Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykis galėjo įvykti 2019 m. birželio 21 d., tikslesnio laiko neatsimena, prie parduotuvės „Maxima bazė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Ten pamatė jo mėgstamos mėlynos spalvos automobilį, prie kurio spontaniškai pribėgo, atidarė dureles ir įsėdo į jį. Transporto priemonės užvedimo raktelis buvo spynelėje. Tikslas buvo pasivažinėti transporto priemone, tikslaus maršruto nebuvo numatęs. Nukentėjusioji tuo metu buvo prie automobilio bagažinės, dėjo daiktus į ją. Z. P., pamačiusi tokius kaltinamojo veiksmus, pribėgo, sugriebė jį už kaklo ir bandė ištempti iš automobilio. Dėl to G. A. stumtelėjo nukentėjusiąją. Iki įsėdimo į automobilį jis nedarė jokių veiksmų prieš Z. P.. Kai nukentėjusioji buvo pastumta, ši paėmė už automobilio durelių ir laikė jas. Vėliau pribėgo žmonės ir jis pats išlipo iš transporto priemonės. Įvykio metu buvo blaivus. Sugalvojo istoriją, kad jį seka, nori nužudyti, nors realiai to nebuvo. Dėl to policijos pareigūnai vežė jį į psichiatrijos ligoninę. Jis stengiasi nepažeidinėti taisyklių, dėl nubaudimo administracine tvarka paaiškino, kad jis nepakankamai uždirba viešojo transporto bilietams.

Nukentėjusioji Z. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakare apie 19 val. prie parduotuvės „Maxima bazė“, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje krovėsi nusipirktas prekes. Kadangi buvo labai karšta, užvedė transporto priemonės variklį, atidarė langus ir vėl ją išjungė. Susikrovusi daiktus, ji ėjo prie automobilio, dar nebuvo įsėdusi į jį, pajuto jausmą per nugarą ir pamatė, kad transporto priemonėje sėdi kaltinamasis. G. A. galėjo šiek tiek stumtelėti ją. Nukentėjusioji, ištikta šoko, bandė visais būdais jį ištraukti iš automobilio. Ji, laikydama automobilio dureles, bandė ištraukti G. A. už rankos iš transporto priemonės, kad šis neišvažiuotų. Kaltinamajam už kaklo nelaikė. Tuo metu atbėgo vyras su moterimi. Vyras ar liepė kaltinamajam išlipti iš automobilio, ar su ranka ištraukė jį iš transporto priemonės. Pasodino G. A. sėdėti ant grindinio. Kaltinamasis bandė aiškinti, kad jis privalo pabėgti, nes jį kažkas bando nužudyti, susipyko su mergina, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios už sukeltą skausmą.

Liudytojas N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. birželio 21 d. Jis išėjo iš parduotuvės „Maxima bazė“ su pirkiniais, kartu buvo draugė su kitais šeimos nariais. Tuomet jo draugė atkreipė dėmesį į tai, kad iš moters bandoma atimti automobilį. Priartėjus arčiau, pamatė prie transporto priemonės vykstančias grumtynes. Automobilio viduje buvo kaltinamasis, jis bandė daryti kažkokius stūmimo judesius, o šalia stovėjo nukentėjusioji. Nematė, kad nukentėjusioji buvo suėmusi kaltinamąjį už kaklo. Jam atėjus prie automobilio, grumtynės nustojo vykti. Liudytojas paprašė G. A. išlipti iš transporto priemonės, atsisėsti ant žemės, jis ramiai taip ir padarė. Draugė iškvietė policijos pareigūnus. Laukdami jų, girdėjo, kad kaltinamasis sakė, jog jį nori nužudyti, turi kažkokių problemų.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš budėtojo gavo nurodymą nuvežti G. A., įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, į psichiatrijos ligoninę. Jis su kolega nuvyko į policijos komisariatą, tuo metu jau laukė greitosios medicinos pagalbos automobilis. Liudytojas uždėjo antrankius kaltinamajam. Važiuojant į psichiatrijos ligoninę, paklausė G. A., dėl ko buvo sulaikytas. Šis atsakė, kad norėjo pavogti automobilį turėdamas tikslą pasivažinėti. Nuėjus į psichiatrijos ligoninės priimamąjį, kaltinamasis prasitarė, kad jis viską išsigalvojo, ir prašė pasakyti, kad yra psichiškai sveikas. Ten su G. A. bendravo psichiatrė ar psichologė, kuri vėliau pasakė, kad nėra pagrindo kaltinamąjį laikyti psichiatrijos ligoninėje. Todėl kaltinamasis atgal buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šnekėjo su sūnumi apie įvykį. G. A. labai išgyvena dėl savo veiksmų ir gailisi, sakė, kad padarė didelę klaidą, ir jam tai yra pamoka. Kritiškai vertina G. A. padarytus veiksmus prieš nukentėjusiąją, mano, kad jis galėjo labai išgąsdinti šią moterį. Jie gyvena tame pačiame bute. Sūnus yra uždaro būdo, tačiau anksčiau neturėjo problemų dėl savo elgesio. Pažada didelę jo priežiūrą. R. A. pastoviai bendrauja su sūnumi, yra didžiausias autoritetas jam. G. A. klauso jos.

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 21 d. gauta informacija, jog asmuo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bandė pagrobti automobilį Fiat Grande Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis buvo sulaikytas (b. l. 4).

2019 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, t. y. prekybos centro „MAXIMA“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės apžiūra, taip pat automobilio Fiat Grande Punto apžiūra (b. l. 10, 13–18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiosios patrulės K. A. 2019 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną apie 19.05 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bandyta pagrobti automobilį Fiat Grande Punto, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, Z. P. paaiškino, kad tuo metu, kai ketino sėsti į savo automobilį, atbėgo nepažįstamas vaikinas, kuris įsėdo į transporto priemonę ir bandė nuvažiuoti. Nukentėjusioji pradėjo šaukti ir aplinkiniai žmonės sureagavo į pagalbos šauksmą (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).

BK 22 straipsnis reglamentuoja pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Pagal šio baudžiamojo įstatymo straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. A., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Z. P., pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą – automobilį Fiat Grande Punto, 4000 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nukentėjusioji aktyviai pasipriešino, o pašalinis asmuo (N. V.) padėjo sulaikyti kaltinamąjį.

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo, nukentėjusiosios ir tiesioginio įvykio liudytojo N. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, kad G. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje įsėdo į Z. P. priklausantį automobilį ir bandė juo nuvažiuoti be nukentėjusiosios sutikimo, o tai vertintina kaip siekis pagrobti svetimą turtą. Tokią išvadą taip pat leidžia daryti byloje surinkti netiesioginiai įrodymai: liudytojo V. P. parodymai, BIRT ataskaitos žiūryklėje ir vyriausiosios patrulės K. A. 2019 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, prieš įsėsdamas į automobilį, G. A. galėjo šiek tiek stumtelėti ją. Siekiant patikrinti Z. P. parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityta nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalis, kad eidama sėstis į automobilį, nukentėjusioji pajuto iš nugaros, kad ją kažkas pagriebė ir labai stipriai bei staigiai pastūmė nuo automobilio (b. l. 21–22). Nors Z. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai prisiminti, ar G. A. pagriebė ir stipriai pastūmė ją, tačiau, vertinant nukentėjusiosios parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, jos 2019 m. birželio 21 d. pareiškimo turinį, šiuo atveju nėra abejonių, kad, prieš kaltinamajam įsėdant į transporto priemonę, jis fiziškai kontaktavo su nukentėjusiąja, t. y. atliko stūmimo veiksmą prieš Z. P.. G. A. parodymų dalis, kad jis, prieš įsėsdamas į automobilį, nepastūmė nukentėjusiosios, neatitinka iš esmės nuoseklių Z. P. parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad, jau sėdėdamas automobilyje ir siekdamas įveikti nukentėjusiosios pasipriešinimą bei išvažiuoti automobiliu, jis atstūmė ją. Grumtines, vykusias tuo metu tarp G. A. ir Z. P., patvirtino pati nukentėjusioji ir liudytojas N. V.. G. A. parodymų, kad jis atstūmė nukentėjusiąją, nes ši buvo pagriebusi jį už kaklo, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. To nenurodė nei Z. P., nei liudytojas N. V. baudžiamojo proceso metu. Todėl ši G. A. parodymų dalis atmetama kaip nepagrįsta. Taigi konstatuotina, kad bylos įrodymais įrodyti minėti G. A. veiksmai, iki jam įsėdant į Z. P. automobilį ir būnant transporto priemonėje, laikytini fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją BK 180 straipsnio 1 dalies prasme.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad G. A., darymas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti nukentėjusiosios automobilį, panaudodamas fizinį smurtą, numatė, kad dėl jo tokių veiksmų nukentėjusioji gali netekti savo turto, ir norėjo šių padarinių. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kita vertus, G. A. nepavyko įgyvendinti nusikalstamo ketinimo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi kaltinamajam, kad šis nepagrobtų jai priklausančio automobilio, be to, į įvykio vietą atėjo pašalinis asmuo – N. V.. Būtent dėl šių priežasčių G. A. nutraukė savo nusikalstamos veikos darymą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis ne baigė, o pasikėsino padaryti plėšimą. Kadangi G. A. nerealizavo visų BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos požymių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis).

IV. Dėl G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo surašytas kaltinamojo G. A. ir nukentėjusiosios Z. P. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad G. A. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir labai gailisi. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, susitarė su ja per 1 metus nuo susitaikymo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą, įvertintą 500 Eur. G. A. pasižada nebenusikalsti. Z. P. patvirtino, kad kaltinamasis atsiprašė jos ir ji priima atsiprašymą. Abu asmenys prašo atleisti G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius (b. l. 108). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti šio surašyto susitaikymo protokolo, nes G. A. ir Z. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aptariamo dokumento turinys atitinka jų valią.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

G. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors jis nurodė tam tikras aplinkybes šiek tiek kitaip, nei nukentėjusioji, tačiau to negalima vertinti kaip BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos nebuvimo. Be to, G. A. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė apgailestaujantis dėl padarytų veiksmų. Z. P. bylą nagrinėjant teisme priėmė kaltinamojo atsiprašymą, taip pat parodė, kad kaltinamasis jau nagrinėjamo įvykio dieną atsiprašė jos už padarytus veiksmus. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis ir įvertinusiam susitaikymo protokolo turinį, nekyla abejonių, kad G. A. susitaikė su nukentėjusiąja. Z. P. ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo, o G. A. ir Z. P., pasirašydami susitaikymo protokolą, savanoriškai sutarė, kad kaltinamasis atlygins jai 500 Eur neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. A. anksčiau nėra teistas (b. l. 68), nors ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai (pažeidimai) nelaikytini šiurkščiais (pavyzdžiui, važiavimas viešuoju transportu be bilieto, automobilio statymas neleistinoje vietoje, greičio viršijimas ne daugiau kaip 30 km/h leistino greičio), dauguma baudų yra sumokėta (b. l. 57–66). Be to, G. A. yra gana jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 99). Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad G. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Teisiamojo posėdžio pradžioje G. A. gynėjas pateikė prašymą atleisti ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kita vertus, priėmus sprendimą G. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal kitą pagrindą – jam susitaikius su nukentėjusiąja, spręsti klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo kaltinamajam nėra tikslinga. Dėl šios priežasties teismas detaliau nevertina G. A. gynėjo minėto prašymo pagrįstumo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokuroras, sakydamas baigiamąją kalbą, prašė G. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš jų yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

BK 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal to paties baudžiamojo įstatymo straipsnio 3 dalį, teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Nagrinėjamu atveju G. A., siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš Z. P.. Atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat jo padarytų veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdį, teismas sutinka su prokuroru, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatytinas 8 mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

G. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 44–45). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2019 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu padaryta daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais (1 vnt., vokas Nr. 1), kvapų pėdsakai (2 vnt., stiklainiai Nr. 2 ir 3) ir foninio kvapo pėdsakas (1 vnt., stiklainis Nr. 4).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. A., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti G. A. ir Z. P. 2019 m. liepos 1 d. susitaikymo protokolą, pagal kurį G. A. įsipareigojo sumokėti Z. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) į nukentėjusiosios nurodytą banko sąskaitą per 1 (vienerius) metus nuo jų susitaikymo dienos.

Išaiškinti G. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2019 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu padarytą daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais (1 vnt., vokas Nr. 1), paimtus kvapų pėdsakus (2 vnt., stiklainiai Nr. 2 ir 3) ir foninio kvapo pėdsaką (1 vnt., stiklainis Nr. 4).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.