- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- A-146-2673-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui paduotu skundu (b. l. 16-17), kurį patikslino (b. l. 7), prašė:
1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovas) sprendimą, išdėstytą 2009 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 49/303, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) sprendimą, išdėstytą 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2S-2894;
2) įpareigoti Kauno TI pašalinti 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 49/303 padarytus pažeidimus bei Kalėjimų departamentą pašalinti 2009 m. spalio 20 d. rašte Nr. 2S-2894 padarytus pažeidimus ir per 20 dienų po sprendimo įsigaliojimo priimti naujus sprendimus, nurodant juose, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, sistemingai iš anksto nepranešdami pareiškėjui, kaip suimtam asmeniui, apie teismo posėdžio vietą ir laiką gautų iš teismo reikalavimų pristatyti pareiškėją į teismo posėdį pagrindu, pažeidė pareiškėjo konstitucines teises ir vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu;
3) įpareigoti Kauno TI užtikrinti pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų reikalavimus, o Kalėjimų departamentą – užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų pareikalavimus;
4) priteisti iš Kauno TI ir Kalėjimų departamento su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Paaiškino, kad ginčijamais sprendimais atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsisakė tenkinti jo prašymus, t. y. pašalinti padarytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus bei iš anksto informuoti jį apie teismų posėdžių vietą ir laiką. Pareiškėjas teigė, kad Kauno TI iš anksto nepranešė jam apie 2009 m. rugsėjo 23 d. baudžiamosios bylos Nr. I-23-540/2010 nagrinėjimo vietą ir laiką Kauno rajono apylinkės teisme. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas skundžiamame sprendime taip pat nustatė, kad Kauno TI 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 49/303 pateikė suklastotą faktą apie 2009 m. rugsėjo 13 d. rašto gavimą iš Kauno rajono apylinkės teismo, tačiau neįpareigojo atsakovo ištaisyti klastotę ir pašalinti padarytą pažeidimą.
Pareiškėjo nuomone, ginčijami sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais, kadangi savo turiniu jie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant šiuos sprendimus buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 34-35), kuriame išdėstytą poziciją atsakovo atstovas palaikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (b. l. 80-82, 123-125), paaiškino, kad visi gauti iš teismų šaukimai ar pranešimai, kuriais pareiškėjas buvo kviečiamas į teismo posėdžius, buvo jam įteikti pasirašytinai, apie tai informuojant atitinkamus teismus. Kauno TI 2009 m. liepos 13 d. gautas Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos reikalavimas pristatyti A. B. į 2009 m. rugsėjo 23 d. 13.30 val. Kauno rajono apylinkės teismo posėdį buvo adresuotas tik Kauno tardymo izoliatoriui ir Kauno rajono policijos komisariatui. Minėtame teismo reikalavime nebuvo nurodyta, kad įstaigos administracija privalo su juo supažindinti pareiškėją, jokių kitų procesinių dokumentų, skirtų pareiškėjui, iš Kauno rajono apylinkės teismo nebuvo gauta. Suimtojo A. B. asmens bylos dokumentai patvirtina, jog visi pareiškėjui adresuoti teismo šaukimai ar pranešimai buvo įteikti jam pasirašytinai, apie tai informuojant atitinkamus teismus. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigė, kad vykdant Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos reikalavimą pristatyti A. B. į 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 43-44) paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė ir 2009 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 2S-2894 informavo pareiškėją apie tai, kad 2009 m. liepos 13 d. Kauno TI buvo gautas Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos 2009 m. birželio 25 d. reikalavimas Nr. 1-58-540/2009 konvojuoti pareiškėją į 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo posėdį. Šis teismo reikalavimas buvo adresuotas tik Kauno TI administracijai ir Kauno rajono policijos komisariatui, nenurodant reikalavimo pasirašytinai supažindinti pareiškėją. Apie teismų posėdžius suinteresuotus asmenis informuoja pats teismas šaukimu ar kitu būdu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kauno TI administracija, neinformuodama pareiškėjo iš anksto apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pažeidė teisės aktus ir pareiškėjo teises.
Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į BPK 236 straipsnio 1 dalį bei į tai, kad Kauno TI buvo gautas tik teismo reikalavimas konvojuoti pareiškėją į Kauno rajono apylinkės teismo posėdį, tačiau prie jo nebuvo pridėtas šaukimas ar kitas pareiškėjui įteiktinas dokumentas, mano, kad Kauno TI, iš anksto neinformuodamas A. B. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, galiojančių teisės aktų nepažeidė. Be to, mano, kad Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti pareiškėjo skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 126-129) nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno TI užtikrinti pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų reikalavimus, o trečiąjį suinteresuotą asmenį Kalėjimų departamentą užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose pareiškėjo suėmimo atveju teisę iš anksto žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautus teismų ar kitų institucijų pareikalavimus. Dėl kitos reikalavimų dalies teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iškėlė administracinį ginčą dėl to, kad atsakovas Kauno TI iš anksto neinformavo pareiškėjo apie 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį.
Nustatė, kad 2009 m. liepos 13 d. Kauno TI buvo gautas Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos 2009 m. birželio 25 d. reikalavimas Nr. 1-58-540/2009 konvojuoti pareiškėją į 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo posėdį (b. l. 38). Šis teismo reikalavimas buvo adresuotas Kauno TI administracijai ir Kauno rajono policijos komisariatui. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų apie tai, jog Kauno rajono apylinkės teismas būtų nurodęs apie minėtą reikalavimą informuoti pareiškėją. Atsakovas negavo teismo šaukimo, kuris būtų adresuotas pareiškėjui, šaukiant jį į minėtą teismo posėdį. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 1-23-540/2010 (b. l. 116) nurodyta, jog kaltinamasis A. B. tuo metu buvo suimtas ir laikomas Kauno TI, todėl nebuvo asmeniškai informuotas apie teismo posėdį, o pristatytas į jį policijos konvojaus. 2009 m. rugsėjo 17 d. Kauno TI taip pat buvo gautas Kauno apygardos teismo raštas, kuriuo leidžiama etapuoti A. B. į 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo posėdį (b. l. 40).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Kauno TI būtų gautas Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 13 d. raštas, susijęs su pareiškėju. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodoma data – 2009 m. rugsėjo 13 d. buvo sekmadienis, t. y. ne darbo diena, todėl minėtą dieną joks raštas negalėjo būti rengiamas, pareiškėjo argumentai dėl 2009 m. rugsėjo 13 d. rašto suklastojimo nepagrįsti jokiais įrodymais.
Teismas rėmėsi BPK 236 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad „nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu <...>“. Taip pat rėmėsi Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 11 punktu, kuriame numatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, teismai, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pirmiau minėtas teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, jog kviesti proceso dalyvius ir kitus asmenis į teismo posėdžius, inicijuoti suimtųjų (nuteistųjų) pristatymą į teismo posėdžius ne tardymo izoliatoriaus prerogatyva.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas, 2009 m. liepos 13 d. gavęs Kauno rajono apylinkės teismo reikalavimą konvojuoti bei 2009 m. rugsėjo 17 d. gavęs Kauno apygardos teismo leidimą etapuoti pareiškėją į teismo posėdį, teismų nebuvo įpareigotas iš anksto informuoti pareiškėją apie 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį. Teisės aktai tokio įpareigojimo įkalinimo įstaigai taip pat nenumato. Atsakovas įvykdė teismo reikalavimus dėl pareiškėjo etapavimo, šiuo konkrečiu atveju atsakovo neteisėtų veiksmų ar jo neveikimo teismas nenustatė. Ginčijami sprendimai yra motyvuoti, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus turinio reikalavimus (VAĮ 8 str.). Pirmosios instancijos teisėjų kolegija vertino, kad, nors pareiškėjui ir nebuvo išaiškinta 2009 m. rugsėjo 29 d. Kauno TI rašto Nr. 49/303 apskundimo tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo akto, minėtas pažeidimas laikytinas neesminiu, nes nesutrukdė pareiškėjui įstatymo numatytu terminu kreiptis į teismą. Teismas nenustatė kad skundžiami sprendimai prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, kad būtų pažeistos jų priėmimo procedūros. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde neįvardijo konkrečių procedūrinių pažeidimų.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijami Kauno TI 2009 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. 49/303 ir Kalėjimų departamento 2009 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 2S-2894 yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Dėl antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad, nustačius, jog ginčijami sprendimai teisėti, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį pašalinti pažeidimus, nes pažeidimų faktų konkrečiu atveju nenustatyta, o pareiškėjo prašomu būdu kištis į kitų institucijų veiklą, nurodant, kokius konkrečiai sprendimus atitinkamos institucijos turi priimti ir kokius pažeidimus konstatuoti, teismui nesuteikta teisė. Pažymėjo, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo taip pat netenkino.
Dėl trečiojo pareiškėjo skundo reikalavimo teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas šiuo reikalavimu iš esmės siekia užtikrinti savo teises ateičiai, t. y. kad ateityje suėmimo atveju atsakovas ar kitos įkalinimo įstaigos jam iš anksto praneštų apie būsimų teismo posėdžių laiką ir vietą. Teismas nusprendė, jog toks pareiškėjo reikalavimas vertintinas ne kaip siekis, kad viešojo administravimo subjektas būtų įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus, o daugiau kaip prevencinio pobūdžio reikalavimas, nukreiptas į ateitį, sietinas su galimais veiksmais, kuriuos ateityje galimai atliks Kauno TI ar kita įkalinimo įstaiga. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas neįtvirtina galimybės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, 2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-803/2010), teismas bylą dalyje dėl trečiojo reikalavimo nutraukė.
III.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 135-136) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą patenkinti.
Apelianto manymu, skundžiamu teismo sprendimu pažeisti Konstitucijos 28, 29 straipsniai, kurie draudžia varžyti Konstitucijos ir įstatymų garantuojamas asmens teises ir laisves bei užtikrina visų asmenų lygybę prieš įstatymus ir teismą. Nurodo, kad BPK 37 straipsnis nustato svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis, tarp jų ir teismo šaukimo negavimą arba pavėluotą gavimą, o BPK 236 straipsnis garantuoja nagrinėjimo teisme dalyviams teisę žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką gavus teismo šaukimą, kurio turinys turi atitikti BPK 182 straipsnio reikalavimus. Apelianto nuomone, teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas tik vykdo kitų institucijų rašytines paraiškas pristatyti suimtąjį į teismo posėdžius, bet nėra įpareigotos iš anksto pranešti suimtajam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pagal gautas rašytines paraiškas, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes įteisina suimtųjų ir esančių laisvėje asmenų diskriminaciją, kadangi laisvėje esantis asmuo turi teisę iš anksto sužinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką iš teismo šaukimo, o suimtasis neturi teisės iš anksto sužinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką nei iš teismo šaukimo, nei pagal gautas rašytines paraiškas pristatyti suimtąjį į teismo posėdį ir, vežamas į teismo posėdį, nežino, kur ir kodėl yra vežamas, bei negali iš anksto pasiruošti ir realizuoti savo teises į gynybą teismo posėdžio metu. Be to, apeliantas pabrėžia, kad Konvojavimo taisyklės ir Vidaus reikalų ministro įsakymai negali prieštarauti Konstitucijai ir BPK teisės normoms ir šiuo atveju nedraudžia atsakovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui iš anksto pranešti suimtajam apie teismo posėdžių vietą ir laiką pagal gautas institucijų paraiškas. Apelianto teigimu, skundžiamu teismo sprendimu yra pažeisti ABTĮ 85-87 straipsniai, 101 straipsnio l dalies l punktas, todėl būtina surinkti ir įvertinti daug naujų įrodymų ir aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui.Teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką. Apeliantas akcentuoja, kad ginčas kilo dėl to, jog atsakovas vienais atvejais pagal gautas rašytines paraiškas iš anksto praneša jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką, o kitais atvejais – nepraneša (taip buvo dėl 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio) ir tokiu būdu diskriminuoja pareiškėją. Apelianto nuomone, priimtu neteisėtu sprendimu pirmos instancijos teismas suteikia atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui galimybę netinkamai atlikti pareigas, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir diskriminuoti suimtuosius, skatina korupciją laisvės atėmimo vietose.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 144-146) nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmos instancijos teismas detaliai išnagrinėjo įrodymus ir priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atkreipia dėmesį į Suėmimo vykdymo įstatymo 3, 4 straipsnių nuostatas, taip pat į tai, kad A. B. baudžiamoji byla Kauno rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. balandžio 17 d., todėl apeliantas turėjo teisę ir galimybę sužinoti apie kito teismo posėdžio laiką, nes kiekvieno posėdžio pabaigoje yra skelbiama kito posėdžio vieta ir laikas. Atsakovo nuomone, būdamas suinteresuotas asmuo, apeliantas turėjo galimybę žinoti apie jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką ir tinkamai pasiruošti jos nagrinėjimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 147-149) su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr.2S-2894 ir Kalėjimų departamento 2009 m. spalio 20 d. sprendimą Nr.2S-2894, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, iškėlė ginčą dėl to, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė jo teises ir jį diskriminavo, kadangi iš anksto jam (tuo metu A. B. buvo suimtas ir laikomas Kauno TI) nepranešė apie 2009 m. rugsėjo 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr.I-23-540/2010. Taip pat prašė teismo įpareigoti Kauno TI ir Kalėjimų departamentą pašalinti šiuos pažeidimus ir užtikrinti ateityje teisę (pareiškėjo suėmimo atveju) iš anksto žinoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Byloje nustatyta, kad Kauno TI 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr.2S-2894 priėmė atsakydama į pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą, kuriuo A. B. prašė Kauno TI direktorių paaiškinti kodėl šios įstaigos administracija jo neinformavo iš anksto apie 2009 m. rugsėjo 23 d. 13.00 val. Kauno rajono apylinkės teismo posėdžio laiką ir vietą. Kauno TI 2009 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.2S-2894 atsakė pareiškėjui, kad 2009 m. liepos 13 d. įstaigoje gautas Kauno rajono teismo teisėjos reikalavimas dėl pareiškėjo etapavimo į teismo posėdį, buvo adresuotas tik Kauno TI administracijai ir Kauno rajono policijos komisariatui, jame nebuvo nurodymo supažindinti suimtąjį. Šis atsakovo argumentas laikytinas pagrįstu, kadangi iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2009 m. liepos 13 d. Kauno TI buvo gautas 2009 m. birželio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos raštas (reg. Nr.10-7184), kuriuo Kauno TI ir Kauno rajono PK prašoma 2009 m. rugsėjo 23 d.13.30 val. pristatyti kaltinamąjį A. B. į teismo posėdį. Teismo pavedimo Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai supažindinti pareiškėją su šio rašto turiniu nėra. Prie šio rašto priedų, adresuotų pareiškėjui, nėra.
Tardymo izoliatorių statusą apibrėžia Suėmimo vykdymo įstatymas. Pagal šį įstatymą tardymo izoliatoriai yra suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančios įstaigos (SVĮ 2 str.). Tardymo izoliatoriaus administracija turi užtikrinti įstatymų nustatytą suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas suimtųjų ir nuteistųjų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas (SVĮ 3,4 str.). Šio įstatymo II skirsnis nustato tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinę padėtį, jų teises ir pareigas. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Įstatymo 16 straipsnyje tardymo izoliatorių administracijai yra nustatyta pareiga ir terminas (ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo gavimo) įteikti suimtiesiems adresuotus laiškus. 2009 m. birželio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos raštas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra adresuotas Kauno TI ir Kauno rajono PK. Šis raštas pagal jo turinį ir adresatus prilygsta Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246, 11 punkte numatytai rašytinei paraiškai skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamąjį į paskirties vietą, kurią (paraišką) pagal šių Taisyklių 11.1 punktą pateikia teismas konvojavimą vykdančioms įstaigoms dėl suimtųjų asmenų pristatymo į teismo posėdžius. Suimtųjų supažindinimo su konvojavimo paraiškomis teisės aktai nenumatyto.
Baudžiamojo proceso dalyviai į teismo posėdį kviečiami BPK nustatyta tvarka. Teismo pavedimas dėl suimtojo konvojavimo iš tardymo izoliatoriaus į teismo posėdį nėra BPK numatytas dokumentas, kuriuo suimtajam pranešama apie teismo posėdį. Šis dokumentas skirtas konvojavimą vykdančioms įstaigoms. Pareiškėjas, iškeldamas minėtą administracinį ginčą neteigia, kad Kauno TI jam neįteikė kokio nors teismo būtent jam siųsto (adresuoto) dokumento, susijusio su baudžiamosios bylos procesu (teismo šaukimo į teismo posėdį, kt.). Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno TI gavus teismo pavedimą dėl apelianto konvojavimo į teismo posėdį, atsakovui pagal įstatymus atsirado pareiga informuoti apeliantą apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad atsakovas pažeidė jo teisę iš anksto sužinoti apie 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio laiką ir vietą, ar kitas pareiškėjo teises.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, ir pagrįstai nusprendė, kad naikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo skundo antrojo ir trečiojo reikalavimų išsprendimo pritaria ir iš naujo tuo pačiu klausimu nepasisako.
Apelianto argumentai, esą teismas pažeidė ABTĮ 85-87 straipsnių reikalavimus ir kad byloje būtina surinkti daug naujų įrodymų nekonkretūs. Apeliantas nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl neva teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų, taip pat nenurodė kokie įrodymai, jo manymu, byloje turėtų būti renkamai. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą procesinių pažeidimų nenustatė.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.