Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovui S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miruta“ direktorės R. S. skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VMI-04-ANR_N-1722-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. S. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (toliau – nutarimas) buvo nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį, nes, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miruta“ vadove, neužtikrino, kad teisės aktų nustatytu laiku ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija už 2024 metus, kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to, neužtikrino, kad teisės aktų nustatytu laiku ir terminais VMI būtų pateikta Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija už 2024 metus, kuri turėjo būti pateikta iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-233, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. S. skundas netenkintinas.

5. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja neginčija, kad skundžiamame nutarime nustatytu laiku ir terminais VMI nepateikė Metinės pelno mokesčio bei Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų, tačiau teigia, kad UAB „Miruta“ prievolės teikti atitinkamus dokumentus neturėjo, nes ataskaitiniais 2024 metais nevykdė veiklos, nepatyrė sąnaudų, o Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos teikti nereikia, nes įmonės valdoma infrastruktūra įtraukta į Nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą, todėl nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektu. Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka ir, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. S. padarė skundžiamu nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, o skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti institucijos nutarimą nėra jokio pagrindo.

6. ANK 187 straipsnio 2 dalis numato, kad atskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

7. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį.

8. Teismas pastebi, kad skunde akcentuojama aplinkybė, jog UAB „Miruta“ ataskaitiniais metais nevykdė veiklos, negavo pajamų ir nepatyrė sąnaudų neatleidžia įmonės nuo prievolės teikti mokesčių administratoriui finansines ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, deklaracijas ar kitus reikalingus dokumentus, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno, nuostolių ir pan.), kuriais remiantis galima būtų nevykdyti minėtos pareigos, todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie ataskaitiniais metais vykdė veiklą, gavo pajamų ar ne. Taip pat sutiktina su institucijos atstovo atsiliepime bei teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, kuria pareiškėja remiasi skunde dėstydama argumentus dėl prievolės teikti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją nebuvimo, apibrėžiamos lengvatos fiziniams asmenims, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos. Teismas pažymi, kad pareiškėja, kaip uždarosios akcinės bendrovės vadovė, turi būti atidi ir rūpestinga, rūpintis, kad jos vadovaujamas juridinis asmuo įvykdytų visas įmonei tenkančias prievoles teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Atitinkamai R. S., kaip UAB „Miruta“ vadovė, buvo atsakinga už imperatyviais teisės aktais nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą įskaitant ir Metinės pelno mokesčio bei Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų pateikimą mokesčių administratoriui. Teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų nežinojimu, neteisingu interpretavimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, nes tai nebūtų suderinama su konstituciniu teisės principu, jog įstatymų nežinojimas asmens neatleidžia nuo atsakomybės.

9. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad skundžiamu nutarimu R. S. administracinės atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį patraukta pagrįstai ir teisėtai, nutarimas priimtas išnagrinėjus ir įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, švelniausia nuobauda įspėjimas paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose. Keisti 2025 m. spalio 2 d. priimtą nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1722-2025 R. S. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-1722-2025 paliktinas nepakeistas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 569, 622, 642 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. skundą atmesti.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 2 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-1722-2025 (ROIK: 25286868697) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.