Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-7-651/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
1S-7-651/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-7-651/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 357-423, kuriuo nuteistajam A. K. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Po intensyvios priežiūros taikymo per likusios neatliktos bausmės dalį A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 75 straipsnio 2 dalimi, nustatyti įpareigojimai: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2. Nuteistasis A. K. 2018 m. spalio 4 d. (prašymas ruoštas 2018-09-10) kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių (toliau Probacijos tarnyba) ir prašė kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, nustatant jam pareigas, galinčias turėti teigiamą įtaką jo elgesiui bei individualizuojančias probacijos sąlygas, kurių vykdymas būtų suderintas su jo darbu Jungtinėje Karalystėje: vietoje nustatytų pareigų: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nustatyti pareigas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ir tęsti darbą ir leisti jam nuo 2018 m. spalio 15 d. išvykti į Jungtinę Karalystę.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1K-4380 nuteistojo prašymo netenkino.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus sprendimu, pateikė skundą teismui ir prašė tenkinti jo 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymą arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimis atleisti jį nuo bausmės vykdymo.

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi nuteistojo A. K. skundo dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1K-4380 panaikinimo netenkino. Teismas sutiko su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus sprendimu, kuriuo konstatuota, kad A. K. negali būti taikomos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (įsigaliojo 2015 m. balandžio 1 d.), kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, nuostatos. O kitų teisės aktų, reglamentuojančių trumpalaikius išvykimus iš Lietuvos Respublikos nėra ir Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrintiesiems išvykti į užsienį.

5.1. Be to, teismas atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo probacijos vykdymo prieš terminą. Nurodė, kad dar nėra suėjęs trijų ketvirtadalių probacijos terminas, nuo kada būtų galima spręsti klausimą dėl probuojamo asmens priežiūros nutraukimo prieš terminą.

Šalies argumentai

6. Skundu probuojamasis A. K. prašo išspręsti jo skunde nurodytas aplinkybes ir prašo atkreipti dėmesį, kad jam vėliau bus sudėtinga išvykti į Angliją pas savo šeimą ir susirasti darbą, nes šių metų kovo mėnesį numatyta įgyvendinti „Brexit“ susitarimą. Pažymi, kad du trečdaliai paskirtos lygtinės bausmės sueina kovo mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

7. Probuojamasis nesutinka su teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1K-4380, kuriuo netenkintas probuojamojo prašymas kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ir nustatyti jam pareigas, galinčias turėti teigiamą įtaką jo elgesiui bei individualizuojančias probacijos sąlygas, kurių vykdymas būtų suderintas su jo darbu Jungtinėje Karalystėje – vietoje teismo nuosprendžiu nustatytų pareigų: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nustatyti pareigas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ir tęsti darbą ir leisti jam nuo 2018 m. spalio 15 d. išvykti į Jungtinę Karalystę. Esminis argumentas dėl ko mano, kad prašymas turi būti patenkintas yra tai, kad vėliau dėl „Brexit“ susitarimo galimo įgyvendinimo bus sudėtinga išvykti į Angliją dirbti. Taigi pagrindinis motyvas, dėl ko buvo prašoma probacijos kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, yra išvykimas į Jungtinę Karalystę.

8. Pažymėtina, kad BPK 358 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

9. Lietuvos Probacijos tarnybos Klaipėdos skyrius, atmesdamas prašymą kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, vadovavosi 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (įsigaliojo 2015 m. balandžio 1 d.), kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos ir nurodė, kad šiuo atveju nuosprendis negali būti perduotas vykdyti užsienio valstybei, o Probacijos tarnyba neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti į užsienį. Be to, nurodė, kad jo prašomos probacijos sąlygos yra tokios, kurių priežiūra nebūtų įmanoma probuojamam asmeniui išvykus į užsienį.

10. Apygardos teismas, įvertinęs skunde išdėstytus argumentus, probacijos tarnybos sprendime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Šiuo atveju Probacijos tarnyba netenkindama probuojamojo prašymo kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ir apylinkės teismas, palikdamas tokį sprendimą nepakeistą, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.

11. Kaip matyti, probuojamasis prašė pakeisti probacijos sąlygas: vietoje teismo nuosprendžiu nustatytų pareigų: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nustatyti pareigas: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ir tęsti darbą ir leisti jam nuo 2018 m. spalio 15 d. išvykti į Jungtinę Karalystę. Tačiau visiškai teisingai nurodė Probacijos tarnyba, kad ir pakeitus esamas probacijos sąlygas į probuojamojo prašomas, Probacijos tarnybai nebūtų įmanoma jo kontroliuoti būnant užsienyje. Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi probuotojui įsakmiai yra pavesta užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, tokias pareigas pagal galiojančius įstatymus probuotojas gali atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nuteistajam išvykus į užsienį, Probacijos tarnybos specialistai nebetektų galimybės prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdys jam skirtą bausmę, šiuo atveju įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Todėl kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo nebuvo pagrindo.

12. Kaip matyti, probuojamojo tikslas yra išvykti į Jungtinę Karalystę. BPK 342 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Konkrečiu atveju nėra galimybės perduoti Jungtinei Karalystei vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinto Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 357-423, kuriuo nuteistajam A. K. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą, o po intensyvios priežiūros taikymo per likusios neatliktos bausmės dalį A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nustatyti įpareigojimai: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Jungtinė Karalystė nėra ratifikavusi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR Dėl teismų sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą. Taigi analizuojamu atveju Probacijos tarnyba negali kreiptis į teismą su teikimu dėl nutarties vykdymo perdavimo Jungtinei Karalystei. Kitų teisės aktų, reglamentuojančių išvykimus iš Lietuvos Respublikos, nėra ir Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti į užsienį. Šiuo atveju nesant jokios teisinės galimybės spręsti klausimą dėl nutarties perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Jungtinei Karalystei, probuojamojo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeima, gyvenančia Jungtinėje Karalystėje, su „Brexit“ susitarimo galimu vykdymu, neturi jokios reikšmės.

13. Pareiškėjas skundu taip pat prašo, vadovaujantis Probacijos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, nutraukti probacijos vykdymą atleidus jį nuo bausmės atlikimo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad probacijos vykdymo nutraukimo pagrindas teismo nutartis, kuria atleistas asmuo nuo bausmės ir teismo nutartis nutraukti probuojamojo priežiūros vykdymą prieš terminą yra du skirtingi pagrindai. Atleidimo nuo bausmės pagrindai yra numatyti BK 76-79 straipsniuose. Analizuojamu atveju nėra teismo nutarties, kuria A. K. būtų atleistas nuo bausmės atlikimo numatytais, todėl probacijos vykdymą nutraukti vadovaujantis Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nėra teisinio pagrindo.

14. Apylinkės teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, sprendė, kad probuojamasis iš tiesų siekia, kad jam būtų nutrauktas probuojamojo priežiūros vykdymas prieš terminą. Tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuo pagrindu taip pat negalima nutraukti probacijos vykdymo. Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Įstatymo imperatyviai numatyta, kad siekiant prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą pirmiausia probuotojas turi būti atlikęs ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino. Nesant suėjus šiam terminui, svarstyti klausimą dėl probacijos vykdymo nutraukimo prieš terminą ir vertinti kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Taigi apylinkės teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą.

15. Esant išdėstytiems argumentams, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė probuojamojo skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1K-4380, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti ar naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė