Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. K., advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš atsakovo 6428,81 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. sausio 2 d., o jos vadovu, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (2017 m. birželio 5 d.), paskirtas atsakovas V. J. (b. l. 17-18). Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi kreditorius Sodra. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus (b. l. 7-8). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 16 d. Bankroto administratoriumi paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 6428,81 Eur (b. l. 12). Byloje pateiktas įmonės balansas už 2008 metus (b. l. 16), iš kurio matyti, kad įmonės turto vertės dalį 2008-12-31 dienai sudarė 70 297 Lt (20 359,42 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 296 382 Lt (85 838,16 Eur). Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2008 m. (b. l. 17-18).

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės nevykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas gali kilti civilinė atsakomybė. Pagal bendrąją nuostatą, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 –6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavus jį pateikti, įmonės vadovui kyla pareiga atlyginti žalą, kurią dėl to patyrė įmonė ir (ar) kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Be to, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Analizuojant ieškovės ieškinyje nurodytą ir įrodinėtą aplinkybę, kad atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo nuo 2008 m., reikšminga ir aktuali tampa įstaigos finansinė būklė šiuo laikotarpiu. Iš byloje esančio įmonės balanso laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2018-12-31 (b. l. 16) matyti, kad įmonės turto buvo apskaityta už 70 297 Lt (20 359,42 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 296 382 Lt (85 838,16 Eur), kas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jau 2008 m. įmonė buvo nemoki, nes jos mokėtinos sumos viršijo įmonės turtą. Iš teismo tiesiogine prieiga patikrintų Juridinių asmenų registre esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentų (CPK 179 str. 3 d.), tai yra balanso matyti, kad įmonės turto buvo apskaityta už 93 345 Lt (27 035 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 241 446 Lt (69927,60 Eur), pelno nuostolio ataskaitoje nuostolis 158 101 Lt (45789 Eur), tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi iškėlęs UAB “ (duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nurodė, kad įmonė jau 2008 m. buvo nemoki; pagal 2008 metų pelno (nuostolių) ataskaitą patyrė 7 7984 Lt nuostolių; nekilnojamojo turto neturi; atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas eisme draudžiamas; atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 85 838,16 Eur ir daugiau kaip 4 kartus viršija į jos balansą įrašyto turto vertės (20 359,42 Eur). Kaip matyti iš bankroto byloje esančios 2017 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutarties, atsakovas buvo įpareigotas pateikti: 1) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, įsiskolinimo pradžią ir atsiskaitymo terminus; 2) praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki 2017 m. balandžio 1 d. finansinių ataskaitų rinkinį; 3) duomenis apie įmonės turimą materialųjį turtą, jo pradinę ir likutinę vertę, nurodant, ar turtas nėra areštuotas, įkeistas, ar jam nėra taikyti kiti ribojimai; 4) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka; 5) paaiškinamąjį raštą apie įmonės turtinę padėtį ir ūkinę veiklą; 6) nuomonę dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; 7) įmonės registravimo duomenis. Atsakovui 2017 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta 500 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Tačiau kaip matyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos Kauno apygardos teisme, civilinė byla Nr. eB2-818-773/2018, atsakovas teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir debitorių sąrašus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno nuostolių ataskaitą 2017 m. birželio 5 d., ir 2016 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą 2017 m. birželio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. Iš pateiktų balansų matyti, kad turto - 74 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 74497 Eur, tačiau kaip minėta teismas iškėlęs bankroto bylą vadovavosi 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, šiuo balansu prašė teismo vadovautis ir bankroto administratorius teismo posėdyje. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad įmonė 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pirmajame ketvirtyje tapo nemoki, ir nors nurodė, jog siekė atgaivinti įmonę, buvo išvykęs į Rusiją, tačiau pripažino, kad įmonė su Sodra atsiskaityti lėšų neturėjo, įsiskolinimą dengė iš asmeninių lėšų. Pripažino, kad turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau suprato, kad įmonė neturės galimybių atlyginti kreditoriams skolų, todėl bandė atgaivinti įmonę; 90 procentų įsipareigojimų yra jo ir jo žmonos, kaip nurodė posėdyje 28962 Eur ir 34220, 60 Eur, šie duomenys sutampa su atsakovo Kauno apygardos teismui bankroto byloje pateiktu 2017-06-05 kreditorių sąrašu, kuriame nurodyta skola Sodrai 6422,78 Eur, kitiems kreditoriams – 4891,62 Eur, viso 74497 Eur, tačiau teismas pažymi, jog vertinant atsakovo poziciją ar dar buvo pagrindas tikėtis atstatyti mokumą, pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog siekė atkurti įmonės mokumą ir toliau tęsti statybos veiklą ir atmeta atsakovo argumentus, jog jis siekė atgaivinti veiklą, įvertinant ir tai, jog teismas atsakovui siūlė pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jo nurodytas pastangas dėl įmonės veiklos atgaivinimo (CPK 178 str.). Be to susidarius situacijai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Iš Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties turinio matyti, pareiškėjas VSDFV Marijampolės skyrius savo pareiškime teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. kovo 15 d. buvo 6 415,89 Eur; pareiškėjo VSDFV teigimu, jis taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas VSD įmokas ir delspinigius nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka bei per informacinę sistemą PLAIS, tačiau skola padengta nebuvo; pareiškėjo teigimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; be to ieškovės į bylą pateikti VSDFV Marijampolės skyriaus duomenys apie apdraustųjų įmokas nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31; informacija apie įsiskolinimą (b. l. 44-45), iš kurių matyti, kad skola Sodrai susidarė nuo 2008-04-01, ir nors 2008 m. buvo padengta 5393 Lt, 2009 m. - 1711,86 Lt ir 2016 m. 250 Eur, padengtų įsipareigojimų santykis su augančia skola yra didesnis, todėl aplinkybė, jog atsakovas epizodiškai mokėjo įmokas, net ir įvertinus tai, jog 2016 m. sumokėjo daugiau, nei buvo priskaičiuota įmokų, nepašalina įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2008 m. įmonė nebeatsiskaitinėjo su Sodra, įmonėje apdraustas asmuo buvo tik atsakovas, tad yra pagrindas pripažinti, jog įmonė nebuvo pajėgi apmokėti skolas ir buvo nemoki, dėl to atsakovui V. J., kaip įmonės vadovui, buvo kilusi pareiga jau 2008 m. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tuo pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei ir skolų kreditoriams, suvokiant pareigą juos mokėti, o tai atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintini ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Tokiais savo veiksmais atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė žalą ieškovei ir tokią žalą privalo atlyginti (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, CK 6.246–6.247straipsniai). Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis siekė atsiskaityti su visais kreditoriais, ne tik su Sodra, todėl jis nepadarė įmonei žalos. Nors kreditorinius reikalavimus pareiškė tik vienas kreditorius, tai yra Sodra, kiti kreditoriai nepareiškė reikalavimų, kaip nurodė atsakovas su smulkiais kreditoriais jis atsiskaitė, didžiausia skola yra jo ir jo žmonos, tačiau sutiktina su bankroto administratoriumi, jog atsakovui nepateikus bankroto administratoriui visų finansinių dokumentų šių aplinkybių patikrinti negalima, kas patvirtina ir ieškovo ieškinyje nurodytą antrą pagrindą, jog atsakovas neišsaugojo bendrovės turto, dokumentų ir dėl to padarė žalą pačiai bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams, todėl neteisėti veiksmai nepaneigti. Be to teisiškai reikšminga aplinkybė ir ta, jog Sodra į 6428,81 Eur kreditorinį reikalavimą yra priskaičiavusi 500,04 Eur delspinigių (b. l. 45), kas patvirtina, jog atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo nepasinaudota palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos 3K-3-496/2013).

Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija byloje nepaneigta. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6428,81 Eur žalos atlyginimą. Žalos dydį ieškovė kildina iš kreditorių finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje sumos. Ieškovė ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą grindė 2017 m. liepos 7 d. bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės prašymu, kuriame nurodytas kreditorių sąrašas, ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. priimta nutartimi, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o būtent antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Marijampolės skyrius 6428,81 Eur. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011), todėl ieškinys tenkintinas visiškai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2018 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškovė kreipiantis į teismą dėl žalos priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 193 Eur (6428,81 Eur x 3 % ) žyminis mokestis ir 7,44 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6428,81 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 81 centų) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 300629640, atstovaujamai bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Palikti galioti 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.