- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 1S-485-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. F.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susideda iš kolegijos pirmininko A. R., teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. F. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. vasario 2 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. F. nuteistas 2013 m. gegužės 20 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d. (du epizodai) 63 str. 1, 4 d. d. - galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 26 d..
2016 m. vasario 2 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. vasario 2 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. F. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
D. F. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, patvirtinti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos 2016 m. vasario 2 d. nutarimą. Skunde nurodė, jog teismui nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl Komisijos nutarimo ir ar teismas buvo tikrai bešališkas, ar neišėjo už teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribų, ar skundžiamas teismo verdiktas tikrai atitinka viešąjį interesą, teisės aktus ir teismų praktiką. Vertinant lygtinio paleidimo aplinkybes, Komisija nusprendė taikyti lygtinį paleidimą apelianto atžvilgiu, tačiau Komisijos nutarimo ginčijimas pagrįstumo aspektu neturi būti pirmos instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Priešingu atveju paneigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 str., kuria prašymų taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjimas yra pavestas Komisijai. Teismas nenurodė argumentų, jog lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nei Komisija, nei teismas nenustatė aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, kurių pagrindu nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo. Nesutinka su teismo motyvais dėl teisingumo principo, teigia, jog teismas iš naujo nagrinėjo nuteistojo lygtinio paleidimo prašymą, ką jau buvo padariusi Komisija, iškėlė savo vienasmenę nuomonę aukščiau kolegialios Komisijos nuomonės. Teismas neteisingai vertino paskirtas nuobaudas, jo nuomone, jis neturi nuobaudų, nes jei per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Tai, kad teismas vertino nebegalinančias nuobaudas prieita iki principo non bis in idem pažeidimo. O teismas veikė ultra vires. Teismas rėmėsi socialinio tyrimo išvada, kurioje klaidingai nurodyta dėl marihuanos, kadangi nuteistojo niekada niekas neklausė jo nuomonės apie narkotikų žalą. Jo nuomone, tiek socialinio tyrimo išvada, tiek nutartis yra šabloninės, sudarytos iš standartinių, tačiau konkrečioje situacijoje beprasmių ir tendencingų frazių, todėl pažeidžia D. F. teises ir kvalifikuotinas kaip sąmoningas melas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. F. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo D. F. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. F. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą D. F. įvykdė. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 60 balų. Vadinasi, nuteistasis turi būti motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai, nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, padaryti 8 režimo reikalavimo pažeidimai, vienas iš pažeidimų itin grubus (narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimas). Tai, kad paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 4 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Nuteistasis skunde nesutiko su teismo argumentais, jog buvo vertinamos paskirtos nuobaudos, kurios negalioja, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog netvirtinama, kad nuteistasis šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, nuobaudos vertinamos kaip negaliojančios, tai nurodyta ir apylinkės teismo nutartyje, o tuo pačiu įvertinamas D. F. elgesys pataisos namuose bausmės atlikimo laikotarpiu. Ir šiuo atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas bei jokių pažeidimų teismas nepadarė, kas leidžia teigti, kad apylinkės teismas veikė teisėtai, neviršydamas savo įgaliojimų.
Nors nuteistasis nurodo, kad tiek teismo priimta nutartis, tiek socialinio tyrimo išvada yra šabloninės, tačiau patikrinus teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą su tokia išvada sutikti aukštesnysis teismas negali. Kiekvienas procesinis dokumentas priimamas atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes, o nurodyti apelianto teiginiai tiek dėl nutarties, tiek dėl išvados vertintini subjektyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti.
Be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai; išsilavinimo stoka; pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas; kriminalinių kompanionų įtaka, paaukštinta savivertė; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su nuteistojo vertybinėmis nuostatomis. Taip pat nustatyta, kad konflikto metu kartais susiduria su savitvardos problemomis bei pervertina tiesioginės grėsmės pavojų. Paprastai savitvardą naudoją tik verbalinę agresiją, o fizinės sugeba išvengti. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame ką jis vertina problema ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nekonkretizuoja savo tikslų, išvadas daro pernelyg greitai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais. Išdėstytų aplinkybių kontekste, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos D. F. bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Bylos duomenys rodo, kad D. F. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, ir nors šiuo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vis tik išlieka vidutinis, tačiau įvertintų visų reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą D. F. atžvilgiu, paties nuteistojo nuomonė, prieštaravimų išsakymas dėl skundžiamos nutarties motyvų ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, skundą nagrinėjančio teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo D. F. skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.