Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-569-125/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-14
Bylos Nr.
2A-569-125/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12476-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
AB LESTO
Atsakovas
A. Š.
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2A-569-125/2014Teisėja G. Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-12476-2013-7)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 121.14;KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB LESTO apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovo 217,44 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-09 sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas atlikęs formalų įrodymų vertinimą nustatė, kad skola už suvartotą elektros energiją susidarė per laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2013-06-19. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-05-16 nuosavybės teise priklauso A. Š., įregistravimo pagrindas: turto pardavimo iš varžytinių aktas, 2012-05-09. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybes teise butas nepriklausė atsakovui ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė su atsakovu sudarė elektros energijos tiekimo sutartį dar 1997-11-04, kuri galiojo iki 2013-06-30 ir nebuvo nutraukta. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį pripažino sutartį niekine ir negaliojančia. Vis dėlto kaip nurodo apeliantė sutartis su atsakovu galioja, kadangi nei atsakovas nei buto savininkė A. Š. sutarties nenutraukė. Sutartis su atsakovu buvo neterminuota dėl to mokėti skolą už susidariusią elektros energija tenka būtent jam. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės vertinimu, ignoravo prievolinius teisinius santykius ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl šalies tinkamumo procese. Pagal bendrąsias civilinio proceso normas atsakovas yra asmuo, kuris privalo atsakyti ieškovui pagal materialines teises normas. Teismas pagal ginčo teisinį pobūdį matydamas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymus turi pareigą atsakyti, pasiūlo ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nesutikus pakeisti netinkamą šalį tinkamą, teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir ieškinį atmeta. Tokį teismo procesinį rezultatą suponuoja aplinkybė, jog ieškovė neturi materialinio reikalavimo teisės į atsakovą (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ar ieškovas turi materialinio reikalavimo teisę konkretaus asmens atžvilgiu nustato įstatymas, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimo teisę. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad atsakovui nekyla prievolė mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas grindė tuo, jog atsakovui nuosavybės teise nepriklauso objektas, į kurį buvo tiekiama elektros energija. Vis dėlto teisinio reguliavimo ir su juo susijusių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė.

Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl ginčo atveju sprendžiant, kuriam subjektui tenka pareiga atsiskaityti už objekte suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Neįvertinus šio teisės akto turinio neįmanoma nuspręsti, kuri iš šalių turi pareigą atsakyti pagal ieškovės pareikštą reikalavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pastebėjęs, kad objekto savininkas nesutampa su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas neįtraukė objekto savininko į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Tai padaryti buvo būtina, kadangi paaiškėjus, kad atsakovas neatsako pagal ieškovės pareikštą reikalavimą būtų suteikta galimybė ieškovei pakeisti šalį procese iš netinkamos tinkama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla dėl to neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje susiklosčiusią procesinę šalių padėti šie netikslumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Akcentuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį ir sprendimo už akių motyvuojamoje dalyje nurodydamas, kad už minėtame bute suvartotą elektros energiją privalo atsiskaityti ne sutartį sudaręs atsakovas A. Š., faktiškai pripažino, jog sutartis jos šalims nebegalioja, kitaip tariant apylinkės teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas už akių naikinamas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, apeliantui grąžintinas sumokėtas 54 Lt žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti apeliantui AB LESTO 2014-01-08 „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymu Nr. 000056034 sumokėtą 54 Lt žyminį mokestį.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Alona RomanovienėErinija Kazlauskienė