimti S. K. palikimą pagal įstatymą bei leisti nepilnamečio vaiko B. M. įstatyminiams atstovams R. M. ir A. M. priimti B. M. vardu S. K. palikimą pagal įstatymą. Prašymą grindžia tuo, kad 2016 m. birželio 4 d. mirė R. M. mama S. K., po jos mirties liko kartu su sutuoktiniu A. K. santuokos metu užgyventas paveldimas turtas – butas, garažas su žemės sklypo dalimi, sodo sklypas, sodo pastatas. Turtas yra asmeninio pobūdžio, palikėjos sutuoktiniu A. K. turi didelę emocinę vertę, o jo emocinė būsena turi esminę reikšmę jo sveikatai. Pareiškėja R. M. ir jos brolis nusprendė, kad palikimo klausimo po motinos mirties nekels, palikimo, kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą nepriiminės ir tokiu būdu sieks, kad visas palikėjos paliktas ir sutuoktiniu užgyventas turtas būtų paveldėtas išimtinai palikėjos sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo A. K.. 2017 metais A. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. K. priėmė palikimą po žmonos S. K. mirties faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, nustatymo, ką savo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ir nustatė. Po nurodyto teismo sprendimo A. K. kreipusis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo jam buvo išaiškinta, jog jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą S. K. palikimą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, jį įgavo teisę priimti antros eilės įpėdiniai, t.y. mirusios S. K. vaikaičiai, ir konkrečiai pareiškėjų nepilnametis sūnus B. M.. Buvo paaiškinta, kad nepaisant to, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjai per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo nepilnamečio sūnaus B. M. vardu priėmimo, tai savaime negali būti laikoma atsisakymu priimti palikimą, kadangi nepilnamečio įpėdinio atveju, dėl teisės atsisakyti jo vardu priimti palikimą turi pasisakyti teismas. Sprendimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu neprieštarautų nei viešai tvarkai, nei gerai moralei, taip pat nepažeistų pareiškėjos nepilnamečio sūnaus B. M. interesų, nes jis yra visiškai aprūpintas, nepilnamečio sūnaus visišką aprūpinimą pareiškėjams leidžia užtikrinti pareiškėjų valdomos 84,27 proc. UAB „Interlux“ akcijų, turtinės teisės į kurias pareiškėjams suteikia netiesioginę teisę į atitinkamai 84,27 proc. UAB „Interlux“ turto, kai vien šios bendrovės nepaskirstytas pelnas 2016 metams buvo virš 7 mln. eurų. Be to, B. M. teisė į palikimo priėmimą yra išvestinė, jos atsiradimą sąlygoja ne tiek įstatymas, kiek pareiškėjos ir jos brolio valiniai veiksmai, t.y. atitinkamai palikimo pirmos eilės įpėdinių teisėmis nepriėmimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jo žinioms į palikimą niekada nepretendavo bei jo nepriėmė jo anūkai, todėl neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjų prašymą ir leistų jiems B. M. vardu atsisakyti priimti jo sutuoktinės S. K. palikimo.
Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visiškai suvokdamas tokio savo pareiškimo teisines pasekmes pareiškia, jog nepageidauja priimti močiutės palikimo ir visiškai sutinka su tėvų pareiškimu, kuriuo jie prašo leisti jo vardu atsisakyti priimti jo močiutės palikimą. Mano, kad senelių užgyventas turtas turi likti seneliui ir jis vienas gali spręsti, ką ir kaip su juo daryti. Žino, kad močiutės palikimą sudaro jo senelių butas, garažas, sodas, kiti smulkūs asmeninio pobūdžio daiktai. Palikimo nepriėmimas niekaip nepablogins jo gyvenimo sąlygų ar galėjimo įgyti išsilavinimą, nes jo gyvenimo sąlygomis visiškai pasirūpinę tėvai, visapusiškai padeda jam įgyjant tinkamą išsilavinimą. Tam šeima turi pakankamai resursų ir be senelių turto.
Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjų prašymui. Paaiškino, jog kaip matyti iš pateikto buities tyrimo akto, nepilnamečiui B. M. sudarytos puikios sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis, tėvai juo rūpinasi, išlaiko. Šeima nėra įtraukta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.
Teismo posėdžio meto pareiškėjų atstovas advokatas Saulius Zališauskas palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog vaikui yra sudarytos puikios sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog 1961 m. lapkričio 24 d. A. K. ir S. K. sudarė santuoką (e.b.l. 21). 1967 m. birželio 21 d. A. K. ir S. K. gimė dukra R. K. (e.b.l. 11). 1990 m. kovo 31 d. R. K. (po santuokos – M.) sudarė santuoką su A. M. (e.b.l. 20). 2001 m. balandžio 27 d. R. M. ir A. M. gimė sūnus B. M. (e.b.l. 10). 2016 m. birželio 4 d. mirė S. K. (e.b.l. 5). Iš 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės rašto matyti, jog mirus S. K. į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo knyga iki 2017 m. vasario 27 d. nebuvo užvesta (e.b.l. 9). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-20088-545/2017 nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. priėmė palikimą po žmonos S. K. mirusios 2016 m. birželio 4 d., mirties faktiškai pradėjęs paveldimą valdyti (e.b.l. 12-13).
CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Po S. K. mirties jos anūkas B. M. yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti.
Iš teismui pareiktame pareiškime išdėstytų aplinkybių matyti, jog nepilnamečio B. M. tėvai R. M. ir A. M. manė, kad nustatytu terminu nesikreipus į notarą tokiu būdu buvo patvirtinta, kad B. M. nepriėmė S. K. palikimo. Teismas, įvertinęs pateiktame pareiškime išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys nepareiškė nesutikimų su pareiškėjų pareiškimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai terminą atsisakyti priimti S. K. palikimo nepilnamečio vaiko vardu praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo įsitikinę, jog palikimo nepriėmimas šiuo atveju turi tokias pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjams terminą atsisakyti priimti S. K. palikimo nepilnamečio vaiko B. M. vardu.
Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus (e.b.l. 14-16), B. M. pateiktame atsiliepime išdėstytą jo poziciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei buities tyrimo akte užfiksuotas aplinkybes, jog nepilnametis vaikas yra visiškai aprūpintas, darytina išvada, kad po S. K. mirties atsiradusio palikimo atsisakymas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjams R. M. ir A. M. leistina atsisakyti priimti palikimą atsiradusį po S. K. mirties nepilnamečio vaiko B. M. vardu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 579 -582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po S. K. mirties 2016 m. birželio 4 d., nepilnamečio vaiko B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu ir nustatyti terminą per 1 mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo atsisakymo.
Leisti pareiškėjams R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusi po S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. birželio 4 d., mirties.
Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.