- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1583-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- K. P.
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ administratoriaus UAB „Valnetas“ atstovo advokato Tado Kelpšo atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui K. P., tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais R. P., J. P., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų V. P., K. P., AB „Turto bankui“ (Kauno AVMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, UAB „Ilas“, Kauno miesto savivaldybės VTAT, ir atsakovo K. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, taip pat trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. P. ir R. P. ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų priskyrimo asmeninėn nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006 papildomą patikslintą ieškinį, atsakovo priešieškinį bei trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį atmetė; ieškovės reikalavimą pripažinti individualios A. Penkevičienės įmonės „Ketalda“ savininko A. P. prievoles kreditoriams: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pasibaigusiomis, paliko nenagrinėtu; priteisė iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 71,67 Lt pašto išlaidų, valstybei.
Šalies argumentai
2009 m. liepos 7 d. trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ administratorius UAB „Valnetas“ kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006: 1) ar 2006 m. kovo 14 d. sprendime minimas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas lA2p ir ūkinis pastatas 2Ilp, kuris, teismo teigimu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priklauso A. P. ir K. P., yra tas pats nekilnojamasis turtas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris nurodytas teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše; 2) ar 2006 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nurodytas 207 183 Lt vertės (tame tarpe gyvenamasis namas lA2p ir ūkinis pastatas 2I1p), priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. P. ir K. P., yra skirtas A. Penkevičienės firmos „Ketalda” kreditorių finansiniams reikalavimams šios įmonės bankroto byloje patenkinti. Administratorius nurodė, kad 2002 m. liepos 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi A. Penkevičienės firmai „Ketalda” buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Ilas”, 2006 m. spalio 20 d. nutartimi naujuoju įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas”. Bankroto administratorius, pradėjęs išieškojimą iš individualiosios įmonės savininkų turto, kuris, VĮ Registrų centro teigimu, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas įregistruoti A. P. ir K. P. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą lA2p ir ūkinį pastatą 2Ilp), esančius (duomenys neskelbtini), bei kartu pateikė 2006 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. 2007-04-26 sprendimu „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų juridinių faktų registravimo“ VĮ Registrų centro Kauno filialas nusprendė netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl nuosavybės teisės įregistravimo ir nurodė, kad nebuvo pateiktas dokumentas, kurio pagrindu atsirado prašoma daiktinė teisė. Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruoti pastatas-gyvenamasis namas, kurio paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas - lA2p, užstatytas plotas - 411 kv. m., bendras plotas - 847,05 kv. m., baigtumo procentas - 74 proc, ir pastatas- ūkinis pastatas, kurio paskirtis - pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas - 211 p, užstatytas plotas - 172 kv. m., baigtumo procentas - 100 proc. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialui kilo abejonių dėl asmenų, turinčių nuosavybės teisę į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nėra tiksliai nurodyta, kam turėtų būti panaudota A. P. ir K. P. bendroji jungtinė nuosavybė, administratorius prašė teismo turėtų išaiškinti šias sprendimo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006, motyvuodamas tuo, kad teismas neturi pagrindo nustatyti, kad teismo sprendimas yra dviprasmiškas ar neaiškus. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas aiškiai savo sprendime nurodė, kokį turtą santuokoje įgijo sutuoktiniai A. ir K. P., ar šis turtas yra tas pats turtas nurodytas Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išraše, teismui nekėlė abejonių, kadangi sprendimas buvo priimtas remiantis byloje pateiktais įrodymais. Pareiškėjas turi teisę iškilusius nekilnojamo turto registracijos klausimus pasitikslinti VĮ „Registrų centras”, o ne kreiptis į teismą dėl klausimo išsiaiškinimo. Teismas sprendimu paliko nenagrinėtu reikalavimą dėl A. Penkevičienės įmonės „Ketalda” prievolių pasibaigimo kreditoriams, aiškiai nurodydamas, jog šis reikalavimas spręstinas bankroto byloje, o ne santuokoje įgyto turto padalinimo byloje.
Šalies argumentai
Bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ administratorius UAB „Valnetas“ atskiruoju skundu (9 t. b. l.120-123) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino ir neįvertino visų prašyme nurodytų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagristą nutartį, kuri yra naikintina dėl žemiau nurodytų motyvų:
1. 2006 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime dėl A. P. ir K. P. bendrosios nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto plačiau nebuvo pasisakyta, tik buvo nurodyta, jog „<..> šalys, gyvendamos faktinėje santuokoje ir vesdamos bendrą ūkį bei registruotoje įstatymų nustatyta tvarka santuokoje nuo 1989 m. iki 1995-04-05 sukūrė bendrąją dalinę - bendru darbu ir piniginiais įnašais, gautais iš ūkinės veiklos perparduodant užsienyje pirktas prekes (šalių paaiškinimai, 5 t., b.l. 66-78, 149-153) (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 str., CK 4.73 str., 4.75 str., 4.80 str.) ir bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą“. Be to, minėtame teismo sprendime taip pat nebuvo aiškiai nurodyta, kokių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog nurodyti statiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso bankrutavusios įmonės savininkams A. P. ir K. P.. Būtent dėl to, kad nebuvo aiškūs 2006 m. kovo 14 d. sprendimo faktiniai motyvai (t.y. konkretus įmonės bendrasavininkiams priklausantis nekilnojamasis turtas ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ bankroto administratorius prašė išaiškinti šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių bankroto administratoriaus prašyme nurodytų neaiškumų taip ir nepašalino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Administratorius prašė pirmosios instancijos teismo patikslinti, ar Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-14 sprendimu ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys dėl turto padalinimo buvo atmesti dėl to, kad iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. P. ir K. P. priklausančio turto visų pirma turi atsiskaitoma su bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ kreditoriais. Administratoriui yra neaiški sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje nurodoma, kad „Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant sutuoktinių turtą turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomas bendras sutuoktinių turtas, iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Šalys nepateikė įrodymų ir nenuginčijo tos aplinkybės, kad jos gyvendamos santuokoje turėjo skolų. 1993-03-25, šalims gyvenant santuokoje, buvo įregistruota A. Penkevičienės firma „Ketalda“. Atsakovas neginčija firmos registracijos ir to fakto, kad įmonė veikė šalims gyvenant santuokoje, šalys iš firmos veiklos gavo pajamas, atsakovas nėra nuginčijęs ir firmos kreditorinių įsipareigojimų. Nustačius, kad individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, ir atsakovui nepaneigus, kad šis verslas buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis - CK 3.109 straipsnio I dalies 1, 2 ir 6 punktai. Toks šio klausimo sprendimas leidžia apsaugoti individualių įmonių kreditorių interesus. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). <..> Santuokoje įgyto turto vertė - 207183 Lt. Iš pasakyto seka, kad kreditoriniai reikalavimai viršija santuokoje įgyto turto vertę 123 629,93 Lt. Kadangi gali būti dalintas tik tas turtas, kuris lieka apmokėjus kreditorių skolas (CK 3.118 str. 2 d.), todėl darytina išvada, kad nelikus bendro sutuoktinių turto, ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl turto padalinimo yra nepagrįsti ir atmestini“. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2009-07-10 nutartyje dėl šio bankroto administratoriaus prašymo apskritai nepasisakė.
3. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus UAB „Valnetas” prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t.y. pirmosios instancijos teismas nesilaikė imperatyvių CPK 278 str. 3 d. reikalavimų ir nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo, į kurį būtų galėję atvykti byloje dalyvaujantys asmenys (tame tarpe ir bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda" bankroto administratorius).
4. 2001-12-21 LAT senato nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 6 p. nurodyta, kad civilinės bylas, kuriose nagrinėjami su bankroto teisiniais santykiais susiję klausimai, sprendžiantys teismai privalo būti aktyvūs ir tokiu būdu apginti viešąjį interesą. 2009 m. liepos 2 d. bankrutavusios A. Penkevičienės firmos „Ketalda“ bankroto administratoriaus prašymo nagrinėjimas taip pat buvo susijęs su viešuoju interesu, kadangi į pirmosios instancijos teismą bankroto administratorius kreipėsi, vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. bei siekdamas apginti bankrutavusios įmonės kreditorių teises., t.y. tam, kad išaiškinus 2009 m. kovo 14 d. sprendimą būtų galima nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės bendrasavininkių turtą ir tokiu būdu patenkinti įmonės kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 278 str. 3 d. teismo sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pranešant byloje dalyvaujantiems asmenims teismo posėdžio vietą ir laiką. Šių asmenų neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.
Skundžiama 2009-07-10 nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, pažeidžiant CPK 278 str. 3 d. reikalavimus, todėl naikintina CPK 329 str. 3 d. 1 p. pagrindu, nes apeliantas remdamasis šia aplinkybe grindžia savo skundą. Todėl klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam 1-osios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 1 p.). Panaikinus nutartį absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu, kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo 1- osios instancijos teismui.