- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2-2595/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. – G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6920-258/2011 dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovės S. P. – G. ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. P. – G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ ir prašė: panaikinti atsakovo generalinio direktoriaus 2011-07-29 įsakymu jai paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą ir grąžinti ją į tą patį darbą pagal darbo sutartį turėtomis finansinėmis sąlygomis, priteisti iš atsakovo 18 438,20 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki ieškinio teismui padavimo dienos ir vidutinį darbo užmokestį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepagrįstai išskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už 2011-07-20 bei pinigines lėšas už 2011-07-20 komandiruotę, 422 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti darbovietės struktūrinius pertvarkymus padalinyje – Personalo direkcija – Personalo direkcijos administracija. Nurodė, kad po atleidimo iš darbo atsakovas pradėjo įmonės struktūrinius pertvarkymus, kurių tikslas dirbtinai panaikinti personalo direktoriaus pareigybę, t. y. jos darbo vietą. Dėl to teismui priėmus palankų sprendimą ir patenkinus jos prašymą grąžinti į ankstesnį darbą, jo įvykdymas gali būti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino šio ieškovės S. P. – G. prašymo. Teismas sprendė, jog ji nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 178 str.). Nurodė, kad atsakovas, kuris yra valstybės įmonė, atlikdamas struktūrinius pertvarkymus, privalės laikytis teisės aktuose nustatytos struktūrinių pertvarkymų tvarkos ir suderinti su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija, o tai paneigia pareigybės naikinimo dirbtinumo grėsmę. Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į viešąjį interesą, nes nuo 2010-01-01 atsakovo pagrindinė veikla yra eksploatacijos nutraukimas, kuri finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo, Nacionalinio eksploatavimo nutraukimo fondų lėšų, Europos Komisija reikalauja, kad minėtos lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į kiekvieną veiklos etapą, privalo keisti organizacinę struktūrą, mažinti aptarnaujantį personalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės prašomos apsaugos priemonės nėra proporcingos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė S. P. – G. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą. Nurodo, kad:
1. Teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą dėl apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir proporcingumo. Ieškinyje ji išdėstė objektyvias priežastis, nurodė pagrindus, konkrečią taikytiną apsaugos priemonę, o atsakovo vykdomi struktūriniai pertvarkymai nėra susiję su valstybės politika uždaryti VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“.
2. Teismas neįvertino to, kad ji nesiekė apriboti atsakovui galimybę keisti organizacinę struktūrą kituose įmonės padaliniuose, kurie yra tiesiogiai atsakingi už VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ uždarymą. Personalo direkcija tiesiogiai minėtų uždarymo darbų nevykdo, dėl to jos pareigybės nereikia tapatinti su atsakovu.
3. Teismas be pagrindo vadovavosi atsakovo nurodytais abstrakčiais argumentais ir netinkamai pasisakė dėl viešojo ir privataus interesų gynimo. Atsakovas sąmoningai neteikia teismui duomenų apie struktūrinių pertvarkymų būtinumą, derinimą su kitomis žinybomis.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė neįrodė taikytinų apsaugos priemonių būtinumo. Teigė, jog eksploatuoja strateginį objektą, todėl visus įmonėje vykstančius struktūrinius pertvarkymus privalo derinti su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2001-12-29 įsakymu Nr. 57 patvirtinti Branduolinės energetikos objektus eksploatuojančių organizacijų ir joms paslaugas teikiančių įmonių personalo valdymo bendrieji reikalavimai). Be to, įmonės valdybos nariai yra Energetikos ministerijos darbuotojai, kurie neturi suinteresuotumo kurti arba naikinti įmonės pareigybes ar padalinius. Apeliantė klaidingai nurodo, kad įmonės struktūriniai pertvarkymai pradėti po to, kai ji buvo atleista iš darbo, nes 2011-07-26 vykusio valdybos posėdžio metui jis buvo įpareigotas iki 2011-09-01 pateikti valdybai pasiūlymus dėl organizacinių struktūrinių pertvarkymų. Teismas teisingai įvertino privataus ir viešojo intereso proporciją, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad yra būtina keisti visos įmonės organizacinę struktūrą. Be to, ateityje uždarant elektrinę bus mažinamas darbuotojų skaičius, todėl dirbtinis ieškovės darbo vietos išsaugojimas būtų neteisingas kitų darbuotojų atžvilgiu. Kita vertus, ieškovės teisės galėtų būti apgintos DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytu būdu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar yra pagrįsta ir teisėta teismo nutartis, kuria atsisakyta ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“.
Kaip teisingai nurodė teismas, apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtis yra užtikrinti galimo būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str.). Tai yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o teismas, taikydamas šias priemones, turi įvertinti jų tikslingumą, būtinumą, ekonomiškumą, proporcingumą.
Nagrinėjamu atveju apsaugos priemonę – draudimą atsakovui vykdyti struktūrinius pertvarkymus padalinyje – Personalo direkcija – Personalo direkcijos administracija, buvo prašoma taikyti civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas iš darbo teisinių santykių kilęs ginčas. Kaip matyti iš ieškinio, skundo argumentų, tokios prevencinės (konservacinės) paskirties priemonės taikymą ieškovė grindžia tuo, kad teismui priėmus jai palankų sprendimą, jis būtų realiai įgyvendintas. Kaip minėta, teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad priemonė neproporcinga, o taip nėra grėsmės, jog pareigybė gali būti dirbtinai panaikinta. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, teigia, kad turi būti uždrausta vykdyti struktūrinius pertvarkymus tik viename iš atsakovo padalinių. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nepaneigia teismo padarytos išvados apie galimą viešojo intereso pažeidimą pritaikius tokią apsaugos priemonę. Kaip yra žinoma, viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia tai, kad apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino viešojo ir privataus intereso santykį (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė yra teisi teigdama, kad teismas, nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus privalo būti aktyvus, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo, tiek ir viešąjį interesą (CPK 414 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2005). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad ir netaikius prašomos apsaugos priemonės, nėra pagrindo teigti, jog ieškovės interesai šioje civilinėje byloje nebus tinkamai apginti. Kaip žinoma, teismas turi teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. gali patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 417, 418 str.).
Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.