Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui P. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2017-12-24 tarp UAB „SB lizingas“ ir atsakovo P. T. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ tarpininkui UAB „Avitelos prekyba“ už prekes Redmi NOTE 4 ir Redmi 4X, kurias atsakovas pirko iš tarpininko pagal pirkimo-pardavimo sutartį, pervedė kredito lėšas. Taigi atsakovas įsigijo prekes iš tarpininko, o pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ sumokėjo tarpininkui tų prekių vertės sumą. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 340,48 Eur paskolos sumą, 57,63 Eur palūkanas, 20,43 Eur sutarties mokestį, 21,42 Eur dydžio administravimo mokestį ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. atsakovas per 18 mėnesių įsipareigojo, mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas, sumokėti ieškovui viso 439,96 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo UAB „SB lizingas“ dalį eilinių įmokų ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 185,94 Eur paskolos sumos, 7,05 Eur palūkanų ir 4,76 Eur administravimo mokesčio, viso – 197,75 Eur.

6. UAB „SB lizingas“ ir ieškovas UAB Julianus Inkaso“, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 punktu, 2017-07-17 pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „SB lizingas“ atlygintinai perleido UAB Julianus Inkaso“ naudai visas reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovas 2019-02-02 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą. Paskolos sutartis 2019-02-21 vienašališkai buvo nutraukta.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 185,94 Eur negrąžinto kredito suma, 7,05 Eur palūkanos bei 4,76 Eur administravimo mokestis, viso – 197,75 Eur (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai).

8. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 32,60 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019-02-21) iki ieškinio parengimo teismui dienos (2020-01-08) ir 20,00 proc. metines palūkanas už negrąžintą kreditą (185,94 Eur) nuo 2020-01-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 20,00 procentų. Todėl remiantis išdėstytu, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 32,60 Eur palūkanas, skaičiuotas nuo 2019-02-21 iki 2020-01-08 ir 20,00 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kreditą (185,94 Eur), skaičiuojamų nuo 2020-01-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 17,80 Eur delspinigius, skaičiuotus taikant Sutartyje numatytą 0,05 proc. dydžio delspinigių normą, neviršijant 180 dienų laikotarpio, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

10. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidas (15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą ir 75,00 Eur už teisines paslaugas). Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, teismas

nusprendė:

Priteisti iš atsakovo P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ (į. k. 300115639) 185,94 Eur skolą, 7,05 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 32,60 Eur sutartines palūkanas, 4,76 Eur administravimo mokestį ir 17,80 Eur delspinigius, viso – 248,15 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 15 ct) įsiskolinimą, 20,00 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (185,94 Eur) nuo 2020-01-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.