- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- 2T-97/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- Ukrainos bendrovės ,,Svedvud Ukraina“
- Ieškovas
- Ukrainos bendrovės „Svedvud Ukraina“
- Atsakovas
- UAB „DDCA Kaunas“
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui M. E.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ukrainos bendrovės ,,Svedvud Ukraina“ prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2009 m. vasario 6 d. sprendimą byloje pagal ieškovo Ukrainos bendrovės „Svedvud Ukraina“ ieškinį atsakovui UAB „DDCA Kaunas“ dėl skolos priteisimo ir leisti jį vykdyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tarptautinis komercinis arbitražo teismas prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2009 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 1881/2008, kuriuo priteisė ieškovui Ukrainos bendrovei ,,Svedvud Ukraina“ iš atsakovo UAB ,,DDCA Kaunas“ 83 534 eurų skolą, 24 311,55 eurus delspinigių ir 6 169,17 eurus bylinėjimosi išlaidų, iš viso 114 014,72 eurų.
Pareiškėjas Ukrainos bendrovė ,,Svedvud Ukraina“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Tarptautinio komercinio arbitražo teismo sprendimą.
Atsakovas UAB ,,DDCA Kaunas“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkinamas.
Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (CPK 810 str. 5 p.). Kadangi Lietuvos Respublika ir Ukraina yra Niujorko konvencijos dalyvės, todėl Tarptautinio komercinio arbitražinio teismo prie Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų 2008 m. kovo 20 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas turi būti sprendžiamas pagal Civilinio proceso kodekso, Komercinio arbitražo įstatymo ir paminėtos konvencijos nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.
Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio pirmosios dalies nuostatą arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą apie šio straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti tais atvejais, kai arbitražinį susitarimą sudariusi šalis ar jos abi buvo neveiksnios, arbitražinis susitarimas negalioja, šaliai, kuriai nepalankus priimtas arbitražo sprendimas, nebuvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą ar ji dėl kitų priežasčių negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; sprendimas priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas, arbitražo sudėtis arba arbitražo procesas neatitiko arbitražinio susitarimo ar arbitražo vietos valstybės teisės; prašomas pripažinti sprendimas dar nėra galutinis arba yra panaikintas kompetentingos institucijos (V str. 1 d.)
Atsakovas UAB ,,DDCA Kaunas“ nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie minėtų aplinkybių egzistavimą bei arbitražo proceso sąžiningumo principo pažeidimus. Kadangi Niujorko konvencijos V straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti nepripažinimo pagrindai yra priskiriami pagrindams, kuriuos turi nurodyti ir įrodyti atsakovas, prieštaraujantis arbitražo sprendimo pripažinimui, atsakovui nepateikus jokių duomenų, teisėjų kolegija savo iniciatyva šių pagrindų netikrina.
Klausimas ar šaliai buvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą bei bylos nagrinėjimą arbitražo tvarka, turi būti sprendžiamas pagal arbitražiniame susitarime nurodytą ar arbitražo procesui taikytiną teisę. Šalys 2007 m. balandžio 20 d. Įsakomųjų vekselių pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 20-23) 6 punktu sutarė, kad ginčai turi būti perduoti Tarptautiniam arbitražiniam teismui prie Ukrainos prekybos-pramonės rūmų ir sprendžiami taikant Ukrainos teisę. Iš Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. vasario 6 d. sprendimo nuorašo ir jo vertimo (b. l. 4-14), šio teismo pažymos Nr. 1213/14-6 bei jos vertimo (b.l. 29-36) matyti, kad atsakovas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie arbitražo procesą, arbitrų paskyrimą. Minėto teismo pažyma Nr. 1213/14-6 taip pat patvirtina, kad šio teismo sprendimas yra galutinis ir vykdytinas.
Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio antrosios dalies nuostatas arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas gali atsisakyti pripažinti arbitražo teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas pagal pripažįstančios valstybės įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalyku arba jei nustato, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų pripažįstančios valstybės viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio. Nagrinėjamu atveju, pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.). Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos prekybos-pramonės rūmų 2009 m. vasario 6 d. sprendimą dėl skolos priteisimo, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų 2009 m. vasario 6 d. sprendimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per vieną mėnesį nuo tos pačios datos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.