Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. R. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei B. Z. N. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo teismo nustatyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro 2011-03-22 parengtą Pastato padalijimo projektą ir E. N. parengtą rūsio patalpų situacijos (II variantas) planą, nustatant, kad ieškovei B. Z. N. atitenka teisė naudotis (duomenys neskelbtini) viso ieškovės naudojimuisi atitektų 93,91kv.m., kas sudaro 41/100 dalį bendrame turte, o atsakovui A. R. atitenka teisė naudotis (duomenys neskelbtini) sudaranti 8,60 kv.m., viso atsakovo naudojimuisi atitenka 133,85 kv.m., kas sudaro 59/100 dalis bendrame turte.

Prašo nustatyti, kad rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-l ir R-7 pertvarkymo naudojimuisi pagal rūsio patalpų situacijos (II variantas) planą išlaidos šalims tenka lygiomis dalimis. Taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su atsakovu yra gyvenamojo namo su ūkio pastatais bei kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, valdantys po 1/2 dalį šių statinių. Dėl naudojimosi žemės sklypu ginčų nekyla, nes yra nustatyta ir VĮ Registrų centre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, servitutai. Tačiau pastaruoju metu su atsakovu ji negali susitarti dėl naudojimosi rūsio patalpomis R-1 ir R-7. Atsakovas savavališkai užėmė ir užrakino šias patalpas, dėl ko jai teko kreiptis į policijos pareigūnus.

Rūsio patalpos R-1 ir R-7 turėtų būti padalintos taip, kad kiekvienas iš bendrasavininkų galėtų jomis naudotis izoliuotai, išvengiant bet kokių kontaktų ir bendrumo, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio ir konfliktiškumo nuolat kyla ginčai, ji negali naudotis rūsiu. Siūlo patvirtinti planą, pagal kurį jai tektų 8,54 kv. m. ploto rūsio patalpos R-1 ir R-7, pažymėtos numeriu 1, o atsakovui 8,60 kv. ploto rūsio patalpos, R-1 ir R-7, pažymėtos skaičiumi 2. Jai atitektų įėjimas į rūsio patalpas iš lauko, o atsakovas į rūsio patalpas galėtų patekti iš lauko (per savo garažą) ir iš namo vidaus. Jai tektų rūsio patalpos būtų paskirtos namo vakarinėje dalyje, kur yra ir kitos jos patalpos, o atsakovui - rytinėje namo dalyje, kur yra atsakovo gyvenamosios patalpos, jo kuro katilas, todėl ir jam patogiau naudotis šia dalimi. Be to, jai įėjimas per lauką reikalingas dėl to, kad galėtų žiemai susikrauti į rūsį anglis. Siekiant nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pasiūlytą planą, tektų įsirengti vieną pertvarą (sienelę), kurią jos nuomone jie turėtų įsirengti abu savo lėšomis.

Patvirtino, kad žemė, per kurią jai teks vaikščioti į rūsį, priskirta atsakovui, tačiau yra nustatytas kelio servitutas prieiti prie rūsio. Taip pat teigia, jog įėjimas iš lauko į rūsį yra įrengtas abiejų su atsakovu bendrai (jos miręs vyras prie įrengimo yra prisidėjęs darbu), todėl ji turi teisę juo naudotis.

Kad ateityje nekiltų ginčų, turi būti nustatyta ir naudojimosi gyvenamuoju namu bei kitomis patalpomis tvarka. Ši tvarka nustatytina atsižvelgiant į ieškovui ir atsakovėms tenkančias dalis, nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

Su atsakovo priešieškiniu nesutinka visiškai. Mano, kad A. R. siūlomas rūsio pasidalinimo planas nepašalins konfliktų ateityje, nes kaip ir dabar reikės naudotis bendru įėjimu į rūsiu patalpas, kuris yra labai siauras, 0,9 kv.m. ploto, todėl su atsakovu kils konfliktai. Pagal atsakovo pasiūlytą planą jai tektų tik vienas įėjimas į rūsį (ir tai bendras su atsakovu), kai tuo tarpu atsakovas naudotųsi praktiškai trimis įėjimas į rūsį (iš lauko, per garažą ir iš namo vidaus), taip pat reikėtų įrenginėti dvi pertvaras (sieneles). O jai būtų atimtas įėjimas į rūsį iš namo vidaus, paliekant tik vieną bendrą įėjimą iš lauko. Atsakovas kurą (anglis) sunešti į rūsį turi galimybę per savo garažą, todėl jiems visiškai nereikia naudotis bendru įėjimu.

Atsakovas su ieškiniu sutinka dalinai. Sutinka dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir kitomis patalpomis nustatymo, kadangi ši tvarka jau yra nusistovėjusi ir jos keisti netikslinga, tačiau nesutinka dėl naudojimosi rūsio patalpomis R-1 ir R-7 tvarkos nustatymu. Pareiškė priešieškinį (b.l.50-53), kuriuo prašo nustatyti ginčo rūsio patalpų R-1 ir R-7 naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą A. B. parengtą projektą – nustatant, kad patalpa Nr. R-7 būtų bendro naudojimo patalpa, pakeitus sienų išdėstymą pagal teikiamus išmatavimus, patalpa Nr. R-l(l), tektų naudotis ieškovei, jai taip pat būtų skirtina naudotis patalpomis R-6, R-5, R-4 bei R-3. Tuo tarpiu jam būtų nustatyta naudotis patalpomis R-7(l), R-l (2) bei R-2. Pagal tokius išmatavimus rūsio patalpų, tenkančių ieškovės butui, kuris aiškinamajame rašte (b.l. 53) įvardintas kaip I butas, tektų naudotis rūsio patalpomis, kurių bendras plotas sudarytų 27,68 kv. m. Jo butui, kuris aiškinamajame rašte įvardintas kaip butas Nr. II, tektų naudotis rūsio patalpomis, kurių bendras plotas sudarytų 27,30 kv. m. Tokiu būdu būtų nustatytas balansas ir dalyje dėl plotų dydžio, kuriais naudotųsi abi šalys, t.y. abiems šalims būtų nustatyta bemaž vienodo ploto patalpomis. Pagal ieškovės teikiamą projektą jai viso rūsio patalpų tektų 28,72 kv. m., o jam -26,26 kv. m. Be to, pagal ieškovės pateiktą rūsio patalpų naudojimosi projektą, jis neturi įėjimo į rūsį tiesiai iš lauko, todėl kurą (anglis), jam tektų nešti per garažo patalpas, kas jas užterštų. Be to, neturint išėjimo į lauką, užkūrus krosnį, neturėtų kur išleisti dūmų ir pan. Taip pat paaiškino, jog įėjimą iš lauko į rūsį jis yra įrengęs savo lėšomis, todėl būtų neteisinga dabar jį paskirti išimtinai naudotis ieškovei. Nurodė, jog jeigu teismas patvirtintų ieškovės pasiūlytą rūsio naudojimo planą, kiltų konfliktai dėl ieškovės naudojimosi ir vaikščiojimo per jam paskirtą žemės sklypą.

Ji gali pasidaryti atskirus įėjimus į rūsį iš patalpų, pažymėtų R-4, R-5, R-6. Patalpomis naudotis pagal jo pasiūlytą rūsio naudojimosi planą taip pat reikėtų panaudoti lėšas pertvaros (sienelės) įrengimui.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

Vadovaujantis LR CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio sutarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi šio daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.) Jeigu dėl to nesutariama, kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.74 str. 1 d.)

Nustatant gyvenamųjų patalpų ir rūsio naudojimosi tvarką turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip racionalumas, patogumas bei faktinis naudojimas. Tačiau svarbiausia turi būti atsižvelgta į visų bendraturčių interesus, visiems užtikrinta galimybė kuo patogiau ir ekonomiškiau naudotis savo konkrečia dalimi.

Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, pažymėjimo apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (b.l.7-11) nustatyta, kad ieškovė B. Z. N. ir atsakovas A. R. yra namų valdos su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kuriems priklauso šių statinių po ½ dalį.

Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu konfliktuoja ir gera valia susitarti dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais negali (b.l. 17,18). Todėl ši tvarka turi būti nustatyta teismo sprendimu, atsižvelgiant į ieškovei ir atsakovui priklausančias idealiąsias gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis.

Kadangi esminis ginčas tarp šalių yra kilęs tik dėl rūsio patalpų, plane pažymėtų indeksais R-1, R-7 naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas analizuoja ir pasisako dėl šių patalpų naudojimosi.

Ieškovė prašo patvirtinti jos pateiktą rūsio naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį jai tektų 8,54 kv. m. ploto rūsio patalpos R-1 ir R-7, pažymėtos numeriu 1, o atsakovui 8,60 kv. ploto rūsio patalpos, R-1 ir R-7, pažymėtos skaičiumi 2. Jai atitektų įėjimas į patalpas iš lauko, o atsakovas į rūsio patalpas galėtų patekti iš lauko (per savo garažą) ir iš namo vidaus (E. N. parengtas planas II variantas b.l. 64).

Atsakovas pareiškė savarankišką priešieškinį, kuriuo rūsio patalpų, plane pažymėtų R-1 ir R-7 naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą – nustatant, kad patalpa Nr. R-7 būtų bendro naudojimo patalpa, pakeitus sienų išdėstymą pagal teikiamus išmatavimus, patalpa Nr. R-l(l), tektų naudotis ieškovei, jai taip pat būtų skirtina naudotis patalpomis R-6, R-5, R-4 bei R-3. Tuo tarpiu jam būtų nustatyta naudotis patalpomis R-7(l), R-l (2) bei R-2. Pagal tokius išmatavimus rūsio patalpų, tenkančių ieškovės butui, kuris aiškinamajame rašte įvardintas kaip I butas, tektų naudotis rūsio patalpomis, kurių bendras plotas sudarytų 27,68 kv. m. Jo butui, kuris aiškinamajame rašte įvardintas kaip butas Nr. II, tektų naudotis rūsio patalpomis, kurių bendras plotas sudarytų 27,30 kv. m.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas gyvenamojo namo ir rūsio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektas parengtas atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turimas gyvenamojo namo idealiąsias dalis, faktinį naudojimą, naudojimo patogumą, atitinkantis visų bendraturčių interesus, šis planas nepažeidžia nei ieškovės nei atsakovo interesų ir užtikrina tokią rūsio patalpų naudojimosi tvarką, kuriai esant šalių kontaktai būtų minimalūs.

Tuo tarpu atsakovo planas dalyje dėl rūsio padalijimo turi trūkumų, patalpų padalijimas reikalauja daugiau pertvarkymų, palieka bendrojo naudojimo patalpas, kas sudaro sąlygas konfliktuoti ir ateityje, ieškovei palieka tik vieną įėjimą į rūsį (ir dar bendrą su atsakovu), o atsakovui įėjimą ir iš lauko, ir iš namo vidaus.

Kaip matyti iš ieškovės plano, atsakovui ir ieškovei tenkanti rūsio patalpų plotai yra panašūs. Žiūrint formaliai, atsakovui tenka dar netgi didesnė rūsio dalis (8,60 kv.m.) ploto. Pagal atsakovo planą rūsio plotų dydis ir vertė tai pat yra panašūs, jiems įrengti taip pat reikalinga įdėti lėšų ir darbo.

Atsakovas teigia, kad patvirtinus ieškovės parengtą rūsio planą, jam bus nepatogu susinešti kurą į rūsį per garažą, tačiau teismas mano, kad priešingai, atsakovui bus patogiau sunešti kurą didesniais kiekiais per garažą, negu laipteliais per siaurą ir bendrą su ieškove įėjimą. O pertvarkos (sienelės) įrengimas būtų reikalingas tvirtinant tiek ieškovės teik atsakovo rūsio naudojimosi tvarkos planą. Pagal ieškovės pasiūlytą planą, atsakovui lieka naudotis ir jo plane parodyta patalpa R-7 (1), kurioje jis laiko savo kurą, todėl didelių nepatogumų atsakovui patvirtinus ieškovės siūlomą planą neatsirastų.

Atsakovas baigiamųjų kalbų metu (b.l. 71) paaiškino, kad jeigu ieškovė į rūsį vaikščios per jo žemę, o jis negalės į rūsį eiti per lauką, vėl kils konfliktai. Tačiau tokie pasisakymai tik rodo atsakovo konfliktiškumą ir suponuoja išvadą, jog atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo įtemptus, konfliktiškus tarpusavio santykius, būtina tvirtinti tokį naudojimosi rūsio patalpomis planą, kuris maksimaliai pašalintų galimybę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis.

Atsakovas nesutinka, kad ieškovė vaikščiotų į rūsį per jo žemę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tarp šalių yra nustatyta ir VĮ Registrų centre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal vyr. žemėtvarkininko S. B. 1998-10-29 projektą (b.l.63), pagal kurį ieškovei (jos sutuoktiniui A. N.) servituto teisėmis leidžiama patekti į rūsio patalpas per atsakovui priskirtą žemę. Todėl ieškovė turi teisę nevaržomai vaikščioti į rūsį per ieškovui priskirtą ir plane raide A2 pažymėtą žemę. Kadangi įėjimas rūsio patalpas yra bendrojo naudojimo, viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji dalinė, bet ne asmeninė atsakovo nuosavybė, atmestinas kaip neįrodytas atsakovo teiginys kad jis įsirengęs įėjimą ir laiptus į rūsį savo lėšomis, todėl tai yra jo nuosavybė.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, B.Z. N. ieškinys dėl gyvenamojo namo su rūsio patalpomis naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintinas (planai b.l. 13-16, 64), atsakovo A. R. priešieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestas, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 6).

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 6,20 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Nustatyti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro 2011-03-22 parengtą Pastato padalijimo projektą ir E. N. parengtą rūsio patalpų situacijos (II variantas) planą, nustatant, kad ieškovei B. Z. N. a.k. (duomenys neskelbtini) atitenka teisė naudotis (duomenys neskelbtini) viso ieškovės naudojimuisi atitektų 93,91kv.m., kas sudaro 41/100 dalį bendrame turte.

Atsakovui A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) atitenka teisė naudotis (duomenys neskelbtini) viso atsakovo naudojimuisi atitenka 133,85 kv.m., kas sudaro 59/100 dalis bendrame turte.

Nustatyti, kad rūsio patalpų pažymėtų indeksais R-l ir R-7 pertvarkymo naudojimusi pagal rūsio patalpų situacijos (II variantas) planą išlaidos šalims tenka lygiomis dalimis.

Tvirtinti ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro 2011-03-22 parengtą Pastato padalijimo projektą ir E. N. parengtą rūsio patalpų situacijos planą, kurie galioja kartu su teismo sprendimu.

Priteisti ieškovei B. Z. N. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 139 Lt (šimtą trisdešimt devynis litus) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.