- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- TS-71-482/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04082-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- P. S.
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo P. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-416,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo P. S. skundas, kuriuo prašo pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021-03-18 nutarimą Nr. 81/04-416 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarime pateikta informacija yra netiksli. Nuteistojo teigimu, Komisijos sudėtis nesikeičia svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą jau antrą kartą. Taip pat, nuteistojo teigimu, Komisijoje negali dalyvauti giminaičiai ar sutuoktiniai, o pasak nuteistojo, iš Komisijos nutartyje nurodytų pavardžių matosi, jog du Komisijos nariai yra bendrapavardžiai, kas leidžia manyti jog jie yra giminaičiai arba sutuoktiniai. Nurodyta, jog Komisija nutarime nurodo, jog 2020-12-14 nuteistojo atžvilgiu užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, tačiau nuteistojo teigimu šis spendimas yra apskųstas, todėl negali būti minimas nutarime svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 134 straipsnį, nuteistasis neatsisakė dirbti nemokamų darbų. Nuteistojo teigimu, pataisos įstaiga nesuteikė jam galimybės atlikti minėtų darbų, taip pat nesuteikia galimybės jam užsiimti individualia veikla. Teigia, jog neaprūpina jo nei darbu nei darbo inventoriumi. Nuteistasis nurodo, jog dengia turimus įsiskolinimus savo iniciatyva. Paleistas lygtinai, bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sieks nuo 1500 Eur iki 2000 Eur per mėnesį, todėl jis turės galimybę padengti turimus finansinius įsipareigojimus greičiau, bet pasak nuteistojo Komisija į tai neatsižvelgia. Nurodoma, jog pozityvaus užimtumo programose neturėjo galimybės dalyvauti dėl šalyje paskelbto karantino. Todėl nuteistasis ne dėl savo kaltės negalėjo įvykdyti socialinės reabilitacijos programos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis 2020-09-18 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį, tačiau nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje vertėsi individualia veikla ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pamiršo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų ir turto deklaraciją pagal individualios veiklos išduotą pažymą, dėl ko ir buvo nubaustas. Nuteistojo teigimu, Komisija netinkamai vertino jo pasiektus rezultatus pasitaisyti.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą byloje ir prašo teismo netenkinti nuteistojo skundo. Nurodo, kad Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo kriminalinę istoriją. Į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Europos Sąjungos valstybėse. Nusikalstamos veikos susijusios su finansine nauda (vagystės). Šiuo metu atlieka bausmę taip pat už vagystę ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau –BK) 178 str. 3 d.), kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Ankščiau nuteistajam buvo paskirta bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Todėl Komisija pagrįstai vertino nuteistojo atliktos bausmės dydį ir padarė išvadą, kad jog neatliktos bausmės dalis dar yra gana nemaža, t. y. 2 metai 4 mėnesiai ir 27 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 60 taškų. Pažymėtina, kad nuo paskutinio vertinimo rizika nepakito (nesumažėjo). Todėl negalima teigti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Svarbu ir tai, kad žymią dalį šių balų (40 iš 60) sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Nuteistasis P. S., teistas 2018-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 4 mėnesiai ir 27 dienos.
2021 m. kovo 18 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-416 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą buvo pristatytas 2020-09-24 Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo ir sekantį svarstymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui bei skyrė šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam : tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; dengti ieškinį; dirbti pagal BVK 134 str. pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Komisijos teigimu, nuteistasis per šį laikotarpį tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, tačiau 2020-12-14 užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nedalyvavo vakariniame nuteistųjų patikrinime, ir nors drausminė nuobauda už šį pažeidimą nebuvo skirta, tačiau nuteistojo elgesys nėra vertinamas kaip nepriekaištingas. Taip pat nuteistasis sutiko dirbti pagal BVK 134 str. pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau šiuo metu jokių darbų dar nėra atlikęs. Pagal 2021-02-24 Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą Nr. 161, nuteistasis turi vykdomųjų patvarkymų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų už 14549,87 Eur, atlyginta suma 163,30 Eur. Todėl galima teigti, kad nuteistasis yra nevisiškai įvykdęs Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos jam skirtas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė 60 balų. Komisija nurodė, kad atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis yra nemaža, t. y. 2 metai 4 mėnesiai ir 27 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos sudėtis jau antrą kartą nesikeičia ir ją sudaro galimai šeimos nariai ar giminaičiai. Pasak nuteistojo tokia Komisijos sudėtis negalima. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BVK 164 straipsnyje nurodyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. 2020-04-27 Nr. V-107 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatų) 6 punkte numatyta, jog Komisijos sudaromos 2 metų laikotarpiui iš 7 narių. Kaip minėta Lygtinio paleidimo komisiją sudaro Kalėjimų departamento direktorius įsakymu, dviejų metų kadencijai. Ankstesnis nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymas vyko 2020-09-24, todėl tikėtina jog nustatytas 2 metų Komisijos sudarymo terminas nėra praėjęs, dėl ko Komisijos sudėtis neprivalo būti keičiama, svarstant to paties asmens lygtinio paleidimo klausimą kiekvieno svarstymo metu. Nuteistojo argumentas dėl Komisijos narių giminystės yra nepagrįstas, nes teismui patikrinus duomenis, nustatyta, kad nuteistojo skunde nurodyti asmenys nėra sutuoktiniai ir jų nesieja šeiminiai santykiai.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 3 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Kaip minėta aukščiau, Komisija nutarime nurodė, jog „<...> nuteistasis sutiko dirbti pagal BVK 134 straipsnį pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau šiuo metu jokių darbų dar nėra atlikęs.“ Atlikti minėtus darbus, buvo nustatyta ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu, kaip socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonė. Tačiau nuteistojo asmens byloje nėra duomenų apie siūlymą nuteistajam atlikti minėtus darbus ar apie jo sutikimą atlikti minėtus darbus. Teismas sprendžia, jog ši aplinkybė negali būti nurodoma, kaip neigiamai charakterizuojantį nuteistąjį, nes apie jos buvimą nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Tačiau atsižvelgiant į visumą Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, teismas sutinka su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kurios ir be aukščiau paminėtos, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, dėl ko šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Tai pat Komisija nutarime nurodo, jog 2020-12-14 nuteistojo atžvilgiu užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, tačiau nuteistojo teigimu šis spendimas yra apskųstas, todėl negali būti minimas nutarime svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Teismas pažymi nors šis pažeidimo užfiksavimas ir yra apskųstas, tačiau ši aplinkybė yra minima kaip visuma charakterizuojanti nuteistąjį. Minėtas pažeidimas nėra vienintelis pagrindas dėl ko Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Todėl nuteistojo teiginys, jog ši aplinkybė negali būti minima Komisijos nutarime svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, yra nepagrįstas.
Bylos duomenimis, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų 14549,87 Eur. Atlyginta suma 163,30 Eur. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigą dėl įdarbinimo, skunde teigia jog jam pataisos įstaiga nesudaro sąlygų dirbti pagal individualią veiką, pagal jo turimą specialybę. Teismas pažymi, jog vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalimi kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Privalomumo atsižvelgti į turimą nuteistojo specialybę, pataisos administracijai nėra numatyta. Be to, kaip minėta, nuteistasis nėra išreiškęs noro būti įdarbintas. Šias aplinkybes teismas vertina neigiamai, nuteistasis nors ir teigia jog savanoriškai dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau kaip matyti įsiskolinimai yra priverstinai išieškomi antstolio, todėl tai nelaikytina savanorišku finansinių įsipareigojimų mokėjimu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, jog atlyginta maža dalis turimo finansinio įsipareigojimo,
Taip pat, nuteistasis nurodo, jog pamiršo apie savo pareigą įstatymuose nustatyta tvarka deklaruoti pajamas ir turtą, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Teismas pažymi, jog bylos duomenimis nuteistasis yra 2020-09-18 nubaustas administracine tvarka, paskirtas įspėjimas ir už kokį nusižengimą jis yra nubaustas nėra svarbu. Šis faktas yra kaip viena iš nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 85/04-377 nurodyta, kad teisės pažeidimas susiję su finansinės naudos siekimu, kas rodo, kad nuteistasis galimai stokojo lėšų paskirstymo įgūdžių ir problemas spręsdavo nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad siekdamas finansinės naudos, asmuo ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes ir linkęs pasielgti impulsyviai. Atsižvelgiant į savęs vertinimo anketą, galima manyti, kad vertindamas priežasties pasekmės ryšį, stinga objektyvumo. Pokalbio metu nuteistasis nepripažįsta kaltės. Suvokia, kad kiekvienas gyvenime yra atsakingas už save. Nuteistasis netiki teisine santvarka ir jos vykdančiais organais, tiki, kad kiekvienas žmogus, pasitaikius progai, nusikalsta. Nors išreiškia norą laikytis visuomenės taisyklių ir būti pilnaverčiu jos nariu, tačiau atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys prieštarauja visuomenės normoms. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, negalima teigti jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi laisvėje neizoliuotas nuo visuomenės, pasiruošęs laikytis visuomenės normų bei įstatymų nuostatų.
Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuteistasis anksčiau teistas 1 kartą, kiti teistumai išnykę. Taip pat yra teistas užsienio valstybėse 2 kartus. Padaryti nusikaltimai susiję su vagystėmis, vienas iš padarytų nusikaltimų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Paskutinį nusikaltimą, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Ankščiau nuteistajam buvo taikyta laisvės apribojimo bausmė. Nors nuteistasis bausmės sąlygų ir nebuvo pažeidęs, tačiau ši bausmė jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes nuteistasis ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei socialinio tyrimo išvadoje įvardintas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio, pasitaisė ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei gyventi visuomenėje neizoliuotas.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 60 balų. Nuo vertinimo atlikto 2020-09-16 (buvo nustatyti 60 balų), rizika nesumažėjo. Pažymėtina, kad net 40 balų sudaro dinaminius veiksnius, kurie gali kisti, esant tinkamam nuteistojo elgesiui. Teismas sprendžia, jog negalima teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Kaip minėta aukščiau, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių. Darydamas nusikalstamas veikas asmuo suprato jų pavojingumą visuomenei ir netinkamo savo elgesio galimas pasekmes, tačiau toliau dėsningai sieke savo tikslų darydamas nusikalstamas veikas. Teismas vertina šias aplinkybes neigimai, teismas priimdamas nuosprendį vertino jog tokios trukmės bausmė tinkama nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, todėl atsižvelgiant į visumą aplinkybių, teismas konstatuoja jog šiuo metu nėra galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Pripažintina, kad nuteistasis pagal galimybes, laisvės atėmimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais vieną kartą skatintas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo P. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 81/04-416 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.