Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-81/08

2008 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui , gynėjams advokatams Vladui Mikšai, Elenai Gylienei, nuteistajam V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir Kaišiadorių rajono Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gedimino Milevičiaus apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo

J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 178 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-05-21 iki 2007-05-23;

V. R. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str 1 d., 4 d., 9 d., prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, subendrintos su 2005-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008-03-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. ir J. A. nuteisti padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., o būtent, kad 2007-05-18 apie 1 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe iš nukentėjusiojo A. Z. gyvenamojo namo kiemo pagrobė svetimą turtą - 300 Lt vertės vežimą ir iš šalia esančios ganyklos - A. Z. 3000 Lt vertės arklį.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką V. R. ir J. A. tą pačią naktį apie 2 val. iš nukentėjusiojo A. K. negyvenamos sodybos kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. K. 4,14 kubinių metrų 2898 Lt vertės pušinių lentų.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokuroro, prašiusio patenkinti apeliacinį skundą dėl šiame skunde išdėstytų motyvų, nuteistojo V. R. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro skundą atmesti, nuteistojo J. A. gynėjos, prašiusios prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo V. R. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. R. apeliacinis skundas turi būti atmestas, o vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies.

Apeliantai kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Iš įtariamojo laikino sulaikymo 2007-05-21 protokolo (t. 1, b. l. 47) ir nutarimo 2007-05-23 dėl sulaikyto asmens paleidimo pasibaigus sulaikymo terminui (t. 1, b. l. 59), bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-09-23 nutartimi dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo (t. 2, b. l. 84-85) ir 2008-10-01 nutartimi dėl kardomosios priemonės – suėmimo nustatymo (t. 2, b. l. 95) matyti, kad nuteistasis J. A. buvo sulaikytas ir suimtas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008-09-30 iki skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendžio.

Vadovaujantis LR BK 66 str., teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaičiuoti į paskirtą bausmę. Taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 307 str., reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio revoliucinės dalies turinio nuostatas, 1 d. 4 p. pagrindu turi būti nurodomas sprendimas dėl suėmimo įskaičiavimo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas.

Skundžiamojo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendžio revoliucinėje dalyje įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, tačiau apie suėmime išbūtą laiką duomenų nėra, nors kardomoji priemonė paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis. Vadovaujantis LR BK 66 str. ir LR BPK 307 str. pirmosios instancijos teismas privalėjo į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra teisiškai pagrįstas ir tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą-LR BK 66 str., todėl nuosprendis keistinas – LR BPK 328str.1p.

J. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-05-21 iki 2007-05-23 įskaičiuotas į bausmės laiką skundžiamu nuosprendžiu, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

2008-10-16 nuosprendžiu J. A. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178str.1d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, todėl jį dar kartą pripažinti kaltu ir nuteisti nėra įstatyminio pagrindo, ir šis apeliacinio skundo motyvas bei kiti su bausme susiję klausimai atmestini.

Vadovaudamasis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., teismas imperatyviai privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. V. R. buvo pripažintas kaltu padaręs LR BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y., kad pagrobė svetimas pušines lentas. V. R. teisiamojo posėdžio 2008 m. spalio 8–16 d. metu pripažino, kad grobė lentas su tikslu jas parduoti. Radęs skelbimą, medieną pardavė už 1800 Lt., pinigų su bendrininku J. A. nesidalino. (t. 2, b. l. 131). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1800 Lt LR BK 72 str. 2 d. 3 p. prasme yra laikytini iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, todėl turi būti konfiskuoti iš V. R. LR BPK 94 str. 1 d. 1 p. pagrindu priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šis klausimas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas, todėl šis pažeidimas turi būti pašalintas, šioje dalyje tenkinant apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas nepritaikė baudžiamojo įstatymo-LR BK 72str., dėl ko nuosprendis keistinas – LR BPK 328str.1d.

Dėl V. R. apeliacinio skundo

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus apibrėžiančio LR BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose nurodytose ribose. LR BK 178 str. 1 dalies sankcija nustato bausmės ribą nuo mažiausios leistinos pagal įstatymą skirti laisvės atėmimo bausmės ribos iki trejų metų laisvės atėmimo. Taigi sankcija yra įstatyme numatytos bausmės skyrimo riba ir teismas neturi teisės peržengti joje numatyto bausmės dydžio, jeigu to nenumato įstatymas. Sankcijų taikymą detalizuoja LR BK 54 str. 2 d., kurioje numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamasis kodeksas numato išimtis iš bendros taisyklės ir leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Vieną iš išimčių numato LR BK 54 str. 3 d. Pagal LR BK 54 str. 3 d. nuostatą, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

LR BK 54 str. 3 d. suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors Baudžiamasis kodeksas neduoda šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai visų pirma teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. LR BK 54 str. 3 d. taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja LR BK 41 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartis baudž. byloje Nr. 2K -98/2008)

LR BK 54 str. 2 d. nuostatų pagrindu, kaip viena iš teisingumo principą įgyvendinančių priemonių atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas individualizuotą bausmę nuteistajam V. R., nenustatė baudžiamosios atsakomybės lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis V. R. teisme prisipažino tik verčiamas įrodymų.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip nuteistasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Būtų netikslinga reikalauti, jog savo gailėjimąsi jis išreikštų kiekvienos apklausos ar kitų tyrimo veiksmų metu, tačiau, kaip numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis 16 p., svarbu, jog kaltininkas laisva valia pripažintų padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertintų savo elgesį ir stengtųsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po nusikaltimo ir vėliau. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu kaltininkas prisipažino ir gailisi ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima konstatuoti, jog V. R. prisipažino padaręs nusikaltimą (savo kaltę visiškai pripažino) ir nuoširdžiai gailėjosi. Šias aplinkybes patvirtina įtariamojo apklausos protokolai (t. 1, b.l. 161, 174), kuriose nuteistasis V. R. kaltu neprisipažino, tvirtindamas, kad nei vežimo, nei lentų nevogė. Įtariamojo papildomame apklausos protokole, nurodyta, kad nuteistasis V. R. atsisako duoti parodymus (t. 1, b. l. 165). Iš Kašiadorių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis V. R. kaltu prisipažino (t. 2, b. l. 130). Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nuteistasis V. R. savo kaltę pripažino pilnai (t. 2, b. l. 137). Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje toliau pagrįstai motyvavo, kodėl šių aplinkybių nevertina baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas nurodė, kad nuteistasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, paneigdamas savo rašytą atvirą prisipažinimą, o teisiamojo posėdžio metu prisipažino tik verčiamas įrodymų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nekelia abejonių, nes baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nuteistojo V. R. nenorą bendradarbiauti tiriant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dalyvaujant akistatoje, duodant parodymus ir atliekant kitus procesinius veiksmus (t. 1, b. l. 166, 167)

Dėl aukščiau išdėstytų nuostatų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje, kurioje V. R. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., padarymą, nuteistojo V. R. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi nėra pakankamas pagrindas pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Vadovaujantis LR BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas, skirdamas bausmę, be atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, privalo atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo.

Teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei. Nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis, jis padarė neišnykus ankstesniems teistumams. Dėl šios aplinkybės LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka V. R. yra nusikaltimų recidyvas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pastarąją aplinkybę būtent ir pažymėjo. Tai rodo, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir yra linkęs nusikalsti, nepaisant to, kad turi nepilnamečius mažamečius vaikus ir neįgalią motiną/2t.b.l.117-119/. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. R. skyrė laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas įvertino padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, baigtas. LR BK 178 str. 1 d., pagal kurią V. R. yra nuteistas, kaip viena iš alternatyvių bausmių yra nurodytas laisvės atėmimas iki trejų metų. Šioje sankcijoje nurodytas tik didžiausias leistinas skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas. Siekiant apskaičiuoti šios bausmės vidurkį, teismas vadovaujasi LR BK 50 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Vadinasi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagal kurį teismas orientuojasi individualizuodamas kiekvienu konkrečiu atveju bausmę nuteistajam, pagal LR BK 178 str. 1 d yra 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 15 (penkiolika) dienų. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatydamas atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir apibrėždamas tik atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe), tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio santykį, lyginamąją vertę, ir skyrė V. R. laisvės atėmimo bausmę, didesnę už LR BK 178 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkis, t. y. 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems mėnesiams) (LR BK 61 str.)

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis V. R. nusikalstamą veiką padarė 2007-05-18 prieš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendį. LR BK 63 str. nuostatos taikomos, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo (2008-04-22) dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (2007-05-18). Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. (LR BK 63 str. 9 d.) Kadangi subendrinus su 2005-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008-03-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu buvo paskirta 2 (dveji) metai, tai ją iš dalies sudėjus su skundžiamu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams (LR BK 63 str. 4 d.). Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta baudžiamojo įstatymo nuostatomis, todėl yra teisėta.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė nešališkumo principo, nes teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados yra paremtos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu ir motyvais – teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad buvo skirta individualizuota bausmė, atsižvelgiant į visas svarbias baudžiamosios bylos aplinkybes. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, išsamiai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą priėmė teisingą sprendimą nuteistojo V. R. atžvilgiu, todėl pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku arba švelninti bausmę nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – LR BPK 328str.1p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1.Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendį:

- J. A. į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime nuo 2008-09-30 iki 2008-10-16 išbūtą laiką;

-konfiskuoti iš V. R. 1800 Lt gautus iš nusikalstamos veikos.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

2.Nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.