- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- I-1309-243/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00136-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui M. Š., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Odetai Garjonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2016-02-03 sprendimo Nr. (33.24.)-GVD8-7 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. Š. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2016-02-03 sprendimą Nr. (33.24.)-GVD8-7 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“, kuriuo nepatenkintas jo prašymas deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir įpareigoti atsakovę įregistruoti jo pateiktos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, jog, vadovaujantis 2015-06-30 priimtu gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, jis turi pareigą deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir pateikti teisingus duomenis, nes už šių pareigų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. Nurodo, jog gyvena prašyme nurodyto jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu, todėl privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Teigia, jog gyvenamosios vietos deklaravimas yra faktinės padėties fiksavimas, o ne teisės suteikimas, todėl atsakovė atsisakydama priimti iš jo gyvenamosios vietos deklaraciją ir neperduodama jo nurodytų duomenų registro tvarkytojui, veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus. Argumentuoja, jog atsakovė priimdama ginčijamą aktą vadovavosi poįstatyminiu aktu – VĮ Registrų centro direktoriaus 2015-12-29 įsakymu Nr. V-294 patvirtintomis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėmis, nors tik įstatymai gali nustatyti asmens teisių suvaržymus ar apribojimus.
Pareiškėjas skundo argumentų pagrindu prašo jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 10 punktu ir VĮ Registrų centro direktoriaus 2015-12-29 įsakymu Nr. V-294 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 15.9, 15.10, 18, 38, 39, 42, 43, 44, 45 punktų reikalavimais, pagal kuriuos gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama ne bet kokios paskirties nekilnojamajame objekte, o gyvenamosios paskirties. Nurodo, jog patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriose savo gyvenamąją vietą siekia deklaruoti pareiškėjas yra negyvenamosios, mokslo paskirties, todėl nėra galimybės deklaracijoje nurodyti deklaracijoje reikalingus duomenis bei nustatyti patalpos atitikimo teisės aktuose nurodytiems minimaliems naudingojo ploto reikalavimams. Pažymi, jog nesuvaržo pareiškėjo teisių, nes jis gali inicijuoti patalpų paskirties pakeitimą į gyvenamąją (b.l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2016-02-03 sprendimo Nr. (33.24.)-GVD8-7 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ (b.l. 11) teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01) nustato gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų ir tik jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą (1 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos adresą sudarantys duomenys yra: savivaldybės pavadinimas; seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas); gyvenamosios vietovės pavadinimas; gatvės pavadinimas; žemės sklypo ir (ar) pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje; pastato pavadinimas, jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui; korpuso numeris, jeigu toks suteiktas; patalpos numeris pastate ar korpuse; pašto kodas. Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyvenančių asmenų pareiga Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o gyvenamoji vieta Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta kaip pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi ir 10 straipsnio 8 dalimi nustatyti deklaravimo duomenų teikimo deklaravimo įstaigai tvarką ir gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši tvarka - Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) - patvirtinta VĮ Registrų centro direktoriaus 2015-12-29 įsakymu Nr. V-294.
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybei) savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 31 punktas). Deklaravimo įstaiga yra deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkanti institucija ir pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai yra savivaldybės administracijos padalinys. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2016-01-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyriui padavė prašymą deklaruoti jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 20, 25-26). Ginčijamu 2016-02-03 sprendimu Nr. (33.24.)-GVD8-7 pareiškėjo prašymas nepatenkintas argumentuojant tuo, jog patalpa, kurioje pareiškėjas siekia deklaruoti gyvenamąją vietą yra ne gyvenamosios paskirties, o mokslo, todėl nėra galimybės nustatyti patalpos naudingąjį plotą ir įsitikinti, kad gyvenamoji patalpa atitinka teisės aktų nustatytus minimalius naudingo patalpos ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus. Atsakovės argumentai pripažintini pagrįstais.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išvardinti deklaruojant gyvenamąją vietą pateikiami deklaravimo duomenys: asmens kodas; vardas (vardai); pavardė (pavardės); gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimo data; pilietybė; asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų duomenys; asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas); gyvenamosios vietos adresas; duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius); duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris; data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą); išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos). Pripažintini nepagrįstais pareiškėjo teiginiai, jog ne visus išvardintus duomenis turi pateikti deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo, todėl jo atžvilgiu netaikytinas šio straipsnio 10 punktas, t.y. reikalavimas pateikti duomenis apie naudingą būsto plotą. Pareiškėjui argumentuojant, jog 9 straipsnio reikalavimai taikomi ir įtraukiant asmenis į neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą, pažymėtina, jog įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnis, kurio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kuriuos 9 straipsnio 2 dalies duomenis turi pateikti asmenys, kad būtų įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą, o būtent jie pateikia tik 9 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose nurodytus duomenis, kurie iš esmės yra asmens duomenys ir jo kontaktai. Tuo tarpu 9 straipsnio 2 dalies 8-10 punktuose nurodytus duomenis, susijusius su nekilnojamojo turto objektu (adresas, savininkai, duomenys apie naudingąjį būsto plotą, unikalus patalpos ar pastato numeris) pateikia asmenys, norintys tame objekte deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tai yra bendras, visiems gyvenamąją vietą deklaruojantiems asmenims taikomas reikalavimas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad būtent jam toks reikalavimas neturi būti taikomas. Pažymėtina ir tai, jog reikalavimas pateikti duomenis apie naudingąjį būsto plotą įtvirtintas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, o ne poįstatyminiame akte, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas. Būtent įstatyme nurodytų duomenų nepateikimu ir yra grindžiamas ginčijamas aktas.
Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis. Iš pareiškėjo su prašymu deklaruoti jo gyvenamąją vietą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis pastatas yra sporto mokykla, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra mokslo (b.l. 21-23). Išraše nurodytas daikto unikalus numeris, statybos metai, aukštų skaičius, vidutinė rinkos vertė ir kt. taip pat nurodytas bendras plotas, pagrindinis plotas ir užstatytas plotas, tačiau nėra nurodytas naudingasis būsto plotas. Naudingo būsto ploto sąvoka pateikta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (2 straipsnio 5 dalis) ir apibrėžta kaip bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Šis plotas apskaičiuojamas pagal kadastrinių matavimų duomenis. Mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai. Iš pateikto apibrėžimo matyti, jog naudingasis plotas siejamas su jo šildymu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastatas, kuriame pareiškėja nori deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra šildomas, jame nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų (b.l. 21). Pažymėtina ir tai, jog naudingojo ploto buvimo reikalavimas išlieka ir gyvenamosios vietos deklaraciją teikiant elektroniniu būdu. Vadovaujantis Taisyklių 100.2 punktu gyvenamosios vietos deklaracija gali būti teikiama elektroniniu būdu, jeigu patalpa ar pastatas, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, yra gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis nekilnojamojo turto registre yra „kita (sodų)“ (namas sodų bendrijoje). Šis paskirties reikalavimas yra siejamas su naudingojo ploto buvimu.
Taisyklių 47 punkte įtvirtinta deklaravimo įstaigos darbuotojo, priimančio asmens užpildytą deklaraciją bei kitus dokumentus, pareiga įsitikinti: ar išsamiai ir teisingai užpildytos visos deklaracijos eilutės; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis asmens pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis Gyventojų registre; ar deklaracijoje nurodyti gyvenamosios vietos duomenys atitinka juos patvirtinančių dokumentų ir (ar) Nekilnojamojo turto registro duomenis, bei deklaraciją teikiančio asmens tapatybe. Taisyklių 63 punktas įtvirtina deklaravimo įstaigos pareigą vykdyti Gyventojų registrui teikiamų deklaravimo duomenų kontrolę. Taisyklių 42 punkte nurodyta, jog deklaravimo įstaigos darbuotojas (...) įsitikina, kad gyvenamoji patalpa atitinka teisės aktų nustatytus minimalius naudingo patalpos ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus. Jei pastato (patalpos) plotas yra nepakankamas, deklaracija nepriimama. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog gavęs pareiškėjo deklaraciją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyris neviršijo jam suteiktos kompetencijos, atliko Taisyklėse nurodytą patikrą ir funkcijas ir, nustatęs, jog pateiktoje deklaracijoje nėra duomenų apie būsto naudingąjį plotą ir nesant galimybės jį nustatyti pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą sprendimą.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, jog ginčijamu sprendimu nėra suvaržomos ar apribojamas pareiškėjo teisės. Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo duomenų matyti, jog pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Siekdamas deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pareiškėjas gali inicijuoti nurodyto objekto paskirties pakeitimą į gyvenamąją.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2016-02-03 sprendimas Nr. (33.24.)-GVD8-7 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti jo prašomus veiksmus. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo M. Š. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl 2016-02-03 sprendimo Nr. (33.24.)-GVD8-7 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.