Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-204-768/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-28
Bylos Nr.
1S-204-768/2017
Teisminio proceso Nr.
1-379-229
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė, Donatas Jatužis (pran.), Margarita Dzelzienė
Kaltinamasis
D. V.
Byla Nr. 1S-204-768/2017
Teisminio proceso Nr. 1-379-229/2017Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.2.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nedalyvaujant gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo D. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalį, t.y., tuo, kad 2016 m. rugsėjo 15 - 19 d. veikdamas bendrai su G. J., įsibrovė į R. T. gyvenamas patalpas adr. (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė turto už 133, 34 Eur.

Taip pat jis – D. V., kaltinamas tuo, kad 2016 m. gruodžio 30 d., . (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su G. J., pagrobė ir tyčia sugadino B. Š. priklausantį turtą, o būtent apgadino automobilį „Renault Espace“ ir iš automobilio pagrobė turto už 2217, 60 Eur.

Taip pat jis – D. V., kaltinamas tuo, kad 2016 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su T. G., P. K. ir G. J., įsibrovę į T. A. priklausantį ūkinį pastatą – garažą, pagrobė turto už 3145 Eur.

D. V. 2017 m. sausio 4 d. sulaikytas BPK 140 str. tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2017 m. kovo 4 d. Šis suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 4 d., vėliau dar du kartus iki liepos 4 d. ir skundžiama 2017 m. liepos 3 d. nutartimi iki 2017 m. spalio 4 d.

Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, 122 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis D. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.

Apeliantas D. V. skunde nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, įkalinimo įstaigoje atsidūręs pirmą kartą, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįstantis. Be to, kaltinamasis nurodo, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą – gyvena su seneliais, kuriems reikalinga jo pagalba, būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti ir greičiau atlyginti padarytą žalą, kurios dalį jau yra atlyginusi mama V. V..

Teismo posėdyje prokuroras siūlė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam D. V., terminą, nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis D. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo skundžiamu aspektu patikrinęs bylos duomenis konstatuoja, kad apylinkės teismas šiuo klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Tai, kad D. V. galėjo padaryti nusikalstamas veikas iš tiesų patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: D. V., G. J. pateikti paaiškinimai, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų M. T., S. U. parodymai, kratų ir apžiūrų protokolai, bei kiti byloje esantys duomenys.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Aukštesniojo teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. numatytų suėmimo pagrindų egzistavimą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali bėgti (slėptis) ir padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, šiuo atveju BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens socialinius ryšius, teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys.

Paminėtus duomenis apylinkės teismas įvertino tinkamai. Šios bylos duomenys rodo, kad D. V. ne tik, kad niekur oficialiai nedirbo, tačiau nebuvo susijęs stipriais socialiniais ryšiais, nes gyveno su seneliais, kurie akivaizdu, kad jokios įtakos D. V. elgesiui neturėjo, be to, jis praeityje buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina, kad antrą kartą D. V. buvo teisiamas už veiką, kurią padarė neatlikęs pirmiau jam paskirtos bausmės, tačiau ir po antrojo teistumo jokių teigiamų išvadų nepadarė – nesimokė, nedirbo, sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus, nors yra labai jauno ir darbingo amžiaus. Pažymėtina ir tai, kad jis Paįstrio seniūnijos charakterizuojamas kaip asmuo, kuris yra subūręs panašaus amžiaus jaunuolių grupę, dažnai pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja, kelia nesaugumo jausmą Skaisgirių kaimo gyventojams (t. 6, b.l. 52). Taigi apibendrinant šiuos duomenis matyti, kad D. V. neišnykus teistumui vėl kaltinamas eilės nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis, kaip neigiamai charakterizuojamas asmuo, nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir laikas nuo laiko daro nusikalstamas veikas, kurių dalis, kaip jau minėta pirmiau, yra susijusios su svetimo turto pagrobimais. Visa tai leidžia pagrįstai manyti ir tai, kad kaltinamasis kaip niekur nedirbantis ir nesimokantis asmuo lėšų pragyvenimui gauna iš neteisėtos veiklos, todėl akivaizdu, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Tokiu būdu aukštesnysis teismas sprendžia, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam nustatyti visiškai pagrįstai.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo.

Taigi skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi D. V. suėmimas pagrįstai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p. 4 d. numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas,

nutaria:

atmesti D. V. skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas JatužisMargarita DzelzienėZina Mickevičiūtė